Author: admin

„LinkedIn” tyrimas: dirbtinis intelektas sutrumpina B2B pardavimų ciklus viena savaite

by adminin Dirbtinis intelektas, FacebookLeave a Comment on „LinkedIn” tyrimas: dirbtinis intelektas sutrumpina B2B pardavimų ciklus viena savaite

Revoliucija B2B pardavimuose: DI keičia žaidimo taisykles

Dar prieš metus daugelis B2B pardavimų specialistų į dirbtinį intelektą žiūrėjo su atsargiu skepticizmu. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Naujausias „LinkedIn” tyrimas, apėmęs daugiau nei 2000 pardavimų profesionalų iš įvairių pramonės šakų, atskleidė stulbinančius rezultatus – įmonės, integravusios DI įrankius į savo pardavimų procesus, vidutiniškai sutrumpina pardavimų ciklus net 7 dienomis.

„Tai nėra tik dar vienas technologinis burbulas,” teigia Tomas Varnas, „LinkedIn Sales Solutions” vadovas Baltijos šalims. „Mes matome realius, išmatuojamus rezultatus, kurie transformuoja B2B pardavimų procesus fundamentaliu lygmeniu.”

Tyrimas parodė, kad DI įrankiai ne tik pagreitina pardavimų ciklus, bet ir padidina konversijos rodiklius vidutiniškai 23%. Tačiau už šių įspūdingų skaičių slypi daug niuansuotesnis paveikslas, kurį verta išnagrinėti detaliau.

Kaip DI realiai trumpina pardavimų ciklus?

Pardavimų ciklo sutrumpėjimas savaite gali skambėti neįspūdingai, tačiau B2B kontekste tai reiškia milžinišką efektyvumo šuolį. Tradiciniai B2B pardavimų ciklai dažnai trunka nuo 3 iki 9 mėnesių, o sudėtingesnių sprendimų atveju – net iki metų ar ilgiau.

Dirbtinis intelektas šiuos procesus optimizuoja keliais esminiais būdais:

1. Potencialių klientų kvalifikavimas. DI algoritmai analizuoja tūkstančius duomenų taškų ir identifikuoja potencialius klientus, kurie su didžiausia tikimybe taps realiais pirkėjais. „Mūsų komanda anksčiau praleisdavo apie 40% laiko bandydama atskirti perspektyvius kontaktus nuo neperspektyvių,” pasakoja Marius Kalvaitis, IT sprendimų įmonės „TechSolutions” pardavimų vadovas. „Dabar DI atlieka 90% šio darbo, o tikslumas yra stulbinantis.”

2. Personalizuota komunikacija. DI įrankiai analizuoja potencialių klientų elgesį internete, jų interesus ir poreikius, leisdami pardavėjams siųsti itin tikslingus pasiūlymus. Tyrimas parodė, kad DI sugeneruoti laiškai turi 34% didesnį atidarymų rodiklį nei standartiniai šablonai.

3. Automatizuotas tolimesnis bendravimas. Vienas didžiausių pardavimų procesų trukdžių – vėluojantis tolimesnis bendravimas su potencialiais klientais. DI sistemos automatiškai seka, kada ir kaip reikia susisiekti su klientu, užtikrindamos, kad nė vienas kontaktas nebūtų pamirštas.

Žmogiškasis faktorius: ar DI išstums pardavėjus?

Nepaisant įspūdingų rezultatų, „LinkedIn” tyrimas atskleidė ir kitą medalio pusę – pardavimų specialistai, kurie naudoja DI kaip pagalbinę priemonę, o ne pakaitą žmogiškajam ryšiui, pasiekia geriausius rezultatus.

„Dirbtinis intelektas puikiai atlieka rutininius darbus ir analizuoja duomenis, tačiau jis negali pakeisti empatijos, intuicijos ir gebėjimo užmegzti tikrą ryšį,” aiškina Giedrė Paulauskienė, pardavimų psichologijos ekspertė. „Geriausius rezultatus pasiekia tie, kurie supranta, kad DI yra įrankis, leidžiantis jiems daugiau laiko skirti tam, ką žmonės daro geriausiai – kurti santykius.”

Įdomu tai, kad 68% apklaustų pardavimų specialistų pripažino, jog iš pradžių bijojo, kad DI juos pakeis. Tačiau po metų naudojimosi šiais įrankiais, 83% jų teigė, kad DI padarė juos efektyvesnius ir leido jiems koncentruotis į aukštesnės vertės užduotis.

Kur DI labiausiai keičia žaidimą?

Tyrimas atskleidė, kad didžiausią poveikį DI daro šiose B2B pardavimų proceso srityse:

– **Potencialių klientų generavimas**: 47% efektyvumo padidėjimas
– **Pardavimų prognozavimas**: 39% tikslumo pagerėjimas
– **Klientų segmentavimas**: 35% geresnis tikslinimas
– **Pasiūlymų rengimas**: 28% laiko sutaupymas

„Mes anksčiau praleisdavome ištisas valandas rengdami individualizuotus pasiūlymus. Dabar DI sugeneruoja pirmąjį juodraštį per minutes, o mes tiesiog pritaikome jį pagal konkretaus kliento niuansus,” dalijasi patirtimi Robertas Žilinskas, įmonės „BalticSales” direktorius. „Tai reiškia, kad galime pateikti daugiau kokybiškų pasiūlymų per trumpesnį laiką.”

Ypač įdomu tai, kad DI įrankiai padeda identifikuoti potencialius klientus, kurie tradicinėje analizėje būtų likę nepastebėti. Algoritmai atpažįsta subtilius elgesio modelius, kurie rodo pirkimo ketinimus, net jei klientas aktyviai neieško sprendimo.

Lietuvos įmonės: ar spėjame su DI banga?

Nors tyrimas apėmė globalią rinką, Lietuvos situacija turi savų ypatumų. Mūsų šalies B2B pardavėjai įsisavina DI įrankius šiek tiek lėčiau nei Vakarų Europos ar JAV kolegos, tačiau atotrūkis sparčiai mažėja.

„Prieš metus tik apie 15% Lietuvos B2B pardavimų komandų aktyviai naudojo DI įrankius. Dabar šis skaičius siekia beveik 40%,” teigia Saulius Venckus, skaitmeninės transformacijos konsultantas. „Įdomu tai, kad Lietuvos įmonės dažnai ‘peršoka’ tam tikrus technologinės evoliucijos etapus ir iš karto įdiegia pažangiausius sprendimus.”

Lietuvos įmonės dažniausiai pradeda nuo paprastesnių DI įrankių, tokių kaip automatizuotas el. pašto sekimas ar CRM sistemos su DI funkcionalumu, tačiau vis daugiau organizacijų investuoja į kompleksinius sprendimus, apimančius visą pardavimų piltuvėlį.

„Mažesnėms įmonėms barjeras dažnai būna ne technologinis, o psichologinis,” pastebi Venckus. „Reikia įveikti baimę ir suprasti, kad DI nėra grėsmė, o galimybė.”

Praktiniai žingsniai: kaip pradėti naudoti DI pardavimuose?

„LinkedIn” tyrimo autoriai pateikia keletą praktinių rekomendacijų įmonėms, norinčioms išnaudoti DI potencialą B2B pardavimuose:

1. **Pradėkite nuo aiškios problemos**. Užuot bandę iš karto revoliucionizuoti visą pardavimų procesą, identifikuokite konkrečią sritį, kur jaučiate didžiausią trinties tašką (pvz., potencialių klientų kvalifikavimas ar pasiūlymų rengimas).

2. **Investuokite į duomenų kokybę**. DI algoritmai veikia tik tiek gerai, kiek kokybiški yra duomenys, kuriais jie maitinami. Užtikrinkite, kad jūsų CRM sistema būtų tvarkinga ir nuolat atnaujinama.

3. **Apmokykite komandą**. 72% įmonių, kurios patyrė nesėkmę diegdamos DI, pripažino, kad nepakankamai investavo į darbuotojų apmokymą. Skirkite laiko ir išteklių, kad jūsų komanda suprastų, kaip efektyviai naudoti naujus įrankius.

4. **Matuokite rezultatus**. Nustatykite aiškius KPI, kuriuos norite pagerinti su DI pagalba, ir nuolat sekite pažangą. Tai ne tik padės įvertinti investicijų grąžą, bet ir identifikuoti sritis, kurias reikia tobulinti.

5. **Eksperimentuokite ir iteruokite**. Pradėkite nuo mažų bandomųjų projektų, stebėkite rezultatus ir nuolat tobulinkite savo procesus.

Ateities perspektyvos: kas laukia už horizonto?

„LinkedIn” tyrimo autoriai taip pat pažvelgė į ateitį, prognozuodami, kaip DI toliau transformuos B2B pardavimus per ateinančius 2-3 metus:

– **Prognozuojamasis intelektas** taps dar tikslesnis, leisdamas pardavėjams ne tik reaguoti į klientų poreikius, bet ir numatyti juos dar prieš klientams suvokiant, kad jiems reikia sprendimo.

– **Virtuali realybė ir papildyta realybė**, sujungtos su DI, sukurs naują demonstracijų ir prezentacijų paradigmą, leidžiančią klientams „patirti” produktus ar paslaugas dar prieš juos įsigyjant.

– **Emocijų atpažinimo technologijos** padės pardavėjams geriau suprasti klientų reakcijas ir atitinkamai pritaikyti savo komunikaciją.

– **Autonominiai pardavimų asistentai** galės savarankiškai vesti pirminius pokalbius su potencialiais klientais, kvalifikuoti juos ir perduoti pardavėjams tik tuos, kurie rodo rimtą susidomėjimą.

Naujasis pardavimų horizontas: žmogaus ir mašinos simbiozė

Pagrindinis „LinkedIn” tyrimo atradimas nėra tai, kad DI sutrumpina pardavimų ciklus viena savaite. Tai tik viršūnė ledkalnio, po kuriuo slypi daug gilesnis pokytis – formuojasi nauja B2B pardavimų paradigma, kurioje žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas tampa norma, o ne išimtimi.

„Mes įžengiame į erą, kai sėkmę lems ne tai, ar naudojate DI, bet kaip sumaniai jį integruojate į savo procesus,” apibendrina Lina Dapkienė, „LinkedIn” atstovė Lietuvoje. „Įmonės, kurios supras, kad DI yra įgalinimo, o ne pakeitimo įrankis, bus tos, kurios dominuos savo rinkose.”

Pardavimų profesija niekada nebuvo statinė – ji visada evoliucionavo kartu su technologijomis ir visuomenės pokyčiais. Tačiau dabartinė transformacija vyksta precedento neturinčiu greičiu ir mąstu. Pardavėjai, kurie priims šiuos pokyčius ir išmoks navigruoti naujajame kraštovaizdyje, atras, kad DI ne atima jų darbus, o suteikia superžmogaus galių – gebėjimą būti visur, žinoti viską ir niekada nepavargti.

Galbūt svarbiausia išvada iš šio tyrimo yra tai, kad technologijos, nepaisant visų savo galimybių, vis dar tarnauja žmogiškajai pusei pardavimų procese. Jos atlaisvina mūsų laiką nuo rutinos, kad galėtume daugiau dėmesio skirti tam, kas išties svarbu – santykiams, kurie yra bet kokio sėkmingo verslo pagrindas.

„LinkedIn” išvardija 15 paklausiausių įgūdžių, susijusius kursus daro nemokamus

by adminin Dirbtinis intelektasLeave a Comment on „LinkedIn” išvardija 15 paklausiausių įgūdžių, susijusius kursus daro nemokamus

Kai „LinkedIn” paskelbia nemokamus kursus, reikia klausti – kas už tai moka?

Socialinis tinklas „LinkedIn” vėl apsimetė geradariu, paskelbdamas apie 15 „paklausiausių įgūdžių” ir su jais susijusius nemokamus kursus. Ši žinia plinta internete kaip koks nors altruistinis gestas, bet leiskite man nuplėšti šią korporacinės geradarystės kaukę. Nėra tokio dalyko kaip nemokamas pietūs, ypač kai juos siūlo kompanija, priklausanti „Microsoft” imperijai.

Kai platformos, kurių pagrindinis tikslas – generuoti pelną akcininkams, staiga tampa „dosnios”, verta pasigilinti į tikrąsias tokių veiksmų priežastis. Šiandien panagrinėsiu, kokie įgūdžiai pateko į šį magiškąjį sąrašą, kodėl jie ten atsidūrė, ir kas iš tikrųjų laimi šiame „nemokamų” kursų žaidime.

