Sukčiavimo (angl. phishing) laiškai – dažniausias būdas, kuriuo prasideda įsilaužimai į įmones. Anksčiau juos išduodavo gramatinės klaidos ir keistas tonas. Šiandien sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, todėl laiškai rašomi taisyklinga lietuvių kalba, su įmonių logotipais ir tikroviškais parašais. Todėl reikia tikrinti ne kalbą, o kitus požymius.

Šią atmintinę galite atsispausdinti ar išsiųsti darbuotojams.

7 požymiai, kad laiškas gali būti sukčiavimas

1. Skuba ir spaudimas

„Jūsų paskyra bus užblokuota per 24 valandas“, „Sąskaitą būtina apmokėti šiandien“, „Vadovas prašo skubiai“. Skuba skirta tam, kad nespėtumėte pagalvoti.

2. Siuntėjo adresas neatitinka

Rodomas vardas gali būti „Swedbank“ ar jūsų vadovo vardas, bet tikrasis adresas – visai kitas. Užveskite pelę ant siuntėjo arba paspauskite ant jo telefone. Atkreipkite dėmesį į panašius domenus: swedbamk, paypa1, geeks7-eu.com.

3. Nuoroda veda kitur

Prieš spausdami užveskite pelę ant nuorodos ir pažiūrėkite tikrąjį adresą. Ypač įtartina, jei laiškas apie banką, o nuoroda veda į nežinomą domeną ar trumpintą adresą.

4. Prašoma prisijungti ar įvesti duomenis

Tikri bankai, Sodra ar VMI nesiunčia nuorodų, kuriose reikia įvesti slaptažodį ar kortelės duomenis. Jei abejojate – atidarykite svetainę patys, įvesdami adresą naršyklėje.

5. Netikėti priedai

Sąskaitos, „siuntos informacija“ ar „dokumentai pasirašyti“ su priedais, kurių nesitikėjote. Ypač pavojingi archyvai (.zip), dokumentai su makrokomandomis ir failai su dviem plėtiniais (saskaita.pdf.exe).

6. Pasikeitę mokėjimo rekvizitai

„Mūsų banko sąskaita pasikeitė, prašome mokėti į naują.“ Tai vienas brangiausių sukčiavimo tipų. Rekvizitų pakeitimą visada patvirtinkite paskambinę tiekėjui jums žinomu numeriu, o ne nurodytu laiške.

7. Neįprastas prašymas iš vadovo

„Ar esi biure? Reikia skubiai nupirkti dovanų kortelių.“ Vadovo apgaulė (angl. CEO fraud) remiasi pasitikėjimu ir hierarchija. Patikrinkite kitu kanalu.

Ką daryti, jei laiškas įtartinas

  • Nespauskite nuorodų ir neatidarykite priedų.
  • Neatsakykite siuntėjui.
  • Praneškite IT atsakingam asmeniui ar tiekėjui ir, jei įmanoma, persiųskite laišką kaip priedą.
  • Ištrinkite laišką tik gavę patvirtinimą.

Ką daryti, jei jau paspaudėte ar įvedėte duomenis

  1. Nedelsdami praneškite IT atsakingam asmeniui – kiekviena minutė svarbi.
  2. Pakeiskite slaptažodį paskyrai, kurios duomenis įvedėte, ir visoms paskyroms, kuriose naudojote tą patį slaptažodį.
  3. Jei įvedėte banko duomenis – iškart skambinkite į banką.
  4. Atjunkite kompiuterį nuo tinklo, jei atidarėte priedą ir kompiuteris elgiasi keistai.
  5. Nesigėdykite. Greitas pranešimas dažnai leidžia išvengti žalos, o delsimas ją padidina.

Kaip įmonei sumažinti riziką

  • Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją visoms paskyroms – net pavogtas slaptažodis tada nepadės.
  • Sukonfigūruokite el. pašto apsaugą: SPF, DKIM, DMARC ir išorinių laiškų žymėjimą.
  • Rekvizitų keitimui taikykite privalomą patvirtinimą telefonu.
  • Reguliariai mokykite darbuotojus ir rengkite imituotų sukčiavimo laiškų testus.

Praktinius mokymus su realiais Lietuvoje plintančiais pavyzdžiais rengiame įmonėms – žr. kibernetinio saugumo mokymai.

Straipsnį parengė Geeks7 komanda – programuotojai, SEO, reklamos ir IT infrastruktūros specialistai, kasdien sprendžiantys tokius klausimus Lietuvos įmonėms.