Bendruomenės transformacija: kodėl „WordPress” vystymasis sulėtėjo
Atviro kodo projektai gyvuoja tik tiek, kiek aktyvūs jų bendruomenės nariai. Pastaruoju metu „WordPress” ekosistemoje pastebimas reikšmingas pokytis – aktyvių kūrėjų, prisidedančių prie pagrindinės platformos kodo, skaičius mažėja. Tai nėra staigus kritimas, veikiau laipsniškas nuoslūgis, kuris pamažu keičia vienos populiariausių turinio valdymo sistemų pasaulyje vystymosi tempą.
Dar 2018-2019 metais į pagrindines „WordPress” versijas savo kodo dalis įtraukdavo vidutiniškai 500-600 programuotojų per metus. Šiandien šis skaičius sumažėjo beveik 40%. Ypač sumažėjo naujų programuotojų, pirmą kartą prisidedančių prie projekto, skaičius. Senoji gvardija išlieka, tačiau naujo kraujo trūksta.
Įdomu tai, kad pats „WordPress” populiarumas nemažėja – sistema vis dar valdo daugiau nei 40% visų interneto svetainių. Tačiau šis kontrastas tarp platformos populiarumo ir mažėjančio kūrėjų skaičiaus kelia klausimų apie ilgalaikę projekto ateitį ir vystymosi kryptį.
Įtempti santykiai su „Gutenberg” redaktoriumi
Vienas didžiausių lūžio taškų „WordPress” bendruomenėje buvo „Gutenberg” redaktoriaus pristatymas. Šis blokais pagrįstas redaktorius pakeitė klasikinį teksto redaktorių, kuris buvo „WordPress” dalis daugiau nei dešimtmetį. Nors „Gutenberg” atnešė modernesnę turinio kūrimo patirtį, jis taip pat sukėlė didžiulį bendruomenės susiskaldymą.
„Gutenberg” sukėlė nepasitenkinimo bangą tarp daugelio ilgamečių „WordPress” kūrėjų. Viena vertus, technologinis šuolis buvo būtinas norint išlaikyti konkurencingumą prieš tokias platformas kaip „Wix” ar „Squarespace”. Kita vertus, perėjimas prie „React” technologijos reiškė, kad daugelis PHP programuotojų, kurie sudarė „WordPress” bendruomenės pagrindą, staiga pasijuto nereikalingi.
„Staiga pajutau, kad mano įgūdžiai tapo antrarūšiai. Dešimt metų tobulinau PHP žinias, o dabar man sako, kad turiu mokytis „JavaScript” nuo nulio, jei noriu likti relevantiškas,” – dalijosi vienas ilgametis „WordPress” kūrėjas, nenorėjęs skelbti savo vardo.
Šis technologinis posūkis ne tik atbaidė dalį esamų kūrėjų, bet ir pakeitė naujų talentų pritraukimo dinamiką. Jauni programuotojai, mokantys „React” ir modernias „JavaScript” technologijas, dažnai renkasi dirbti su kitomis, finansiškai patrauklesnėmis platformomis, o ne prisidėti prie „WordPress”.
Ekonominiai iššūkiai atviro kodo pasaulyje
Ekonominis aspektas tapo dar vienu svarbiu faktoriumi, lemiančiu kūrėjų skaičiaus mažėjimą. Nors „WordPress” ekosistema generuoja milijardus dolerių per įskiepius, temas ir paslaugas, tik nedidelė dalis šių pinigų grįžta į pagrindinės platformos vystymą.
Automattic, įmonė, įkurta „WordPress” kūrėjo Matto Mullenwego, finansuoja dalį pagrindinės platformos vystymo, tačiau tai sudaro tik dalį reikalingų resursų. Dauguma kūrėjų prisideda prie „WordPress” savo laisvu laiku arba kaip savanoriai.
„Kai pradėjau dirbti su ‘WordPress’, buvo įprasta skirti 20% savo darbo laiko bendruomenei. Dabar įmonės tapo daug griežtesnės dėl pelno maržų, ir šis laikas buvo pirmasis, kurio atsisakyta,” – pasakoja Marija, buvusi aktyvi „WordPress” kūrėja.
Tuo tarpu konkurencinės platformos siūlo patrauklesnes finansines galimybes. „Shopify” ar „Webflow” ekosistemose kūrėjai gali uždirbti žymiai daugiau, kurdami įskiepius ar temas, nei dirbdami „WordPress” aplinkoje, kur rinka yra perpildyta ir dažnai dominuoja nemokamos alternatyvos.
Technologinė skola ir modernizacijos iššūkiai
„WordPress” branduolys vis dar remiasi PHP kodu, kurio dalis buvo parašyta prieš daugiau nei dešimtmetį. Ši technologinė skola tampa vis didesne našta, ypač kai reikia integruoti naujas funkcijas ar užtikrinti suderinamumą su šiuolaikinėmis technologijomis.
„Kiekviena nauja funkcija tampa iššūkiu, nes turime užtikrinti, kad ji veiktų su tūkstančiais įskiepių ir temų, sukurtų per pastaruosius 15 metų,” – aiškina Jonas, ilgametis „WordPress” pagrindinio kodo prižiūrėtojas. „Tai tarsi bandymas modernizuoti lėktuvą skrydžio metu – sudėtinga ir rizikinga.”
Šiuolaikiniai programuotojai, ypač pradedantieji, dažnai vengia dirbti su pasenusiomis technologijomis. Jie teikia pirmenybę projektams, kurie naudoja naujausias kalbas ir karkasus, tokius kaip „Next.js”, „Vue” ar „Laravel”. „WordPress” PHP pagrindas, nors ir patikimas, neatrodo patrauklus jauniems talentams.