Įgūdžių sąrašas: ką jis pasako apie darbo rinką (ir ko nepasako)

„LinkedIn” išskyrė 15 įgūdžių, kurie esą yra labiausiai paklausūs. Tarp jų – dirbtinis intelektas, duomenų analizė, programavimas, projektų valdymas ir kiti technologiniai bei vadybiniai gebėjimai. Sąrašas atrodo įspūdingai, bet verta pastebėti, kad didžioji dalis šių įgūdžių tiesiogiai susiję su technologijų sektoriumi.

Tai kelia klausimą – ar tikrai šie įgūdžiai yra universaliai paklausūs, ar tai tiesiog atspindi „LinkedIn” vartotojų demografiją? Platforma jau seniai tapo technologijų specialistų ir korporatyvinių darbuotojų žaidimo aikštele. Jei dirbate statybose, sveikatos priežiūroje ar švietimo sektoriuje, šis sąrašas gali atrodyti visiškai atsietas nuo jūsų realybės.

Be to, sąrašas nepateikia jokios geografinės diferenciacijos. Įgūdžiai, paklausūs Silicio slėnyje, nebūtinai bus tokie pat vertingi Vilniuje ar mažesniuose Lietuvos miestuose. Toks vieno dydžio tinkantis visiems požiūris yra pernelyg supaprastintas ir potencialiai klaidinantis.

Nemokamų kursų ekonomika: kas už tai moka?

Kai „LinkedIn Learning” (anksčiau žinoma kaip „Lynda.com”, kurią „LinkedIn” įsigijo už 1,5 mlrd. dolerių) siūlo nemokamus kursus, kažkas vis tiek moka sąskaitą. Šiuo atveju, tai yra marketingo išlaidos, skirtos pritraukti daugiau vartotojų į mokamą platformos versiją.

Pagalvokime logiškai – „LinkedIn” neinvestuotų į kursų kūrimą ir neatiduotų jų nemokamai, jei tai negeneruotų ilgalaikės naudos. Nemokamas turinys yra klasikinis „freemium” modelis – duok šiek tiek nemokamai, kad vartotojas įsikabintų, o tada pasiūlyk premium paslaugas.

Šie nemokami kursai taip pat tarnauja kaip duomenų rinkimo mechanizmas. Kiekvienas kursas, kurį pradedate, kiekviena pamoka, kurią peržiūrite, tampa duomenimis, kuriuos „LinkedIn” gali panaudoti savo algoritmuose ir parduoti reklamuotojams. Jūsų mokymosi įpročiai tampa preke, kuri generuoja pelną.

Kas slypi už „paklausiausių įgūdžių” retorikos?

„Paklausiausi įgūdžiai” skamba objektyviai, bet realybėje tai subjektyvus konstruktas. Kaip „LinkedIn” nustato, kurie įgūdžiai yra paklausiausi? Ar tai pagrįsta darbo skelbimų analize? Darbdavių apklausomis? Ar tiesiog tuo, kokie įgūdžiai minimi „LinkedIn” profilyje?

Metodologija lieka neaiški, o tai kelia abejonių dėl sąrašo patikimumo. Be to, darbo rinka nėra monolitinė – ji susideda iš daugybės nišų ir specializacijų. Universalus „paklausiausių įgūdžių” sąrašas yra pernelyg supaprastintas požiūris į sudėtingą ekosistemą.

Dar vienas aspektas, kurį verta apsvarstyti – ar šie įgūdžiai atspindi dabartinę paklausą, ar tai, ką „LinkedIn” ir jos motininė kompanija „Microsoft” nori, kad būtų paklausa? Kai technologijų gigantai investuoja į tam tikras technologijas (pvz., dirbtinį intelektą), jiems naudinga, kad kuo daugiau žmonių įgytų su tuo susijusius įgūdžius.

Kursų kokybė: ar tikrai išmoksite tų „paklausiausių įgūdžių”?

Nemokama nebūtinai reiškia vertinga. „LinkedIn Learning” kursai dažnai yra įvadiniai, paviršutiniški ir nesuteikia gilaus supratimo, kurio reikia norint iš tikrųjų įvaldyti sudėtingus įgūdžius.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto kursas gali suteikti bendrą supratimą apie sąvokas ir terminus, bet ar jis išmokys jus kurti ir diegti pažangius AI sprendimus? Mažai tikėtina. Programavimo kursas gali supažindinti su pagrindinėmis koncepcijomis, bet ar jis paruoš jus profesionaliam darbui? Abejotina.

Šie kursai geriausiu atveju yra įvadas į temą, prasčiausiu – iliuzija, kad įgijote vertingą įgūdį. Tikrasis mokymasis reikalauja praktikos, mentorystės ir realių projektų patirties – dalykų, kurių nemokami internetiniai kursai paprastai nesuteikia.

Alternatyvos: kur iš tikrųjų verta investuoti savo laiką

Jei tikrai norite įgyti vertingų įgūdžių, verta apsvarstyti alternatyvas „LinkedIn Learning”. Štai keletas variantų:

1. Specializuotos mokymosi platformos – „Coursera”, „edX” ir „Udacity” siūlo kursus, sukurtus prestižinių universitetų ir technologijų kompanijų. Jie dažnai yra gilesni ir labiau struktūruoti nei „LinkedIn” alternatyvos.

2. Atviro kodo mokymosi resursai – platformos kaip „freeCodeCamp” ar „The Odin Project” siūlo išsamias programavimo mokymosi programas visiškai nemokamai, su aktyvia bendruomenės parama.

3. Praktiniai projektai – geriausia mokytis dirbant. Sukurkite savo projektą, prisijunkite prie atviro kodo iniciatyvos ar pasiūlykite savo paslaugas už nedidelį mokestį, kad įgytumėte realios patirties.

4. Vietinės mokymosi galimybės – daugelyje miestų veikia technologijų bendruomenės, kurios organizuoja dirbtuves, hakatonus ir kitus renginius, kur galite mokytis ir užmegzti ryšius.

5. Formalus išsilavinimas – nors tai brangesnė alternatyva, kolegijos ir universitetai vis dar siūlo struktūruotą ir išsamų mokymąsi, kuris gali būti vertingas ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaip iš tikrųjų naudotis „LinkedIn” nemokamais kursais

Nepaisant mano kritikos, „LinkedIn” nemokami kursai gali būti naudingi, jei žinote, kaip juos protingai išnaudoti:

1. Naudokite kaip įvadą – traktuokite šiuos kursus kaip pirmą žingsnį, ne kaip visą kelionę. Jie gali padėti jums suprasti, ar tema jus domina pakankamai, kad investuotumėte daugiau laiko ir energijos.

2. Ieškokite praktinių užduočių – rinkitės kursus, kurie siūlo praktines užduotis ir projektus, ne tik pasyvų video žiūrėjimą.

3. Papildykite kitais resursais – derinkite „LinkedIn” kursus su knygomis, straipsniais, „YouTube” tutorialais ir praktiniais projektais.

4. Kritiškai vertinkite turinį – ne viskas, kas dėstoma kursuose, yra aktualu ar tiksliai atspindi industrijos praktikas. Lyginkite informaciją su kitais šaltiniais.

5. Atkreipkite dėmesį į kursų datą – technologijos keičiasi greitai, ir prieš kelerius metus sukurtas kursas gali būti pasenęs.

Nemokamų pietų iliuzija: ką iš tikrųjų siūlo „LinkedIn”

Nemokamų „LinkedIn” kursų pasiūlymas yra gudri rinkodaros strategija, pridengiama korporacinės socialinės atsakomybės šydu. Tai nėra labdara – tai investicija į vartotojų pritraukimą ir išlaikymą.

Prieš šokant į šių „nemokamų” kursų traukinį, verta savęs paklausti: ar šie įgūdžiai tikrai reikalingi mano karjerai? Ar šie kursai suteiks man pakankamai gilių žinių? Ar yra geresnių alternatyvų mano laikui investuoti?

Tikrasis mokymasis reikalauja pastangų, laiko ir dažnai – finansinių investicijų. „LinkedIn” nemokami kursai gali būti geras pradžios taškas, bet jie nėra stebuklingas sprendimas. Jie yra tik vienas įrankis jūsų mokymosi arsenale, ir kaip bet kurį įrankį, jį reikia naudoti protingai.

Galiausiai, geriausias investavimas yra ne į konkrečius įgūdžius, kuriuos šiandien išvardija „LinkedIn”, bet į gebėjimą mokytis, prisitaikyti ir kritiškai mąstyti. Šie meta-įgūdžiai išliks vertingi nepriklausomai nuo to, kaip keisis technologijos ir darbo rinka.

Dirbtinio intelekto vorai išnaudoja svetainių išteklius ir iškraipo analitiką

by adminin Dirbtinis intelektasLeave a Comment on Dirbtinio intelekto vorai išnaudoja svetainių išteklius ir iškraipo analitiką

Nauja skaitmeninė grėsmė: AI vorai interneto ekosistemoje

Pastaraisiais metais interneto svetainių administratoriai susiduria su nauju iššūkiu – dirbtinio intelekto valdomais vorais, kurie vis intensyviau naršo po svetaines, rinkdami duomenis ir naudodami serverių išteklius. Šie automatizuoti robotai, sukurti įvairių AI kompanijų, siekia kaupti milžiniškus informacijos kiekius savo modelių apmokymui, tačiau jų veikla dažnai vyksta be svetainių savininkų žinios ar sutikimo. Problema tapo tokia aktuali, kad net didieji technologijų milžinai pradėjo ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo AI vorų aktyvumo.

Skirtingai nuo tradicinių paieškos sistemų vorų, kurie indeksuoja svetaines, kad jos būtų randamos paieškos rezultatuose, AI vorai turi kitokį tikslą – ištraukti kuo daugiau turinio mašininio mokymosi algoritmams. Šis procesas ne tik apkrauna serverius, bet ir iškraipo svetainių lankomumo statistiką, sudarydamas klaidingą įspūdį apie vartotojų elgseną. Daugelis svetainių savininkų net nežino, kad jų turinys yra naudojamas AI sistemų apmokymui be jokios kompensacijos ar pripažinimo.

Kaip atpažinti AI vorų veiklą?

AI vorų atpažinimas tapo sudėtinga užduotimi, nes jie tampa vis labiau išmanūs ir sugeba maskuoti savo veiklą. Vis dėlto, yra keletas požymių, kurie gali padėti identifikuoti šiuos automatinius lankytojus:

1. Neįprastai didelis užklausų skaičius iš tų pačių IP adresų ar adresų grupių.
2. Keistas naršymo modelis – vorai dažnai peržiūri svetainę nenatūralia seka, aplankydami puslapius greičiau nei tai galėtų padaryti žmogus.
3. Aukštas atmetimo rodiklis – AI vorai retai sąveikauja su svetainės elementais kaip įprasti vartotojai.
4. Užklausos iš neįprastų vietovių ar serverių, priklausančių žinomoms AI kompanijoms.

Įdomu tai, kad dalis AI vorų net nebando slėpti savo tapatybės ir prisistato per savo User-Agent eilutes, tačiau kiti sąmoningai apsimeta įprastais naršyklių vartotojais, taip apsunkindami jų identifikavimą.

Resursų išnaudojimo problema

Viena didžiausių problemų, susijusių su AI vorais, yra neproporcingai didelis serverių išteklių naudojimas. Priešingai nei įprasti lankytojai, AI vorai gali generuoti šimtus ar net tūkstančius užklausų per minutę, taip apkraudami serverius ir sukeldami papildomas išlaidas svetainių savininkams.

Štai konkretus pavyzdys: vidutinio dydžio tinklaraštis, kuris įprastai sulaukia apie 10 000 apsilankymų per mėnesį, staiga pastebėjo, kad jo serverio apkrova išaugo tris kartus, nors žmogiškų lankytojų skaičius nepasikeitė. Ištyrus situaciją paaiškėjo, kad svetainę intensyviai lankė AI vorai, rinkdami duomenis kalbos modelių apmokymui. Dėl to svetainės savininkas turėjo pereiti prie brangesnio hostingo plano, nors realių vartotojų srautas nepadidėjo.

Tokios situacijos ypač problemiškos mažesniems svetainių savininkams ir nepriklausomiems kūrėjams, kurie negali sau leisti papildomų išlaidų serverių infrastruktūrai.

Analitikos iškraipymas ir jo pasekmės

Ne mažiau svarbi problema – analitikos duomenų iškraipymas. Kai AI vorai masiškai lankosi svetainėje, jie registruojami kaip apsilankymai, nors iš tiesų tai nėra realūs vartotojai. Dėl to svetainių savininkai gauna klaidingą informaciją apie:

– Lankytojų skaičių ir demografinius duomenis
– Populiariausius puslapius ir turinį
– Atmetimo rodiklius ir apsilankymo trukmę
– Konversijų rodiklius ir vartotojų keliones

Šie iškraipymai gali lemti neteisingas verslo sprendimų išvadas. Pavyzdžiui, rinkodaros specialistas gali klaidingai nuspręsti, kad tam tikra turinio kategorija yra ypač populiari, nors iš tiesų ją dažniausiai lankė tik AI vorai, o ne tikrieji vartotojai. Tokiu būdu ištekliai gali būti nukreipti netinkama kryptimi, o tikrosios vartotojų preferencijos – ignoruojamos.

