Programuotojų košmaras: JavaScript ir paieškos varikliai
Kai Martinas Splittas kalba, SEO specialistai klauso. Ne todėl, kad jis yra vienas iš „Google” paieškos santykių palaikymo komandos narių, bet todėl, kad jis kalba programuotojų kalba, kurią dauguma SEO ekspertų vis dar bando išmokti. Pastaraisiais metais JavaScript tapo neatsiejama interneto dalimi, tačiau kartu atnešė ir galvos skausmą tiems, kurie stengiasi užtikrinti svetainių matomumą paieškos sistemose.
„Dažnai matau tas pačias klaidas kartojantis vėl ir vėl”, – sako Splittas neseniai vykusiame virtualiame seminare. Jo teigimu, net didžiausios kompanijos neišvengia elementarių JavaScript klaidų, kurios gali drastiškai sumažinti svetainės matomumą „Google” paieškoje.
Šį kartą Martinas nusprendė atvirai pasidalinti trimis dažniausiomis JavaScript klaidomis, kurios kenkia SEO, ir, svarbiausia, kaip jas ištaisyti.
Pirma klaida: Blokuojami kritiniai JavaScript failai
„Įsivaizduokite, kad statote namą, bet neleidžiate statybininkams atsivežti plytų”, – taip Splittas apibūdina situaciją, kai svetainės savininkai netyčia užblokuoja „Google” prieigą prie svarbių JavaScript failų.
Problema dažniausiai kyla dėl neteisingai sukonfigūruoto robots.txt failo. Programuotojai, siekdami apsaugoti tam tikrus svetainės resursus nuo nepageidaujamų lankytojų, kartais užblokuoja prieigą prie JavaScript failų, kurie yra būtini norint tinkamai atvaizduoti svetainės turinį.
„Google” robotas Googlebot veikia kaip naršyklė – jis turi atsisiųsti ir įvykdyti JavaScript kodą, kad pamatytų tai, ką mato vartotojas. Jei kritiniai JavaScript failai yra užblokuoti, Googlebot mato tik dalinį svetainės turinį arba visai jo nemato.
„Jei blokuojate mūsų prieigą prie JavaScript, mes negalime matyti jūsų turinio. Tai tarsi bandytumėte perskaityti knygą, kurios puslapiai suklijuoti”, – aiškina Splittas.
Sprendimas:
1. Patikrinkite savo robots.txt failą ir įsitikinkite, kad jame nėra direktyvų, blokuojančių prieigą prie svarbių JavaScript failų.
2. Naudokite „Google Search Console” įrankį „URL Inspection”, kuris leidžia pamatyti, kaip „Google” mato jūsų puslapį.
3. Jei turite daug JavaScript failų, sukurkite kritinių failų sąrašą ir užtikrinkite, kad jie būtų visada pasiekiami „Google” robotui.
Antra klaida: Netinkamas kliento pusės renderinimas be SSR
Modernios „Single Page Application” (SPA) svetainės, sukurtos naudojant React, Vue.js ar Angular, dažnai pasikliauja kliento pusės renderinimu. Tai reiškia, kad pradinis HTML, kurį gauna naršyklė, yra minimalus, o visas turinys sugeneruojamas vėliau, naudojant JavaScript.
„Tai puikiai veikia vartotojams, bet sukelia problemų paieškos robotams”, – pabrėžia Splittas. Nors „Google” robotas sugeba vykdyti JavaScript, šis procesas reikalauja papildomų resursų ir laiko.
Pasak Splitto, dažnai svetainės savininkai nesupranta, kad kliento pusės renderinimas be serverio pusės renderinimo (SSR) gali reikšmingai sulėtinti indeksavimo procesą ir sumažinti svetainės matomumą paieškos rezultatuose.
Sprendimas:
„Serverio pusės renderinimas (SSR) nėra vien tik mados reikalas, tai būtinybė norint užtikrinti optimalų SEO”, – teigia Splittas. Jis rekomenduoja:
1. Įdiegti serverio pusės renderinimą, naudojant tokius įrankius kaip Next.js (React), Nuxt.js (Vue) ar Angular Universal.
2. Jei negalite įdiegti SSR, naudokite statinį generavimą (Static Site Generation), kuris iš anksto sugeneruoja HTML failus.
3. Kaip minimalų sprendimą, naudokite dinaminio renderinimo paslaugas, kurios automatiškai generuoja HTML versijas paieškos robotams.
Trečia klaida: Lėtas turinio krovimas ir Lazy Loading
„Lazy loading” (tingus krovimas) – tai technika, leidžianti atidėti elementų krovimą, kol jų faktiškai prireikia. Tai puikus būdas pagreitinti pradinį puslapio krovimą vartotojams, tačiau gali sukelti rimtų problemų SEO srityje.
„Dažnai matau svetaines, kurios taiko ‘lazy loading’ visam turiniui, įskaitant tekstą ir nuorodas virš matomos srities”, – pasakoja Splittas. Jis pabrėžia, kad „Google” robotas turi ribotą biudžetą kiekvienai svetainei, todėl jei turinys kraunamas per lėtai arba tik po tam tikrų vartotojo veiksmų, dalis jo gali likti neindeksuota.