Be to, „WordPress” vystymosi ciklas tapo lėtesnis. Anksčiau naujos versijos būdavo išleidžiamos kas 3-4 mėnesius, dabar šis laikotarpis pailgėjo iki 6-8 mėnesių. Tai dar labiau mažina entuziazmą tarp kūrėjų, kurie nori matyti greitą savo darbo rezultatą.
Bendruomenės valdymo problemos
„WordPress” bendruomenės valdymo struktūra taip pat kelia iššūkių. Nors formaliai projektas yra demokratiškas ir atviras visiems, praktiškai sprendimų priėmimo galia yra sutelkta nedidelės grupės rankose.
„Kartais jaučiasi, kad tavo indėlis nėra vertinamas. Gali praleisti savaites kurdamas pataisymą ar funkciją, tik tam, kad ji būtų atmesta be aiškaus paaiškinimo,” – dalijasi Tomas, buvęs aktyvus „WordPress” kūrėjas.
Šis hierarchinis sprendimų priėmimo procesas sukuria papildomų kliūčių naujiems kūrėjams. Norint, kad tavo kodas būtų priimtas į pagrindinį „WordPress” branduolį, dažnai reikia ne tik techninių žinių, bet ir politinių manevrų bei ryšių su pagrindiniais sprendimų priėmėjais.
Palyginimui, kiti atviro kodo projektai, tokie kaip „React” ar „Vue.js”, turi aiškesnes ir skaidresnes sprendimų priėmimo struktūras, kas padeda pritraukti ir išlaikyti naujus talentus.
Konkurencijos augimas ir alternatyvų gausa
Kai „WordPress” startavo 2003 metais, alternatyvų buvo nedaug. Šiandien situacija visiškai kitokia – nuo „headless CMS” sprendimų iki specializuotų platformų, skirtų konkretiems verslo poreikiams.
„Gatsby”, „Strapi”, „Contentful” ir kitos modernios platformos siūlo lankstesnius ir techniškai pažangesnius sprendimus. Jos patrauklios kūrėjams, ieškantiems naujų iššūkių ir galimybių dirbti su naujausiomis technologijomis.
„Kai pradėjau dirbti su ‘WordPress’, tai buvo inovatyvi platforma. Dabar ji dažnai atrodo kaip praeities reliktas, ypač lyginant su naujomis ‘JAMstack’ ar ‘headless’ alternatyvomis,” – sako Lina, internetinių projektų vadovė.
Šis konkurencijos augimas ne tik mažina „WordPress” rinkos dalį tarp naujų projektų, bet ir nukreipia talentingus kūrėjus į kitas platformas, kur jų įgūdžiai gali būti labiau vertinami ir geriau atlyginami.
Ką tai reiškia „WordPress” ateičiai?
Mažėjantis kūrėjų skaičius nebūtinai reiškia „WordPress” žlugimą. Su 40% interneto svetainių, veikiančių šia platforma, ji išliks reikšminga dar ilgą laiką. Tačiau pokyčiai bendruomenėje neišvengiamai paveiks platformos evoliucijos kryptį ir tempą.
Vienas galimų scenarijų – „WordPress” taps labiau korporatyvine platforma, kur didžiąją dalį vystymo darbų atliks Automattic ir kitos didelės įmonės, turinčios komercinį interesą palaikyti ekosistemą. Tai gali reikšti mažesnį inovacijų tempą, bet didesnį stabilumą.
Kitas scenarijus – bendruomenė adaptuosis prie naujų realijų. Jau dabar matome pastangas modernizuoti „WordPress” vystymosi procesus, geriau integruoti „Gutenberg” į bendrą ekosistemą ir pritraukti naujus talentus per mentorystės programas ir geresnius dokumentacijos resursus.
Naujų horizontų link: kaip išsaugoti „WordPress” gyvybingumą
„WordPress” ateitis priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančio technologijų pasaulio. Štai keletas būdų, kaip platforma galėtų atgaivinti kūrėjų bendruomenę:
1. Sukurti aiškesnius finansinius modelius, leidžiančius kūrėjams užsidirbti pragyvenimui prisidedant prie pagrindinio kodo. Tai galėtų būti stipendijų programos, apmokamos stažuotės ar kiti finansiniai mechanizmai.
2. Supaprastinti ir modernizuoti kodo bazę, palaipsniui atsisakant pasenusių komponentų ir pereinant prie modernesnių architektūrinių sprendimų.
3. Pagerinti sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir įtraukti daugiau balsų iš įvairių bendruomenės segmentų.
4. Sukurti geresnius įrankius ir dokumentaciją, padedančią naujiems kūrėjams greičiau įsitraukti į projektą.
„WordPress” išgyveno ir klestėjo daugiau nei du dešimtmečius dėl savo gebėjimo evoliucionuoti kartu su internetu. Dabartinis kūrėjų skaičiaus mažėjimas yra rimtas iššūkis, bet kartu ir galimybė permąstyti, kaip atviro kodo projektai gali išlikti gyvybingi ir reikšmingi nuolat besikeičiančiame technologijų pasaulyje.
Galbūt „WordPress” niekada nebebus toks dominuojantis kaip anksčiau, bet jo palikimas – demokratizuotas internetas, prieinamas visiems – išliks kaip vienas svarbiausių skaitmeninės eros pasiekimų. O bendruomenės gebėjimas prisitaikyti prie naujų iššūkių nulems, ar ši platforma ir toliau bus svarbi dar vieną dešimtmetį.