Teisiniai ir etiniai klausimai

AI vorų veikla kelia rimtų teisinių ir etinių klausimų. Ar kompanijos turi teisę rinkti ir naudoti svetainių turinį be aiškaus leidimo? Ar tai nepažeidžia intelektinės nuosavybės teisių?

Daugelyje jurisdikcijų atsakymai į šiuos klausimus dar nėra aiškūs. Nors tradicinis „web scraping” (duomenų išgavimas iš svetainių) tam tikromis aplinkybėmis yra legalus, masinis turinio rinkimas komerciniais tikslais – ypač kai jis naudojamas konkuruojančių produktų kūrimui – gali pažeisti įstatymus.

2023 m. pradžioje kelios leidybos kompanijos jau pateikė ieškinius prieš AI įmones, kaltindamos jas neteisėtu turinio naudojimu. Šios bylos gali nustatyti svarbius precedentus ateičiai, tačiau kol kas teisinė aplinka išlieka neaiški.

Etine prasme, AI vorų veikla kelia klausimų apie skaidrumą ir sąžiningumą. Ar teisinga, kad AI kompanijos gauna naudą iš svetainių turinio, nesuteikdamos jokios kompensacijos ar net neinformuodamos turinio kūrėjų?

Apsaugos priemonės ir strategijos

Laimei, svetainių savininkai turi keletą būdų apsisaugoti nuo nepageidaujamų AI vorų:

1. Robots.txt failo konfigūravimas – nors ne visi AI vorai paiso šio failo nurodymų, tai vis tiek yra pirmasis gynybos lygmuo. Galima uždrausti prieigą konkretiems User-Agent, susietiems su žinomais AI vorais.

2. Rate limiting – apribojant užklausų skaičių iš vieno IP adreso per tam tikrą laiką, galima sumažinti AI vorų poveikį.

3. CAPTCHA ir žmogiškos elgsenos patikros – įdiegiant patikros mechanizmus, kurie reikalauja žmogiškos sąveikos, galima atskirti tikrus vartotojus nuo automatizuotų robotų.

4. Turinio pristatymo tinklų (CDN) naudojimas – CDN gali padėti apsaugoti jūsų pagrindinį serverį nuo tiesioginių užklausų ir suteikti papildomų apsaugos priemonių.

5. Specialūs HTTP antraštės – kai kurios AI kompanijos pradeda gerbti specialias antraštes, tokias kaip „X-Robots-Tag: noai”, kurios nurodo, kad turinys neturėtų būti naudojamas AI apmokymui.

Štai praktinis pavyzdys, kaip galėtų atrodyti robots.txt failo konfigūracija, skirta apriboti žinomų AI vorų prieigą:

„`
User-agent: GPTBot
Disallow: /

User-agent: ChatGPT-User
Disallow: /

User-agent: Google-Extended
Disallow: /

User-agent: CCBot
Disallow: /

User-agent: PerplexityBot
Disallow: /
„`

Balansas tarp inovacijų ir apsaugos

Nors AI vorų keliamos problemos yra rimtos, svarbu pripažinti, kad ne visa automatizuota svetainių analizė yra žalinga. Paieškos sistemų vorai, pavyzdžiui, yra būtini, kad svetainės būtų indeksuojamos ir matomos paieškos rezultatuose. Be to, kai kurios AI kompanijos pradeda ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su turinio kūrėjais, siūlydamos skaidresnius ir abipusiai naudingus santykius.

Ilgalaikėje perspektyvoje, tikėtina, kad industrija judės link labiau subalansuoto modelio, kuriame AI kompanijos:

– Aiškiai identifikuos save ir savo tikslus
– Laikysis svetainių nustatytų apribojimų
– Siūlys kompensacijos mechanizmus už naudojamą turinį
– Sukurs standartus, kaip turėtų būti renkamas turinys etišku būdu

Tačiau kol tokių standartų nėra, svetainių savininkams tenka imtis iniciatyvos apsaugant savo išteklius ir užtikrinant, kad jų analitikos duomenys atspindėtų tikrąją vartotojų elgseną.

Skaitmeninio pasaulio naujoji realybė

Dirbtinio intelekto vorų atsiradimas ir plitimas internete žymi naują etapą skaitmeninės ekosistemos evoliucijoje. Tai nėra laikina tendencija, o fundamentalus pokytis, prie kurio turės prisitaikyti visi interneto dalyviai.

Svetainių administratoriams ir turinio kūrėjams šis pokytis reiškia, kad reikia peržiūrėti savo strategijas ir infrastruktūrą. Analitikos duomenis būtina vertinti kritiškai, atsižvelgiant į galimą AI vorų įtaką. Serverių išteklių planavimas turi apimti ne tik žmogiškų lankytojų, bet ir automatizuotų sistemų poreikius.

Reguliavimo institucijoms tenka sudėtinga užduotis – sukurti taisykles, kurios apsaugotų turinio kūrėjų teises, bet neužkirstų kelio inovacijoms. Šis balansas bus vienas svarbiausių iššūkių artimiausiais metais.

Visiems interneto vartotojams svarbu suprasti, kad jų mėgstamos svetainės susiduria su naujais iššūkiais, o jų palaikymas – per prenumeratas, reklamos peržiūras ar tiesiogines donacijas – tampa dar svarbesnis svetainių išlikimui.

Galiausiai, nors AI vorai kelia rimtų problemų, jie taip pat simbolizuoja technologinę pažangą, kuri, tinkamai valdoma, gali atnešti naudos visai visuomenei. Mūsų užduotis – ne sustabdyti šią pažangą, o užtikrinti, kad ji vyktų pagarbiai ir tvariai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių interesus.

Aukščiausios klasės SEO specialistas dalinasi kaip laimėti „Google” dirbtinio intelekto eroje

by adminin Dirbtinis intelektas, GoogleLeave a Comment on Aukščiausios klasės SEO specialistas dalinasi kaip laimėti „Google” dirbtinio intelekto eroje

SEO revoliucija: kaip prisitaikyti prie AI valdomo paieškos pasaulio

Ei, sveiki visi SEO entuziastai ir skaitmeninės rinkodaros fanai! Jei dar nesate pastebėję, Google paieškos pasaulis išgyvena vieną didžiausių transformacijų per visą savo istoriją. Dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles, ir jei vis dar taikote 2019-ųjų SEO taktikas, greičiausiai jau atsiliekate nuo konkurentų. Bet nesijaudinkite – aš čia, kad pasidalinčiau tikromis, išbandytomis strategijomis, kurios veikia šiame naujame AI-valdomame paieškos kraštovaizdyje!

Per pastaruosius metus dirbau su dešimtimis verslų, padėdamas jiems ne tik išlikti, bet ir klestėti šioje naujoje eroje. Ir žinote ką? Tie, kurie supranta AI poveikį SEO ir prisitaiko, pasiekia neįtikėtinų rezultatų. Pasiruošę sužinoti kaip? Eime!

Kaip SGE ir kiti Google AI atnaujinimai keičia paieškos žaidimą

Pirmiausia, supraskime su kuo susiduriame. Google Search Generative Experience (SGE) yra vienas didžiausių paieškos pokyčių per pastaruosius metus. Įsivaizduokite: užduodate klausimą, ir vietoj įprastų rezultatų sąrašo gaunate AI sugeneruotą atsakymą, kuris apibendrina informaciją iš įvairių šaltinių.

Štai kas keičiasi:
– Tradiciniai „10 mėlynų nuorodų” rezultatai užima mažiau vietos
– AI sugeneruoti atsakymai dominuoja viršutinėje rezultatų dalyje
– Vartotojai gauna atsakymus neturėdami spustelėti jokios svetainės
– Paieškos ketinimai interpretuojami giliau nei bet kada anksčiau

Vienas mano klientas, kelionių tinklaraštininkas, prarado beveik 35% srauto per pirmuosius du mėnesius po SGE išplėtimo. Kodėl? Nes jo turinys buvo optimizuotas senajai sistemai – informacija buvo išskaidyta, kad priverstų skaitytojus naršyti po visą svetainę, o ne pateikti aiškų, tiesioginį atsakymą.

Turinio revoliucija: nuo raktažodžių kimšimo iki vertės kūrimo

Senoji SEO mokykla mokė mus apie raktažodžių tankį, H1 antraštes ir meta aprašymus. Visa tai vis dar svarbu, bet dabar tai tik pradžia, o ne pabaiga.

Google AI dabar gali:
– Suprasti kontekstą ir semantinius ryšius
– Įvertinti turinio išsamumą ir gilumą
– Atpažinti ekspertines įžvalgas
– Identifikuoti unikalią vertę, kurios nėra kitur

Mano patarimas? Kurkite turinį, kuris yra neįtikėtinai išsamus, bet kartu ir lengvai skaitomas. Tai reiškia:

1. Gilios analizės – ne tik paviršutiniški faktai, bet tikros įžvalgos
2. Originalūs tyrimai – duomenys ir pavyzdžiai, kurių niekas kitas neturi
3. Ekspertinės nuomonės – kodėl skaitytojai turėtų klausyti būtent jūsų?
4. Aiškūs atsakymai – tiesioginiai atsakymai į klausimus, kuriuos užduoda jūsų auditorija

Vienas finansų svetainės savininkas, su kuriuo dirbau, pakeitė savo turinio strategiją nuo „10 geriausių kreditinių kortelių” tipo straipsnių į išsamias analizes apie tai, kaip skirtingos kortelės veikia skirtingose gyvenimo situacijose. Rezultatas? 78% padidėjęs organinis srautas per 6 mėnesius, nepaisant SGE plėtros.

E-E-A-T: naujasis SEO šventas Gralis

Jei dar nesate girdėję apie E-E-A-T, užsirašykite šią santrumpą dabar: Experience, Expertise, Authoritativeness, Trustworthiness. Patirtis, kompetencija, autoritetingumas ir patikimumas.

Google AI algoritmams tampa vis lengviau atskirti tikrus ekspertus nuo apsimetėlių. Štai ką darau su visais savo klientais:

– Autorinių biografijų stiprinimas – kiekvienas straipsnis turi būti susietas su realiu ekspertu
– Asmeninės patirties įtraukimas – pasakojimai apie tai, kaip iš tikrųjų naudojote produktą ar išbandėte metodą
– Šaltinių citavimas – ne bet kokių, o aukščiausios kokybės, akademinių ar pripažintų industrijoje
– Faktų tikrinimas – kiekvienas teiginys turi būti pagrįstas

Neseniai dirbau su sveikatos ir gerovės svetaine, kuri samdė medicinos specialistus peržiūrėti visą turinį. Išlaidos? Nemažos. Rezultatai? Organinis srautas išaugo 112% per metus, kai daugelis konkurentų prarado pozicijas.

Techninė SEO pusė: greitis, mobilumas ir struktūruoti duomenys

Nors turinys karalius, techninė SEO dalis tampa dar svarbesnė AI eroje. Google AI vertina vartotojų patirtį labiau nei bet kada anksčiau.

Mano klientams visada rekomenduoju:

1. Svetainės greičio optimizavimą – Core Web Vitals turi būti tobuli, ne tiesiog „pakankamai geri”
2. Struktūruotų duomenų išplėtimą – schema.org žymėjimas padeda AI suprasti jūsų turinį
3. Mobilųjį optimizavimą – ne tik „mobile-friendly”, bet „mobile-first” mąstyseną
4. Puslapių struktūros tobulinimą – aiškus turinio išdėstymas su loginėmis antraštėmis

Vienas e-komercijos klientas investavo į išsamų techninį atnaujinimą, įskaitant pažangų schema.org žymėjimą produktams. Per 3 mėnesius jo produktų paieškos rezultatuose padidėjo 43%, nepaisant minimalių turinio pakeitimų.

Vartotojų signalų svarba: kaip AI vertina jūsų svetainės patikimumą

Google AI tampa vis geresnė vertinant vartotojų elgesį kaip patikimumo signalą. Štai ką pastebėjau dirbdamas su daugybe svetainių:

– Atšokimo rodiklis – jei žmonės grįžta į paieškos rezultatus po apsilankymo jūsų svetainėje, tai blogai
– Laiko svetainėje trukmė – ilgesnis laikas = geresnis turinys Google akyse
– Puslapių peržiūrų skaičius – ar vartotojai naršo giliau jūsų svetainėje?
– Prekės ženklo paieškos – didėjantis jūsų prekės ženklo paieškų skaičius yra stiprus signalas

Vienas mano klientų, teisės paslaugų teikėjas, visiškai pertvarkė savo svetainę, kad pagerintų vartotojų patirtį – aiškesni CTA mygtukai, geresnis mobilusis dizainas, greitesnis puslapių krovimas. Rezultatas? Vidutinis laikas svetainėje pailgėjo 40%, o konversijų skaičius išaugo 28%.