Ypač problemiška situacija susidaro, kai svarbios nuorodos yra kraunamos tik po vartotojo interakcijos – tokiu atveju „Google” robotas negali jų sekti ir atrasti naujų puslapių.
Sprendimas:
1. Taikykite „lazy loading” tik turiniui, esančiam žemiau matomos srities (below the fold).
2. Užtikrinkite, kad visas svarbus turinys, įskaitant antraštes, pagrindinį tekstą ir navigacijos nuorodas, būtų prieinamas be papildomų vartotojo veiksmų.
3. Naudokite HTML atributą „loading=”lazy”” paveikslėliams, esantiems žemiau matomos srities, vietoj JavaScript sprendimų.
4. Testuokite savo svetainę naudodami „Mobile-Friendly Test” įrankį, kuris parodo, kaip „Google” robotas mato jūsų turinį.
Kodėl JavaScript SEO tampa vis svarbesnis?
JavaScript populiarumas auga eksponentiškai. Remiantis naujausiais „HTTP Archive” duomenimis, vidutinis svetainės puslapis naudoja daugiau nei 400 KB JavaScript kodo – tai beveik dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
„Mes matome, kad net tradicinės WordPress svetainės vis dažniau integruoja sudėtingus JavaScript komponentus”, – pastebi Splittas. Tai reiškia, kad JavaScript SEO žinios tampa būtinos ne tik didelėms kompanijoms su sudėtingomis aplikacijomis, bet ir mažesnėms svetainėms.
Tuo pačiu metu „Google” robotas tampa vis protingesnis. Nuo 2019 metų „Google” naudoja naujausią „Chrome” variklį (Chromium) svetainių renderinimui, o tai reiškia, kad jis gali apdoroti daugumą modernių JavaScript funkcijų.
„Tačiau tai nereiškia, kad galite ignoruoti JavaScript SEO principus”, – įspėja Splittas. „Mūsų robotas vis tiek turi apribojimų, ypač susijusių su renderinimo biudžetu ir laiku, skiriamu kiekvienai svetainei.”
Kaip patikrinti savo svetainės JavaScript SEO būklę?
Martinas Splittas rekomenduoja keletą įrankių ir metodų, padėsiančių identifikuoti potencialias JavaScript SEO problemas:
1. **URL Inspection Tool** – „Google Search Console” įrankis, leidžiantis pamatyti, kaip „Google” robotas mato jūsų puslapį.
2. **Mobile-Friendly Test** – parodo, kaip mobilusis „Google” robotas renderina jūsų puslapį.
3. **Chrome DevTools** – naudokite „Network” skirtuką, kad pamatytumėte, kokie resursai yra kraunami ir kiek laiko tai užtrunka.
4. **Lighthouse** – įvertina jūsų svetainės veikimą įvairiais aspektais, įskaitant SEO.
„Tačiau nepasikliaukite vien įrankiais”, – perspėja Splittas. „Geriausia praktika – bandyti naršyti savo svetainę išjungus JavaScript ir pažiūrėti, kiek turinio lieka prieinamo.”
Ateities perspektyvos: JavaScript ir paieškos variklių evoliucija
Kalbėdamas apie ateitį, Splittas užsimena, kad „Google” nuolat tobulina savo gebėjimą apdoroti JavaScript svetaines, tačiau tai nereiškia, kad problemos išnyks savaime.
„Mes investuojame daug resursų, kad mūsų robotas būtų kuo panašesnis į modernią naršyklę, bet visada bus tam tikrų apribojimų”, – sako jis. Splittas pabrėžia, kad nors „Google” gali apdoroti daugumą JavaScript svetainių, kitos paieškos sistemos gali neturėti tokių pažangių galimybių.
Be to, net jei paieškos robotai tampa protingesni, vartotojų patirtis išlieka prioritetu. „Jei jūsų svetainė lėtai kraunasi dėl didelio JavaScript kiekio, tai kenkia ne tik SEO, bet ir vartotojų pasitenkinimui”, – primena Splittas.
Už kodo ribų: žmogiškasis JavaScript SEO faktorius
Viena įdomiausių Splitto įžvalgų – JavaScript SEO problemos dažnai kyla ne dėl techninių apribojimų, o dėl komunikacijos spragų tarp programuotojų ir SEO specialistų.
„Programuotojai ir SEO specialistai kalba skirtingomis kalbomis”, – sako jis. „Kai SEO specialistas sako ‘mums reikia geresnio indeksavimo’, programuotojas gali nesuprasti, ką tai reiškia techniniame lygmenyje.”
Splittas rekomenduoja organizuoti bendrus mokymus ir dirbtuves, kuriose programuotojai ir SEO specialistai galėtų mokytis vieni iš kitų. „Kai programuotojas supranta SEO principus, o SEO specialistas – pagrindinius JavaScript konceptus, magija įvyksta”, – šypsosi jis.
Galiausiai, JavaScript SEO nėra vien techninis iššūkis – tai ir organizacinė problema, reikalaujanti glaudaus skirtingų komandų bendradarbiavimo. Kaip sako Splittas, „geriausi sprendimai gimsta, kai žmonės ne tik sprendžia problemas, bet ir supranta, kodėl jos iš viso atsirado.”