Alternatyvūs srauto šaltiniai: nesudėkite visų kiaušinių į Google krepšį

Viena svarbiausių pamokų AI eroje – diversifikacija. Jei 90% jūsų srauto ateina iš Google paieškos, jūs esate labai pažeidžiami.

Štai ką rekomenduoju visiems savo klientams:

1. Stiprinkite email marketingą – tai kanalas, kurio AI negali atimti
2. Investuokite į bendruomenės kūrimą – Facebook grupės, Discord serveriai, Reddit bendruomenės
3. Išnaudokite YouTube – antra pagal dydį paieškos sistema pasaulyje!
4. Neapleiskite socialinių tinklų – ypač tų, kurie tinka jūsų nišai

Vienas mano klientų, maisto tinklaraštininkas, prarado 40% Google srauto po vieno algoritmo atnaujinimo. Laimei, jis jau buvo sukūręs stiprų email sąrašą ir aktyvią Instagram bendruomenę. Šie kanalai kompensavo prarastą srautą, kol mes pertvarkėme SEO strategiją.

Ateities banga: kaip plaukti, o ne skęsti AI potvynyje

Žiūrėdamas į ateitį, matau, kad AI tik dar labiau transformuos SEO. Bet tai nėra pasaulio pabaiga – tai nauja era tiems, kurie moka prisitaikyti!

Štai mano prognozės ir rekomendacijos:

– Balso paieška – optimizuokite turinį natūraliai kalbai ir klausimams
– Multimodalinis turinys – deriniai teksto, vaizdo, garso ir interaktyvių elementų
– Hiperpersonalizacija – turinys, kuris prisitaiko prie skirtingų vartotojų poreikių
– Privatumo-orientuota analitika – ruoškitės pasauliui be trečiųjų šalių slapukų

Vienas technologijų startuolis, su kuriuo dirbu, jau dabar kuria dinaminį turinį, kuris keičiasi priklausomai nuo vartotojo istorijos svetainėje. Ankstyvieji rezultatai rodo 35% didesnį konversijų rodiklį lyginant su statiniu turiniu.

Naujojo SEO pasaulio navigatoriai: jūsų kelionė tik prasideda

Taigi, štai mes – naujame SEO pasaulyje, kur AI yra ne tik įrankis, bet ir konkurentas, ir teisėjas. Baugina? Galbūt. Pilnas galimybių? Absoliučiai!

Svarbiausia suprasti, kad AI nėra jūsų priešas. Tai tiesiog nauja ekosistema, kurioje reikia išmokti gyventi. Kaip ir bet kokioje ekosistemoje, tie, kurie geriausiai prisitaiko, klesti.

Mano galutinis patarimas? Nustokite galvoti apie „AI apėjimą” ir pradėkite galvoti apie „AI aptarnavimą”. Kurkite turinį, kuris yra toks geras, kad net AI negali ignoruoti jo vertės. Būkite toks patikimas šaltinis, kad Google norėtų parodyti jūsų turinį.

Ir svarbiausia – niekada nenustokite eksperimentuoti. SEO visada buvo nuolatinio mokymosi kelionė. Dabar ta kelionė tiesiog tapo dar įdomesnė!

Kokia jūsų didžiausia SEO problema AI eroje? Pasidalinkite komentaruose – aš asmeniškai perskaitysiu ir atsakysiu į kiekvieną!

„Google” apie masinį turinį: „Tai bus problema”

by adminin Dirbtinis intelektas, GoogleLeave a Comment on „Google” apie masinį turinį: „Tai bus problema”

Dirbtinis intelektas ir turinys: nauja era, nauji iššūkiai

Ar pastebėjote, kaip pastaruoju metu internetas užtvindytas panašiai skambančiais straipsniais? Tais, kurie tarsi atsakinėja į jūsų klausimus, bet kažkaip… tuščiai? Nenuostabu – pasaulis išgyvena turinio revoliuciją, ir ne visai gerąja prasme.

Google paieškos patikimumo komandos viceprezidentas Dannyʼis Sullivanas neseniai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl to, ką jis pavadino „masiniu turiniu”. Anot jo, dirbtinio intelekto įrankiai leidžia bet kam sugeneruoti šimtus ar net tūkstančius straipsnių per dieną – be jokio originalumo, gilesnės įžvalgos ar realios vertės.

„Tai bus problema,” – tiesiai šviesiai pareiškė Sullivanas, kalbėdamas apie AI sugeneruotą turinį, kuris užplūdo internetą.

Kodėl Google taip susirūpinęs? Nes jų paieškos algoritmas sukurtas atrasti vertingiausią, naudingiausią informaciją. Kai sistema užtvindoma bevertėmis kopijomis, nukenčia visi – ir Google, ir vartotojai, ir sąžiningi turinio kūrėjai.

Masinio turinio anatomija: kaip atpažinti AI rašliavą

Masinis turinys turi aiškius požymius, kuriuos verta atpažinti:

  • Paviršutiniškumas – platus, bet negilus informacijos pateikimas
  • Šabloninė struktūra – visi straipsniai atrodo tarsi iš vienos formos
  • Nuobodus, neutralus tonas – tarsi kalbėtų robotas (ironiška, ar ne?)
  • Bendrinės frazės be konkrečių įžvalgų ar pavyzdžių
  • Perdėtai tobula gramatika be žmogiškų niuansų

Įsivaizduokite fabriką, kuris gamina straipsnius kaip dešreles – greitai, efektyviai ir be sielos. Štai kas vyksta daugelyje „turinio fermų”, kurios naudoja AI, kad užtvindytų internetą.

Kaip vienas SEO ekspertas man neseniai pajuokavo: „Anksčiau turėjome content spinnerʼius, dabar turime GPT spinnerʼius – tik dabar tekstas gramatiškai taisyklingas, bet vis tiek bevertis.”

Kodėl Google kovoja su AI turiniu (ir kodėl jums tai turėtų rūpėti)

Akivaizdu, kad Google nėra nusiteikęs prieš technologijas – juk patys aktyviai vysto AI sprendimus. Problema – ne įrankiai, o kaip jie naudojami.

Google paieškos tikslas visada buvo pateikti geriausią atsakymą į vartotojo užklausą. Kai paieškos rezultatuose dominuoja identiški, bevertės informacijos kupini straipsniai, vartotojai nustoja pasitikėti sistema.

Sullivanas pabrėžia: „Mūsų algoritmai sukurti atpažinti kokybišką turinį, nesvarbu, kaip jis sukurtas. Tačiau masinis, žemos kokybės turinys yra problema, su kuria aktyviai kovojame.”

Jei esate verslo savininkas ar rinkodaros specialistas, tai reiškia, kad investavimas į pigų, masinį AI turinį gali būti ne tik neefektyvus, bet ir pavojingas jūsų svetainės matomumui ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaip kurti turinį, kuris išliks vertingas AI eroje

Geros žinios – kokybiškas turinys vis dar karaliaus. Štai keletas strategijų, kaip išsiskirti masinio turinio jūroje:

  1. Unikalios įžvalgos – dalinkitės tuo, ką žinote jūs, bet nežino AI
  2. Asmeninė patirtis – pasakokite istorijas iš savo praktikos
  3. Tyrimai ir duomenys – pateikite originalius duomenis ar analizę
  4. Ekspertinė nuomonė – išreikškite poziciją, pagrįstą giliu srities išmanymu
  5. Vizualinis turinys – kurkite originalias iliustracijas, infografikas, video

Viena mano klientė neseniai pasiekė stulbinančių rezultatų, kai vietoj 20 vidutiniškų straipsnių per mėnesį pradėjo kurti 5 išsamius, tyrimais pagrįstus ekspertų straipsnius. Jos svetainės srautas išaugo 137% per keturis mėnesius!

AI kaip pagalbininkas, ne pakaitiklis: protingo naudojimo gidas

Dirbtinis intelektas gali būti puikus įrankis, jei naudosite jį išmintingai:

  • Naudokite AI idėjoms generuoti ir struktūrai kurti
  • Leiskite AI atlikti pirminį tyrimą, bet patikrinkite faktus
  • Panaudokite AI teksto redagavimui ir tobulinimui
  • Paprašykite AI sugeneruoti kelis variantus, kuriuos galite sujungti
  • Visada pridėkite savo unikalią perspektyvą ir patirtį

Įsivaizduokite AI kaip asistentą, ne autorių. Jūsų unikalus balsas, patirtis ir įžvalgos – štai kas pavers tekstą iš „masinio turinio” į vertingą informaciją.

Google algoritmo pokyčiai: ko tikėtis ateityje

Google jau dabar imasi priemonių kovoti su masiniu turiniu:

  • Helpful Content Update – algoritmas, skirtas identifikuoti ir sumažinti „žmonėms kuriamo” turinio, kuris iš tiesų yra masiškai generuojamas, matomumą
  • E-E-A-T kriterijų stiprinimas – patirtis, ekspertizė, autoritetas ir patikimumas tampa dar svarbesni
  • Išmanus turinio vertinimas – algoritmas vis geriau atpažįsta, ar turinys tikrai atsako į vartotojo klausimą

Sullivanas užsiminė, kad Google dirba ties naujais algoritmų atnaujinimais, kurie dar efektyviau filtruos masinį turinį. Tai reiškia, kad investicija į kokybę taps dar svarbesnė.

Žaidimo taisyklės keičiasi: prisitaikykite arba prarasite matomumą

Interneto rinkodaros pasaulis išgyvena transformaciją. Masinis turinys – tai trumpalaikė strategija, kuri netrukus taps neefektyvi. Vietoj to, kad bandytumėte apgauti sistemą, susitelkite į realios vertės kūrimą.

Štai keletas konkrečių veiksmų, kurių galite imtis jau šiandien:

  • Peržiūrėkite esamą turinį ir identifikuokite, kuris iš jų gali būti laikomas „masiniu”
  • Sukurkite turinio strategiją, pagrįstą kokybe, ne kiekybe
  • Investuokite į ekspertus, kurie gali suteikti unikalių įžvalgų
  • Įtraukite vartotojų atsiliepimus ir klausimus į savo turinį
  • Reguliariai atnaujinkite senesnius straipsnius, pridėdami naujų duomenų ir įžvalgų

Kaip vienas sėkmingas verslininkas neseniai pasakė: „AI neužims jūsų darbo vietos. Žmogus, kuris moka naudoti AI, užims jūsų darbo vietą.” Tas pats principas galioja ir turinio kūrimui.

Naujos eros turinio kūrėjai: būkite vienu iš jų

Masinio turinio era neišvengiamai artėja prie pabaigos. Google ir kiti paieškos varikliai tobulina savo algoritmus, o vartotojai tampa vis išrankesni informacijai, kurią vartoja.

Ateities laimėtojai bus tie, kurie sugebės suderinti technologijos teikiamus privalumus su žmogišku autentiškumu. Jie naudos AI kaip įrankį, bet nepamirš, kad tikroji vertė slypi unikaliose įžvalgose, patirtyje ir perspektyvoje.

Ar tai reiškia daugiau darbo? Taip. Ar tai verta? Neabejotinai. Kai kiti užpildo internetą beverčiu turiniu, jūsų kokybiškas, vertingas turinys išsiskirs kaip deimantas tarp stiklo šukių.

Taigi, kitą kartą, kai pagundys mintis „tiesiog sugeneruoti” dešimt straipsnių per dieną, prisiminkite Sullivano žodžius: „Tai bus problema”. Ir nuspręskite būti sprendimu, ne problemos dalimi.

70% žiniasklaidos įmonių neišnaudoja dirbtinio intelekto galimybių, teigia IAB ataskaita

by adminin Dirbtinis intelektasLeave a Comment on 70% žiniasklaidos įmonių neišnaudoja dirbtinio intelekto galimybių, teigia IAB ataskaita

Revoliucija už durų, o mes dar nepasirengę!

Negaliu patikėti, bet tai tikra tiesa! Naujausia IAB (Interactive Advertising Bureau) ataskaita atskleidžia stulbinančius faktus – net 70% žiniasklaidos įmonių praktiškai miega ant potencialaus aukso kasyklos. Dirbtinis intelektas (DI) jau čia, jis keičia viską, o dauguma žiniasklaidos kompanijų vis dar delsia, dvejoja ir praleidžia neįtikėtinas galimybes!

Prisipažinsiu, skaičiau šią ataskaitą išpūstomis akimis. Kaip tai įmanoma? Juk technologijos jau pasiekiamos, įrankiai sukurti, o nauda akivaizdi. Kodėl žiniasklaidos pasaulis taip lėtai įsisavina tai, kas gali kardinaliai pakeisti jų verslą?

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl tiek daug žiniasklaidos įmonių vis dar neišnaudoja DI potencialo, kokias galimybes jos praleidžia ir kaip galėtų pradėti naudotis šia technologija, kad neatsiliktų nuo konkurentų.

Kodėl žiniasklaida bijo dirbtinio intelekto?

Pirmiausia, supraskime priežastis. Kodėl tiek daug žiniasklaidos įmonių vengia DI? IAB ataskaita išskiria keletą pagrindinių kliūčių:

  • Baimė dėl darbo vietų – daugelis žurnalistų ir redaktorių baiminasi, kad DI juos pakeis. Tačiau realybė kitokia – DI gali atlikti rutininius darbus, o žmonėms palikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis!
  • Nepakankamos investicijos – maždaug 45% apklaustų įmonių nurodė, kad tiesiog neturi pakankamai lėšų investuoti į DI technologijas ir mokymą.
  • Žinių trūkumas – daugiau nei pusė respondentų prisipažino, kad jų organizacijose trūksta techninių žinių, kaip efektyviai diegti ir naudoti DI.
  • Etiniai klausimai – susirūpinimas dėl autorių teisių, turinio autentiškumo ir kitų etinių dilemų taip pat stabdo DI įsisavinimą.

Bet, mano nuomone, didžiausia kliūtis – paprasčiausias pasipriešinimas pokyčiams. Mes, žmonės, nemėgstame keisti nusistovėjusių darbo metodų, net jei nauji būdai žada didžiulę naudą!

Neišnaudotos galimybės, kurios stulbina

O dabar pažiūrėkime, ką praleidžia tos 70% įmonių, kurios vis dar neišnaudoja DI potencialo:

Turinio kūrimo efektyvumas – įsivaizduokite, kad per tą patį laiką galite sukurti dvigubai ar net trigubai daugiau kokybiško turinio! DI gali padėti rengti pirminius straipsnių juodraščius, generuoti idėjas, adaptuoti turinį skirtingoms platformoms. Vienas žiniasklaidos gigantų, pradėjęs naudoti DI turinio kūrimui, pranešė apie 40% išaugusį produktyvumą!

Personalizacija aukščiausiu lygiu – šiuolaikiniai skaitytojai nori jiems aktualaus turinio. DI algoritmai gali analizuoti skaitytojų elgesį ir pateikti jiems būtent tai, ko jie ieško. The New York Times jau naudoja DI savo rekomendacijų sistemoje ir pasiekė 60% didesnį skaitytojų įsitraukimą!

Duomenų žurnalistika – DI gali akimirksniu išanalizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir padėti žurnalistams atrasti paslėptas istorijas. Įsivaizduokite, kiek įdomių straipsnių lieka neparašyta, nes žmonės tiesiog nepajėgia apdoroti tokių duomenų kiekių!

Sėkmės istorijos, kurios įkvepia

Tos 30% žiniasklaidos įmonių, kurios jau aktyviai naudoja DI, rodo įspūdingus rezultatus. Štai keletas pavyzdžių:

Reuters News Tracer – šis įrankis naudoja DI, kad aptiktų naujienas socialiniuose tinkluose dar prieš joms patenkant į tradicinę žiniasklaidą. Jis ne tik identifikuoja potencialias naujienas, bet ir įvertina jų patikimumą. Rezultatas? Reuters dažnai praneša apie įvykius valandą ar net daugiau anksčiau nei konkurentai!

Washington Post su „Heliograf” – šis DI įrankis padeda automatiškai generuoti straipsnius apie sporto rungtynes, rinkimų rezultatus ir kitus duomenimis paremtus įvykius. Per pirmuosius metus jis sukūrė daugiau nei 850 straipsnių, išlaisvindamas žurnalistus sudėtingesnėms užduotims.

Bloomberg Terminal – naudoja DI, kad apdorotų tūkstančius finansinių ataskaitų ir pateiktų svarbią informaciją investuotojams. Šis įrankis padeda Bloomberg išlikti finansinių naujienų lyderiu.

Šios sėkmės istorijos rodo, kad DI neperima žurnalistų darbo – jis jį transformuoja ir pagerina!

Kaip pradėti? Praktiniai žingsniai DI integracijai

Jei esate tarp tų 70% žiniasklaidos įmonių, kurios dar neišnaudoja DI potencialo, štai keli praktiniai žingsniai, nuo kurių galite pradėti:

  1. Pradėkite nuo mažų projektų – nebandykite iš karto revoliucionizuoti visos redakcijos. Pradėkite nuo nedidelių eksperimentų, pavyzdžiui, naudokite DI antraštėms optimizuoti arba turinio idėjoms generuoti.
  2. Investuokite į mokymą – užtikrinkite, kad jūsų darbuotojai suprastų, kaip DI gali padėti jų darbe, ir mokėtų naudotis pagrindiniais įrankiais.
  3. Bendradarbiaukite su technologijų įmonėmis – nebūtina kurti savo DI sprendimų nuo nulio. Rinkoje jau yra daug specializuotų įrankių žiniasklaidai.
  4. Sukurkite DI strategiją – apibrėžkite, kokiose srityse DI galėtų sukurti didžiausią vertę jūsų organizacijai, ir sudarykite planą, kaip palaipsniui integruoti šias technologijas.

Vienas redaktorius man kartą sakė: „Pradėjome naudoti DI tik vienam nedideliam projektui, o po metų negalėjome įsivaizduoti, kaip anksčiau dirbome be jo!”

Etika ir DI žiniasklaidoje – kaip rasti balansą?

Žinoma, DI kelia ir tam tikrų etinių klausimų, kuriuos būtina spręsti:

Skaidrumas – skaitytojai turi žinoti, kada turinys yra sukurtas ar redaguotas naudojant DI. Kelios žiniasklaidos įmonės jau pradėjo žymėti tokį turinį specialiomis žymomis.

Šaltinių patikimumas – DI gali padėti atrasti naujienas, bet žurnalistai vis tiek turi patikrinti faktus ir šaltinius. Technologija negali pakeisti geros žurnalistinės praktikos!

Autorių teisės – DI mokymas naudojant kitų sukurtą turinį kelia sudėtingų teisinių klausimų. Būtina laikytis autorių teisių įstatymų ir etikos principų.

Man patinka vieno žiniasklaidos etikos eksperto požiūris: „DI yra kaip bet koks kitas įrankis – svarbu ne pats įrankis, o kaip mes jį naudojame.”

Ateities žiniasklaida: kas laukia už kampo?

IAB ataskaita taip pat pateikia įdomių prognozių apie tai, kaip DI transformuos žiniasklaidą per ateinančius 5 metus:

  • Multimodalinis turinys taps norma – DI galės konvertuoti tekstą į vaizdo, garso ar interaktyvų turinį vienu mygtuko paspaudimu.
  • Hiperpersonalizacija – skaitytojai gaus unikalų, jų interesams pritaikytą turinį, tačiau išlaikant redakcinę kontrolę.
  • Automatizuota faktų patikra realiu laiku – DI galės akimirksniu patikrinti faktus ir pateikti kontekstą.
  • Nauji žurnalistikos formatai – atsiras visiškai nauji pasakojimo būdai, kurių šiandien net neįsivaizduojame.

Įdomiausia, kad tie, kurie pradeda integruoti DI jau dabar, turės didžiulį pranašumą prieš konkurentus ateityje. Jie ne tik įgis technologinę patirtį, bet ir sukurs organizacinę kultūrą, atvirą inovacijoms.

Laikas pabusti ir veikti, kol dar nevėlu!

Prisipažinsiu, mane stebina, kad tiek daug žiniasklaidos įmonių vis dar delsia įšokti į DI traukinį. Tai primena situaciją prieš 15 metų, kai daugelis leidėjų ignoravo socialinių tinklų atsiradimą, o vėliau desperatiškai bandė pasivyti.

DI žiniasklaidoje nėra tik mados užgaida ar laikinas reiškinys – tai fundamentalus pokytis, keičiantis visą industriją. Tie 30% pionierių, kurie jau dabar drąsiai eksperimentuoja su šiomis technologijomis, kuria naują žiniasklaidos paradigmą.

Gera žinia ta, kad prisijungti prie šios revoliucijos niekada nevėlu. Pradėkite nuo mažų žingsnių, mokykitės iš kitų patirties, eksperimentuokite ir atraskite, kaip DI gali padėti būtent jūsų organizacijai.

Kaip sakė vienas inovacijų ekspertas: „Geriausia diena pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antra geriausia diena yra šiandien.” Tas pats galioja ir DI integracijai žiniasklaidoje – pradėkite dabar, ir po metų stebėsitės, kaip galėjote dirbti be šių įrankių!

„Google” teigia, kad atsisakymo įrankis nėra įprastos svetainės priežiūros dalis

by adminin GoogleLeave a Comment on „Google” teigia, kad atsisakymo įrankis nėra įprastos svetainės priežiūros dalis

Slapukų atsisakymo įrankiai: kodėl jie nėra įprastinė svetainės priežiūros dalis?

Interneto svetainių valdymas šiandien yra tapęs sudėtingu procesu, apimančiu daugybę techninių, teisinių ir vartotojų patirties aspektų. Vienas iš tokių elementų – slapukų (angl. cookies) valdymas – pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl griežtėjančių privatumo reguliavimų visame pasaulyje. Neseniai „Google” pateikė savo poziciją, kad slapukų atsisakymo įrankiai neturėtų būti laikomi įprastine svetainės priežiūros dalimi. Šis teiginys sukėlė nemažai diskusijų tarp svetainių savininkų, privatumo ekspertų ir teisės specialistų. Straipsnyje nagrinėsime, kodėl technologijų milžinė laikosi tokios pozicijos ir kokią įtaką tai gali turėti svetainių valdytojams.

Kas slypi už „Google” pareiškimo?

„Google” pozicija dėl slapukų atsisakymo įrankių kyla iš kelių esminių veiksnių. Pirmiausia, kompanija skiria įprastinę svetainės priežiūrą nuo specialių funkcijų, kurios reikalingos tik tam tikroms svetainėms arba tam tikromis aplinkybėmis. Įprastinė priežiūra paprastai apima tokius elementus kaip turinio atnaujinimas, apsauga nuo saugumo grėsmių, techninių klaidų taisymas ir svetainės veikimo užtikrinimas.

Tuo tarpu slapukų valdymo įrankiai yra atsiradę kaip atsakas į teisinius reikalavimus, tokius kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) Europoje ar Kalifornijos vartotojų privatumo įstatymas (CCPA) JAV. Šie įrankiai nėra būtini techniniam svetainės funkcionavimui – jie egzistuoja tik dėl teisinių reikalavimų.

Be to, „Google” argumentuoja, kad slapukų valdymo įrankių įgyvendinimas gali būti labai skirtingas priklausomai nuo svetainės dydžio, auditorijos geografijos ir duomenų rinkimo praktikos. Mažoms svetainėms, kurios nerenka daug duomenų arba neaptarnauja vartotojų iš regionų su griežtais privatumo įstatymais, tokie įrankiai gali būti visiškai nereikalingi.

Teisiniai aspektai ir regioniniai skirtumai

Slapukų valdymo reikalavimai ženkliai skiriasi priklausomai nuo regiono. Europos Sąjungoje BDAR reikalauja aiškaus vartotojų sutikimo prieš renkant jų duomenis per slapukus (išskyrus būtinus funkcionalumui). Tuo tarpu JAV federaliniu lygmeniu nėra vieningo įstatymo, reguliuojančio slapukų naudojimą, nors kai kurios valstijos, kaip Kalifornija, yra priėmusios savo įstatymus.

Šie regioniniai skirtumai kelia iššūkių svetainių valdytojams, ypač toms svetainėms, kurios aptarnauja globalią auditoriją. Techniškai įmanoma rodyti slapukų valdymo įrankius tik tiems lankytojams, kurie prisijungia iš regionų, kur to reikalauja įstatymai, tačiau tai reikalauja papildomų techninių sprendimų ir gali komplikuoti svetainės valdymą.

„Google” pozicija šiuo klausimu yra pagrįsta pragmatiniu požiūriu – kadangi reikalavimai skiriasi, universalus sprendimas nėra nei įmanomas, nei būtinas. Vietoj to, svetainių savininkai turėtų įvertinti savo konkrečią situaciją ir priimti sprendimus, atitinkančius jų auditorijos poreikius ir teisinius reikalavimus jų veiklos regionuose.

Vartotojų patirties perspektyva

Slapukų atsisakymo įrankiai dažnai sukelia prieštaringus jausmus vartotojams. Iš vienos pusės, jie suteikia galimybę kontroliuoti, kokie duomenys yra renkami. Iš kitos pusės, nuolatiniai iššokantys langai su prašymais priimti slapukus gali tapti erzinančiu trukdžiu naršymo patirtyje.

„Google” tyrimas parodė, kad dauguma vartotojų automatiškai spaudžia „Sutinku” mygtuką, neskaito pateiktos informacijos ir nesuvokia, su kuo iš tikrųjų sutinka. Tai kelia klausimą, ar dabartinė slapukų valdymo praktika iš tikrųjų pasiekia savo tikslą – suteikti vartotojams prasmingą kontrolę.

Be to, slapukų valdymo įrankiai gali neigiamai paveikti svetainės veikimo greitį ir bendrą vartotojų patirtį. Papildomas kodas, reikalingas šiems įrankiams, gali sulėtinti svetainės įkėlimo laiką, o iššokantys langai gali trukdyti vartotojams pasiekti norimą turinį.

Šie vartotojų patirties aspektai dar labiau sustiprina „Google” poziciją, kad slapukų valdymo įrankiai nėra įprastinė svetainės priežiūros dalis, o veikiau specialus elementas, kurio įgyvendinimas turėtų būti gerai apgalvotas.

Alternatyvūs sprendimai ir geriausia praktika

Nors „Google” teigia, kad slapukų atsisakymo įrankiai nėra įprastinė svetainės priežiūros dalis, tai nereiškia, kad svetainių savininkai gali ignoruoti privatumo reikalavimus. Vietoj to, jie turėtų ieškoti efektyvių sprendimų, kurie atitiktų teisinius reikalavimus, bet kartu būtų patogūs vartotojams.

Vienas iš tokių sprendimų – minimalistinis požiūris į duomenų rinkimą. Jei svetainė renka tik būtinus duomenis, slapukų valdymo įrankiai gali būti žymiai paprastesni arba net nereikalingi. Daugelis svetainių savininkų nustebsta sužinoję, kad jie renka daug daugiau duomenų, nei iš tikrųjų naudoja ar analizuoja.

Kitas sprendimas – integruoti privatumo nustatymus į svetainės dizainą, užuot naudojus iššokančius langus. Pavyzdžiui, privatumo nustatymai gali būti pasiekiami per nuorodą svetainės poraštėje, kur vartotojai gali juos keisti bet kuriuo metu.

Taip pat verta apsvarstyti alternatyvius analizės įrankius, kurie nereikalauja slapukų arba naudoja anoniminį duomenų rinkimą. Tokios technologijos kaip „privacy-first analytics” tampa vis populiaresnės tarp svetainių savininkų, kurie nori rinkti naudingus duomenis, bet kartu gerbti vartotojų privatumą.

Praktinės rekomendacijos svetainių valdytojams

Atsižvelgiant į „Google” poziciją ir bendras tendencijas privatumo srityje, štai keletas praktinių rekomendacijų svetainių valdytojams:

1. Atlikite slapukų auditą: Išsiaiškinkite, kokius slapukus naudoja jūsų svetainė ir kokius duomenis jie renka. Galbūt galite atsisakyti kai kurių slapukų, kurie nėra būtini.

2. Įvertinkite savo auditoriją: Jei jūsų svetainė aptarnauja vartotojus iš regionų su griežtais privatumo įstatymais, jums gali prireikti išsamesnio slapukų valdymo įrankio. Jei jūsų auditorija yra lokali, sprendimas gali būti paprastesnis.

3. Konsultuokitės su teisės specialistais: Privatumo įstatymai yra sudėtingi ir nuolat keičiasi. Reguliarios konsultacijos su teisės specialistais gali padėti užtikrinti, kad jūsų svetainė atitinka visus reikalavimus.

4. Testuokite vartotojų patirtį: Įsitikinkite, kad jūsų slapukų valdymo sprendimas netrukdo vartotojams naudotis svetaine. Atlikite A/B testavimą, kad nustatytumėte, kuris sprendimas yra efektyviausias.

5. Būkite skaidrūs: Nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą pasirinksite, būkite skaidrūs dėl duomenų rinkimo praktikos. Aiški ir suprantama privatumo politika gali padėti sukurti pasitikėjimą tarp jūsų ir jūsų vartotojų.

Technologiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos

Slapukų valdymo technologijos nuolat vystosi, reaguodamos į besikeičiančius teisinius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius. Vienas iš pagrindinių iššūkių – suderinti skirtingų jurisdikcijų reikalavimus su vieninga vartotojų patirtimi.

Naujos technologijos, tokios kaip „Privacy Sandbox” (kurią vysto „Google”) ir „Federated Learning of Cohorts” (FLoC), siekia pakeisti tradicinius slapukus, siūlydamos alternatyvius būdus rinkti anoniminius duomenis. Šios technologijos gali ateityje sumažinti poreikį išsamiems slapukų valdymo įrankiams.

Taip pat pastebima tendencija link „privacy by design” – privatumo principų integravimo į produktus ir paslaugas nuo pat jų kūrimo pradžios. Šis požiūris gali padėti išvengti daugelio problemų, susijusių su slapukų valdymu, nes privatumas tampa neatsiejama svetainės dalimi, o ne papildomu elementu.

Privatumo ateitis: balanso paieškos

„Google” pozicija, kad slapukų atsisakymo įrankiai nėra įprastinė svetainės priežiūros dalis, atspindi platesnę diskusiją apie tai, kaip turėtume suprasti ir valdyti privatumą skaitmeniniame amžiuje. Tai nėra paprastas klausimas su vienu teisingu atsakymu – tai sudėtingas balansas tarp teisinių reikalavimų, vartotojų patirties ir verslo poreikių.

Ateityje tikėtina, kad matysime daugiau niuansuotų sprendimų, kurie geriau atitiks tiek vartotojų, tiek svetainių savininkų poreikius. Galbūt slapukų valdymo įrankiai evoliucionuos į labiau integruotus privatumo valdymo sprendimus, kurie bus mažiau pastebimi, bet labiau efektyvūs.

Svetainių savininkai, kurie proaktyviai sprendžia privatumo klausimus ir ieško inovatyvių būdų gerbti vartotojų teises, greičiausiai bus geriau pasiruošę ateities pokyčiams. Galiausiai, privatumas nėra tik teisinė prievolė – tai galimybė sukurti pasitikėjimu grįstus santykius su vartotojais, o tai gali būti reikšmingas konkurencinis pranašumas.

Svarbu suprasti, kad nors „Google” pozicija gali atrodyti kontroversiška, ji atspindi realybę, kad vienas sprendimas netinka visiems. Kiekviena svetainė turėtų rasti savo kelią, kaip suderinti privatumą, vartotojų patirtį ir teisinius reikalavimus, atsižvelgiant į savo unikalų kontekstą ir aplinkybes.

„Google” paaiškina, kodėl indeksuoti puslapiai gali neatsirasti paieškoje

by adminin GoogleLeave a Comment on „Google” paaiškina, kodėl indeksuoti puslapiai gali neatsirasti paieškoje

Svetainių savininkų galvos skausmas: indeksuoti, bet nematomi

Vakar „Google” paieškos centriniame tinklaraštyje pasirodė įrašas, kuris daugeliui SEO specialistų ir svetainių savininkų galėjo sukelti lengvą „aha” momentą. Jau ne vienerius metus interneto svetainių kūrėjai susiduria su paradoksalia situacija: „Google Search Console” rodo, kad puslapis yra sėkmingai indeksuotas, tačiau ieškant specifinių raktažodžių paieškos rezultatuose jo nė kvapo.

„Tai kelia frustracijos jausmą – tarsi būtum pakviestas į vakarėlį, bet niekas su tavimi nešneka,” – juokauja Tomas Ramanauskas, vienos didžiausių Lietuvos e-komercijos svetainių SEO vadovas. Ir jis nėra vienintelis, susiduriantis su šia problema.

Techninis paradoksas, kurį „Google” pagaliau nusprendė paaiškinti, yra susijęs su indeksavimo ir rodymo paieškoje skirtumais. Pasirodo, tai, kad puslapis yra indeksuotas, dar nereiškia, jog jis bus rodomas vartotojams.

Indeksavimas ir rodymas: du skirtingi procesai

„Google” paieškos patikimumo inžinierius Gary Illyes savo įraše paaiškino, kad indeksavimas ir puslapio rodymas paieškos rezultatuose yra du visiškai atskiri procesai. Indeksavimas reiškia, kad „Google” robotas aptiko puslapį, nuskaitė jo turinį ir įtraukė į savo duomenų bazę. Tačiau tai tik pirmas žingsnis.

„Įsivaizduokite, kad indeksavimas yra kaip knygos įtraukimas į biblioteką. Tai, kad knyga yra lentynoje, dar nereiškia, jog bibliotekininkas ją rekomenduos skaitytojui,” – paaiškina Illyes.

Antrasis žingsnis – rodymas paieškoje – priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant turinio kokybę, aktualumą, svetainės autoritetą ir daugybę kitų faktorių. „Google” algoritmas sprendžia, ar puslapis yra vertas būti rodomas konkrečiai užklausai.

Kodėl indeksuoti puslapiai dingsta iš paieškos?

Illyes išskyrė keletą pagrindinių priežasčių, kodėl indeksuoti puslapiai gali neatsirasti paieškos rezultatuose:

  • Žema turinio kokybė – jei puslapis nesuteikia originalios, naudingos informacijos, „Google” gali nuspręsti jo nerodyti.
  • Dubliuotas turinys – jei jūsų puslapis per daug panašus į kitus jau indeksuotus puslapius, sistema gali pasirinkti rodyti tik vieną iš jų.
  • Techninės problemos – lėtas puslapio krovimosi laikas, prastas mobilusis pritaikymas ar kitos techninės kliūtys.
  • Kanoniniai žymėjimai – jei puslapis nurodo į kitą kaip į pagrindinį, paieškoje bus rodomas tik pagrindinis.
  • Neatitikimas užklausai – puslapis gali būti indeksuotas, bet tiesiog neatitikti konkrečių paieškos užklausų.

„Dažnai svetainių savininkai tikisi, kad vien turinio sukūrimas garantuos matomumą paieškoje. Deja, taip nėra,” – teigia Illyes.

Tylusis indeksavimo atšaukimas

Vienas įdomiausių Illyes atskleidimų buvo apie vadinamąjį „tylųjį indeksavimo atšaukimą” (silent deindexing). Tai procesas, kai „Google” nusprendžia, kad indeksuotas puslapis nebevertas būti rodomas jokioms užklausoms, nors techninė jo būsena Search Console išlieka „indeksuota”.

„Tai tarsi restoranas, kuris vis dar įtrauktas į miesto restoranų sąrašą, bet visi vietiniai žino, kad ten nebevertėtų eiti,” – vaizdingai palygina SEO ekspertas Ramanauskas.

Šis fenomenas dažniausiai pasitaiko su puslapiais, kurių turinys yra:
– Pasenęs ir nebeatnaujinamas
– Dubliuotas arba labai panašus į kitus puslapius
– Generuotas automatiškai be realios vertės
– Turintis labai mažai lankytojų ar interakcijų

Kaip išspręsti nematomumo problemą?

„Google” komanda pateikė keletą konkrečių rekomendacijų, kaip padidinti indeksuotų puslapių matomumą paieškoje:

1. Reguliariai atnaujinkite turinį. Paieškos sistema teikia pirmenybę šviežiam, aktualiam turiniui.

2. Užtikrinkite unikalumą. Kiekvienas puslapis turėtų turėti aiškią paskirtį ir unikalų turinį, kuris nesidubliuoja su kitais jūsų svetainės puslapiais.

3. Pagerinkit techninę pusę. Greitas krovimasis, tinkamas mobilusis pritaikymas ir aiški svetainės struktūra yra būtini.

4. Sukurkite vertingus vidinius nukreipimus. Svarbu, kad jūsų svetainėje būtų aiški navigacija ir logiški vidiniai nukreipimai tarp susijusių puslapių.

5. Atlikite turinio auditą. Reguliariai peržiūrėkite savo svetainės turinį ir identifikuokite puslapius, kuriuos reikia atnaujinti arba pašalinti.

„Verta prisiminti, kad „Google” tikslas – pateikti geriausius atsakymus į vartotojų užklausas. Jei jūsų puslapis nėra geriausias atsakymas, jis nebus rodomas,” – pabrėžia Illyes.

Kada verta susirūpinti?

Ne visada indeksuoto puslapio nebuvimas paieškoje yra problema. Illyes paaiškina, kad kai kurie puslapiai tiesiog nėra skirti būti randami per paiešką – pavyzdžiui, privatūs puslapiai, techniniai dokumentai ar tam tikros administracinės svetainės dalys.

Tačiau jei kalbame apie puslapius, kurie turėtų pritraukti lankytojus, štai keletas požymių, kad laikas imtis veiksmų:

– Puslapis anksčiau buvo matomas paieškoje, bet dabar dingo
– Konkurentų panašūs puslapiai yra rodomi, o jūsų – ne
– Puslapis yra svarbi jūsų verslo dalis ir turėtų pritraukti lankytojus
– Search Console rodo, kad puslapis indeksuotas, bet nėra jokių įspūdžių ar paspaudimų

„Svarbu atskirti, kuriuos puslapius verta optimizuoti, o kurie gali ramiai likti „Google” indekse be didelio matomumo,” – pataria SEO specialistas.

Praktinis eksperimentas: kaip patikrinti savo svetainę

Norint išsiaiškinti, ar jūsų svetainė susiduria su indeksavimo ir rodymo neatitikimo problema, galite atlikti šį paprastą eksperimentą:

1. Prisijunkite prie „Google Search Console”
2. Eikite į skiltį „Puslapiai” ir peržiūrėkite indeksuotų puslapių sąrašą
3. Pasirinkite kelis puslapius, kurie, jūsų manymu, turėtų būti rodomi paieškoje
4. Atlikite paiešką „Google” naudodami komandą „site:” ir tikslų puslapio URL
5. Tada pabandykite ieškoti naudodami raktinius žodžius, kuriems puslapis turėtų būti optimizuotas

Jei puslapis pasirodo naudojant „site:” komandą, bet neatsiranda ieškant pagal raktinius žodžius, jūs tikriausiai susiduriate būtent su šia problema.

Ateities perspektyvos: ko tikėtis iš „Google”?

Illyes užsiminė, kad „Google” komanda dirba ties tuo, kad Search Console būtų aiškiau atskirti indeksavimo būseną nuo rodymo paieškoje. Ateityje svetainių savininkai galės matyti ne tik ar puslapis indeksuotas, bet ir ar jis rodomas paieškos rezultatuose.

„Mes suprantame, kad dabartinė situacija kelia painiavą, ir dirbame, kad suteiktume daugiau aiškumo,” – pažadėjo Illyes.

Kol kas svetainių savininkams patariama atidžiai stebėti ne tik indeksavimo būseną, bet ir realius paieškos duomenis – įspūdžius, paspaudimus ir pozicijas. Būtent šie rodikliai geriausiai parodo, ar puslapis iš tiesų matomas paieškoje.

Nematomumo paradoksas: ką išsinešti?

„Google” pagaliau atvėrė uždangą apie vieną labiausiai klaidinančių SEO aspektų. Indeksavimas ir rodymas paieškoje yra du atskiri procesai, ir pirmasis negarantuoja antrojo.

Ši informacija yra vertinga visiems, kas dirba su svetainių optimizavimu. Užuot tiesiog stebėję indeksavimo būseną, turėtume skirti daugiau dėmesio turinio kokybei, unikalumui ir aktualumui. Puslapis, kuris tikrai naudingas vartotojams, turi didžiausią tikimybę būti ne tik indeksuotas, bet ir rodomas paieškoje.

Kaip taikliai apibendrina SEO ekspertas Ramanauskas: „Indeksavimas yra tik bilietas į vakarėlį. Ar tave pastebės ir ar būsi įdomus kitiems svečiams – tai jau visai kitas klausimas.”

Galbūt laikas peržiūrėti savo svetainės turinį ir užduoti sau klausimą: ar mano puslapiai tikrai verti būti ne tik indeksuoti, bet ir rodomi milijonams „Google” vartotojų?

„YouTube” keičia trumpųjų vaizdo įrašų peržiūrų skaičiavimą, be pokyčių monetizacijai

by adminin GoogleLeave a Comment on „YouTube” keičia trumpųjų vaizdo įrašų peržiūrų skaičiavimą, be pokyčių monetizacijai

Trumpųjų vaizdo įrašų peržiūrų skaičiavimo pokyčiai: ką reikia žinoti kūrėjams

YouTube platformos evoliucija niekada nesustoja. Naujausias pokytis, kuris neabejotinai sukels diskusijų tarp turinio kūrėjų – trumpųjų vaizdo įrašų (Shorts) peržiūrų skaičiavimo metodikos pakeitimas. Šis sprendimas atspindi platformos pastangas prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų įpročių ir konkurencijos su TikTok bei Instagram Reels. Nors pokyčiai neturės tiesioginio poveikio monetizacijai, jie vis tiek reikšmingai paveiks tai, kaip kūrėjai vertina savo turinį ir strategijas.

Kas keičiasi peržiūrų skaičiavimo sistemoje?

Iki šiol YouTube Shorts peržiūrų skaičiavimo sistema veikė gana paprastai – kiekvienas vaizdo įrašo paleidimas buvo skaičiuojamas kaip atskira peržiūra, nepriklausomai nuo to, ar tas pats vartotojas žiūrėjo vaizdo įrašą pakartotinai. Naujoji sistema įveda reikšmingą pokytį – ji apribos pakartotinių peržiūrų skaičiavimą iš to paties vartotojo per 24 valandų laikotarpį.

Praktiškai tai reiškia, kad jei tas pats žiūrovas peržiūrės jūsų Shorts vaizdo įrašą dešimt kartų per dieną, sistema užskaitys tik vieną peržiūrą, o ne dešimt, kaip buvo anksčiau. Šis pokytis labiausiai paveiks tuos kūrėjus, kurių turinys skatina pakartotines peržiūras – pavyzdžiui, trumpus muzikinius klipus, šokių choreografijas ar įgūdžių demonstravimo vaizdo įrašus.

Įdomu tai, kad šis pakeitimas priartina Shorts peržiūrų skaičiavimą prie įprastų ilgesnių YouTube vaizdo įrašų metrikos, kur jau seniai taikomi panašūs apribojimai pakartotinėms peržiūroms.

Kodėl YouTube nusprendė keisti sistemą?

YouTube sprendimas keisti peržiūrų skaičiavimo metodiką kyla iš kelių svarbių priežasčių:

Pirma, platformos siekis sukurti tikslesnį ir patikimesnį analizės įrankį kūrėjams. Ankstesnė sistema galėjo dirbtinai išpūsti peržiūrų skaičių, ypač tų vaizdo įrašų, kuriuos žmonės žiūri pakartotinai. Tai kūrė iškreiptą vaizdą apie realų vaizdo įrašo pasiekiamumą ir populiarumą.

Antra, kova su manipuliacijomis. Kai kurie kūrėjai galėjo išnaudoti sistemą, kurdami turinį, specialiai skatinantį pakartotines peržiūras, ne dėl turinio kokybės, bet siekdami dirbtinai padidinti peržiūrų skaičių.

Trečia, YouTube siekis suderinti analitiką tarp skirtingų platformos formatų. Ilgesnių vaizdo įrašų peržiūrų skaičiavimas jau turi panašius apribojimus, todėl šis pokytis suteikia nuoseklumą visoje platformoje.

Galiausiai, šis pokytis gali būti matomas kaip platformos brandos ženklas – YouTube Shorts nebėra eksperimentinis formatas, bet visavertė platformos dalis, reikalaujanti tikslesnių ir patikimesnių analitikos įrankių.

Poveikis kūrėjų strategijoms ir turinio planavimui

Nors YouTube pabrėžia, kad šis pokytis neturės tiesioginio poveikio monetizacijai, jis neišvengiamai paveiks kūrėjų strategijas. Štai keletas sričių, kuriose galima tikėtis pokyčių:

Turinio kūrimo strategijos turės prisitaikyti. Kūrėjai, kurie anksčiau rėmėsi turiniu, skatinančiu pakartotines peržiūras, turės pergalvoti savo metodus. Vietoj to, kad siektų, jog tas pats žiūrovas žiūrėtų įrašą daug kartų, jie turės labiau orientuotis į platesnės auditorijos pritraukimą.

Analizės interpretavimas taps sudėtingesnis pereinamuoju laikotarpiu. Kūrėjai pastebės staigų peržiūrų skaičiaus sumažėjimą, kuris nebūtinai reikš auditorijos praradimą, o tik naują skaičiavimo metodiką. Tai reikalaus laiko, kol kūrėjai pripras prie naujų metrikų ir išmoks jas tinkamai interpretuoti.

Didesnis dėmesys kitiems rodikliams. Kadangi peržiūrų skaičius taps mažiau patikimas populiarumo rodiklis (bent jau lyginant su ankstesniais duomenimis), kūrėjai gali pradėti labiau vertinti kitus rodiklius – įsitraukimą, komentarus, patiktukus ir dalijimąsi.

Kaip prisitaikyti prie naujosios realybės?

Kūrėjams, norintiems sėkmingai naviguti šiuose pokyčiuose, siūlau keletą praktinių patarimų:

1. Peržiūrėkite savo turinio strategiją. Jei jūsų Shorts vaizdo įrašai buvo sukurti taip, kad skatintų pakartotines peržiūras, apsvarstykite, kaip galėtumėte juos adaptuoti, kad pritrauktumėte naujus žiūrovus, o ne tik skatintumėte esamus žiūrėti pakartotinai.

2. Diversifikuokite savo turinio formatus. Neapsiribokite vien Shorts – išnaudokite ilgesnius vaizdo įrašus, transliacijas ir bendruomenės skiltį, kad sukurtumėte įvairiapusišką buvimą platformoje.

3. Sekite platesnį metrikų rinkinį. Vietoj to, kad sutelktumėte dėmesį tik į peržiūrų skaičių, stebėkite žiūrovų išlaikymo rodiklius, įsitraukimo lygį, naujų prenumeratorių skaičių ir kitus rodiklius, kurie gali suteikti išsamesnį vaizdą apie jūsų turinio efektyvumą.

4. Komunikuokite su savo auditorija. Jei pastebėsite staigų peržiūrų skaičiaus sumažėjimą, paaiškinkite savo bendruomenei apie šiuos platformos pokyčius, kad išvengtumėte nesusipratimų.

5. Eksperimentuokite ir stebėkite rezultatus. Kadangi sistema keičiasi, tai puikus metas išbandyti naujus turinio formatus ir temas, stebint, kas veikia geriausiai naujomis sąlygomis.

Monetizacijos perspektyvos: kodėl niekas nesikeičia?

Vienas svarbiausių aspektų, kurį pabrėžia YouTube, yra tai, kad peržiūrų skaičiavimo pokyčiai neturės įtakos monetizacijai. Tai gali skambėti prieštaringai – jei peržiūrų skaičius mažėja, ar neturėtų mažėti ir pajamos?

Atsakymas slypi YouTube Shorts monetizacijos modelyje. Priešingai nei tradiciniai vaizdo įrašai, kur pajamos dažnai tiesiogiai susietos su peržiūrų skaičiumi ir rodomos reklamos, Shorts monetizacija veikia kitaip. YouTube Shorts kūrėjų fondas ir pajamų dalijimosi programa remiasi ne tik peržiūrų skaičiumi, bet ir žiūrovų įsitraukimu, žiūrėjimo trukme ir kitais faktoriais.

Be to, YouTube jau seniai naudoja sofistikuotas sistemas, skirtas filtruoti dirbtines ar žemos kokybės peržiūras monetizacijos tikslais. Tai reiškia, kad net ir anksčiau pakartotinės peržiūros nebūtinai generavo papildomas pajamas.

Praktiškai kalbant, kūrėjai turėtų ir toliau koncentruotis į kokybišką turinį, kuris išlaiko žiūrovų dėmesį ir skatina įsitraukimą, o ne į strategijas, skirtas dirbtinai padidinti peržiūrų skaičių.

Ilgalaikės tendencijos trumpųjų vaizdo įrašų ekosistemoje

Šis YouTube sprendimas atspindi platesnę tendenciją trumpųjų vaizdo įrašų rinkoje. Visos didžiosios platformos – TikTok, Instagram, ir dabar YouTube – palaipsniui tobulina savo metrikos sistemas, siekdamos tiksliau atspindėti realų turinio populiarumą ir kokybę.

Galime pastebėti keletą besiformuojančių tendencijų:

– Platformos vis labiau vertina unikalių žiūrovų pasiekimą, o ne bendrą peržiūrų skaičių.
– Didėja dėmesys žiūrovų išlaikymui ir įsitraukimui, o ne tik paspaudimams ar peržiūroms.
– Algoritmai tampa sudėtingesni, vertindami turinio kokybę ir tinkamumą konkrečiam žiūrovui.
– Platformos aktyviai kovoja su manipuliacinėmis taktikomis, kurios iškreipia metrikos duomenis.

Kūrėjams, norintiems išlikti relevantiškiems ilguoju laikotarpiu, svarbu suprasti šias tendencijas ir adaptuoti savo strategijas, orientuojantis į tikrą vertę žiūrovams, o ne į trumpalaikius metrikos laimėjimus.

Naujos galimybės horizonte

Nors iš pradžių šie pokyčiai gali atrodyti kaip iššūkis, jie taip pat atveria naujas galimybes kūrėjams, pasiruošusiems prisitaikyti. Tikslesnė peržiūrų metrika leidžia geriau suprasti, koks turinys iš tikrųjų rezonuoja su auditorija, o ne tik kas skatina pakartotines peržiūras.

Šis pokytis taip pat gali paskatinti sveikesnę konkurenciją tarp kūrėjų, kur laimės tie, kurie kuria originalų ir vertingą turinį, o ne tie, kurie geriausiai išnaudoja sistemos spragas. Ilgainiui tai turėtų pagerinti bendrą turinio kokybę platformoje, kas naudinga tiek žiūrovams, tiek rimtiems kūrėjams.

Be to, šis pokytis gali paskatinti kūrėjus labiau diversifikuoti savo veiklą – kurti įvairesnį turinį, eksperimentuoti su skirtingais formatais ir ieškoti naujų būdų pasiekti auditoriją. Tai gali vesti prie įdomesnių ir inovatyvesnių turinio formų atsiradimo.

Žvelgiant į priekį: adaptacija kaip sėkmės raktas

YouTube platformos pokyčiai nėra naujiena – per savo gyvavimo istoriją platforma nuolat evoliucionavo, o kūrėjai turėjo prisitaikyti. Šis trumpųjų vaizdo įrašų peržiūrų skaičiavimo pokytis yra tiesiog dar vienas žingsnis šioje evoliucijoje.

Sėkmingiausi kūrėjai visada buvo tie, kurie sugebėjo greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, išlaikydami savo autentiškumą ir turinio kokybę. Šis pokytis nėra išimtis – jis sukuria naują realybę, kurioje reikės pergalvoti kai kurias strategijas, bet pagrindiniai sėkmės principai išlieka tie patys.

Galiausiai, nepaisant visų techninių niuansų ir metrikos pokyčių, YouTube platformos esmė išlieka nepakitusi – kurti turinį, kuris rezonuoja su žmonėmis, suteikia jiems vertę ir skatina juos sugrįžti. Kūrėjai, kurie sutelks dėmesį į šį esminį principą, o ne į trumpalaikius metrikos svyravimus, ilgainiui pamatys, kad šis pokytis buvo tik dar vienas posūkis ilgame ir įdomiame kūrybiniame kelyje.

„Google DeepMind” AGI planas: ką rinkodaros specialistams reikia žinoti

by adminin Dirbtinis intelektas, GoogleLeave a Comment on „Google DeepMind” AGI planas: ką rinkodaros specialistams reikia žinoti

Dirbtinis intelektas ant steroidų: ko siekia „Google DeepMind”

Prisipažinsiu – kai pirmą kartą išgirdau apie „Google DeepMind” planus sukurti bendrąjį dirbtinį intelektą (AGI), pagalvojau: „Na, štai ir viskas, greitai mano darbą atliks kažkoks algoritmas.” Bet tada išgėriau kavos, giliau pasidomėjau ir supratau, kad viskas nėra taip paprasta (arba baisu).

„Google DeepMind” – tai ta pati kompanija, kuri sukūrė AlphaGo (šachmatų čempioną nugalėjusį AI) ir dabar turi dar didesnių ambicijų. Jie atvirai kalba apie AGI – dirbtinį intelektą, kuris galėtų atlikti bet kokią intelektualią užduotį, kurią sugeba žmogus. Ne šiaip atsakyti į klausimus ar generuoti tekstą, bet iš esmės mąstyti visose srityse.

Kodėl tai svarbu mums, rinkodaros specialistams? Nes jei „Google DeepMind” pavyks (o jie turi ir resursų, ir protų), tai pakeis ne tik mūsų darbo įrankius, bet ir visą rinkodaros žaidimo lauką. Taigi, nusiimkime apsauginius akinius ir pažiūrėkime, kas ten vyksta laboratorijose.

Gemini ir kiti žaidėjai: kas jau dabar keičia taisykles

Jei sekate naujienas, tikriausiai jau girdėjote apie Gemini – „Google DeepMind” multimodalinį AI modelį, kuris gali dirbti su tekstu, vaizdais, garsu ir kitomis informacijos formomis. Tai jau ne šiaip ChatGPT konkurentas – tai žingsnis link to, ką „Google” vadina „protingu asistentu”.

Gemini jau dabar sugeba:
– Analizuoti vaizdus ir suprasti kontekstą
– Rašyti kodą ir spręsti sudėtingas problemas
– Palaikyti natūralesnį pokalbį nei ankstesni modeliai

Bet tai tik pradžia. „Google DeepMind” CEO Demis Hassabis neseniai prasitarė, kad jų tikslas – sukurti sistemas, kurios galėtų „savarankiškai mokytis ir prisitaikyti prie naujų situacijų”. Kitaip tariant, AI, kuris galėtų pats išmokti naujų dalykų, o ne tik remtis tuo, ką mes jam parodėme.

Kaip rinkodaros specialistai, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Gemini jau integruojamas į „Google” produktus – nuo paieškos iki „Google” reklamos platformų. Tai reiškia, kad mūsų SEO, reklamos ir turinio strategijos neišvengiamai turės prisitaikyti.

Kodėl „Google” taip apsėstas AGI idėja?

Kartais pagalvoju – kodėl „Google” taip investuoja į AGI, kai jie jau dabar dominuoja skaitmeninėje erdvėje? Atsakymas paprastas: jie bijo atsilikti.

„Microsoft” investicijos į OpenAI, „Meta” darbas su LLaMA, „Anthropic” su Claude – konkurencija dirbtinio intelekto srityje yra žiauri. „Google” supranta, kad kas valdys pažangiausią AI, tas valdys ir skaitmeninę ateitį.

Be to, AGI galėtų išspręsti problemas, kurių dabartiniai algoritmai negali – nuo klimato kaitos modeliavimo iki naujų vaistų kūrimo. Tai ne tik verslo, bet ir žmonijos progreso klausimas (bent jau taip jie sako).

Man asmeniškai įdomiausia, kad „Google DeepMind” neseniai pradėjo kalbėti apie „saugų AGI” – jie investuoja į tyrimus, kaip užtikrinti, kad superintelektas neturėtų neigiamų pasekmių. Tai rodo, kad jie rimtai žiūri į etiką, o ne tik technologiją.

Kaip tai paveiks mūsų kasdienį darbą?

Gerai, bet kaip visa tai praktiškai paveiks mus, rinkodaros specialistus? Štai keletas konkrečių pokyčių, kuriuos jau matau horizonte:

1. Hiperindividualizuota rinkodara: AGI galės analizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir kurti itin personalizuotas kampanijas kiekvienam vartotojui. Atsisveikinkime su segmentavimu – sveika, vienetiniam pritaikymui.

2. Kūrybinis partneris, ne tik įrankis: Dabartiniai AI gali generuoti turinį pagal mūsų nurodymus. AGI galės siūlyti kūrybines idėjas, strategijas ir netgi numatyti rinkos tendencijas.

3. Realaus laiko optimizavimas: Įsivaizduokite kampanijas, kurios automatiškai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių – nuo oro sąlygų iki akcijų rinkos svyravimų.

Vienas mano klientas neseniai išbandė beta versiją įrankio, kuris naudoja „Google” AI technologijas. Jis sugebėjo ne tik analizuoti ankstesnių kampanijų rezultatus, bet ir pasiūlyti visiškai naują strategiją, kuri padidino konversijas 27%. Ir tai dar tik pradžia.

Tamsioji AGI pusė: ko bijoti rinkodaros specialistams

Nenoriu skambėti kaip distopinio filmo scenarijaus autorius, bet būkime realistai – AGI atneš ir iššūkių:

Pirma, darbo rinkos transformacija. Kai kurios pozicijos tiesiog išnyks. Jei jūsų darbas apsiriboja šablonų pildymu ar duomenų analize, turite pradėti mokytis naujų įgūdžių. Dabar.

Antra, etikos ir privatumo klausimai. AGI galės rinkti ir analizuoti duomenis taip, kaip anksčiau neįsivaizdavome. Ar esame pasiruošę diskusijai apie tai, kur brėžiame ribą?

Trečia, priklausomybė nuo technologijų gigantų. Jei „Google” sukurs veikiantį AGI, jie turės dar didesnę galią skaitmeninėje erdvėje. Kaip rinkodaros specialistai, galime tapti dar labiau priklausomi nuo jų ekosistemos.

Neseniai kalbėjausi su vienu senjoru iš didelės rinkodaros agentūros, kuris pasakė: „Mes neinvestuojame į savo AI tyrimus, nes žinome, kad negalime konkuruoti su ‘Google’. Vietoj to, mokomės maksimaliai išnaudoti jų įrankius.” Manau, tai protinga strategija – nebandyti išrasti dviračio, o išmokti važiuoti greičiau nei kiti.

Kaip pasiruošti AGI erai: praktiniai žingsniai

Užtenka teorijos – ką konkrečiai daryti jau dabar?

1. Investuokite į AI raštingumą
Ne, neturite tapti programuotoju, bet turite suprasti pagrindinius principus. Išbandykite dabartines AI sistemas, skaitykite apie jų veikimą, eksperimentuokite. Rekomenduoju kursus platformose kaip Coursera ar edX, kurie supažindina su AI pagrindais rinkodaros specialistams.

2. Tobulinkite „nepakeičiamus” įgūdžius
Strateginis mąstymas, empatija, kūrybiškumas, etinis sprendimų priėmimas – tai sritys, kuriose žmonės (kol kas) pranašesni už AI. Jei norite išlikti reikalingi, koncentruokitės į šias sritis.

3. Sekite „Google DeepMind” naujienas
Užsiprenumeruokite jų tinklaraštį, sekite socialiniuose tinkluose. Kai jie paskelbs naują proveržį, norėsite būti tarp pirmųjų, kurie apie tai sužinos ir pritaikys savo strategijose.

4. Eksperimentuokite su dabartiniais įrankiais
Išbandykite Gemini, Claude, GPT-4 ir kitus pažangius AI. Supraskite jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Sukurkite procesus, kaip integruoti juos į savo darbą.

Vienas mano mėgstamiausių pratimų – paimti tą pačią užduotį (pvz., socialinių tinklų įrašų kūrimą) ir išbandyti ją su skirtingais AI įrankiais. Taip pamatau, kuris geriausiai atitinka mano poreikius ir stilių.

Žvilgsnis į ateitį: AGI rinkodaros vizija

Jei „Google DeepMind” pavyks sukurti AGI (ir tai didžiulis „jei”), rinkodaros pasaulis po 5-10 metų gali atrodyti visiškai kitaip.

Įsivaizduokite rinkodaros kampaniją, kuri:
– Automatiškai prisitaiko prie kiekvieno vartotojo, remiantis jo realaus laiko elgesiu
– Prognozuoja rinkos tendencijas ir pasiūlo strateginius pokyčius prieš jums net suvokiant jų poreikį
– Kuria turinį, kuris atrodo visiškai žmogiškas, bet optimizuotas konversijoms

Bet svarbiausia – AGI galėtų padėti mums geriau suprasti žmones. Ironiškai, bet superintelektas gali padėti mums tapti labiau žmogiškais savo rinkodaroje, nes jis galės apdoroti tokį kiekį duomenų apie žmonių elgesį ir motyvaciją, kokio mes niekada nesugebėtume.

Ką daryti šiandien, kad būtum pasiruošęs rytojui

Nežinau, ar „Google DeepMind” sukurs AGI per artimiausius metus, dešimtmečius ar apskritai kada nors. Bet žinau, kad AI jau keičia rinkodarą, ir tas pokytis tik spartės.

Mano patarimas? Nebijokite. Prisitaikykite. Eksperimentuokite.

Pradėkite nuo mažų žingsnių – integruokite dabartines AI sistemas į savo darbo procesus. Stebėkite rezultatus. Mokykitės. Kartokite.

Ir svarbiausia – nepamirškite, kad technologija yra tik įrankis. Net ir pažangiausi AI negali pakeisti žmogiškos intuicijos, kūrybiškumo ir ryšio su auditorija.

Kaip sakė vienas mano mentorius: „AI gali parašyti eilėraštį, bet tik žmogus gali suprasti, kodėl tas eilėraštis priverčia mus verkti.” Tą pačią tiesą galime pritaikyti ir rinkodarai.

Taigi, sekite „Google DeepMind” naujienas, bet nepamirškite, kad net ir AGI eroje sėkmė priklausys nuo jūsų gebėjimo suprasti žmones ir kurti jiems prasmingą turinį. O tai – menas, kurio, tikiuosi, AI niekada visiškai neperims.