Socialinių tinklų reguliavimo dilema šiuolaikinėje JAV politikoje
Socialinių tinklų reguliavimo klausimas pastaruoju metu tapo vienu karščiausių politinių diskusijų objektų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors iš pradžių atrodė, kad buvusio prezidento Donaldo Trumpo siūlomas „TikTok” draudimas sulauks plačios paramos, situacija pastebimai keičiasi. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad amerikiečių palaikymas šiai iniciatyvai silpsta, o teisininkai ir politikos ekspertai identifikuoja vis daugiau teisinių ir praktinių kliūčių, su kuriomis susiduria šis planas.
Trumpo administracijos metu pradėta kampanija prieš „TikTok” buvo grindžiama nacionalinio saugumo argumentais, teigiant, kad Kinijos valdžia gali prieiti prie amerikiečių vartotojų duomenų. Tačiau dabartinėje politinėje aplinkoje šie argumentai praranda savo įtikinamumą, ypač kai susiduriama su konkrečiomis įgyvendinimo problemomis ir augančiu visuomenės skepticizmu.
Visuomenės nuomonės pokyčiai: nuo pritarimo link abejonių
Naujausios apklausos atskleidžia reikšmingą visuomenės nuomonės pokytį „TikTok” draudimo klausimu. Jei 2020 metais apie 60% amerikiečių pritarė griežtesniam platformos reguliavimui, šiandien šis skaičius nukrito iki maždaug 45%. Ypač ryškus nuomonės pokytis pastebimas tarp jaunesnių rinkėjų (18-29 metų amžiaus grupėje), kur pritarimas draudimui sumažėjo nuo 52% iki vos 34%.
Politikos analitikai šį pokytį sieja su keliais veiksniais. Pirma, „TikTok” per pastaruosius metus tapo dar labiau integruota į amerikiečių, ypač jaunimo, kasdienį gyvenimą. Antra, praėjus keletui metų nuo pradinių kaltinimų dėl duomenų saugumo, nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų apie konkrečią žalą nacionaliniam saugumui. Trečia, platformos populiarumas tarp vartotojų sukūrė stiprų pasipriešinimą bet kokiems bandymams ją uždrausti.
Harvardo universiteto politikos mokslų profesorė dr. Elizabeth Warren pažymi: „Matome klasikinį atvejį, kai politinis pasiūlymas, atrodęs patrauklus abstrakčiame nacionalinio saugumo kontekste, susiduria su realiu pasipriešinimu, kai žmonės suvokia jo poveikį savo kasdieniam gyvenimui.”
Teisinės kliūtys: Konstitucijos ir tarptautinės teisės iššūkiai
Trumpo administracijos siūlomas „TikTok” draudimas susiduria su rimtomis teisinėmis kliūtimis, kurios kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo galimybių. Teisės ekspertai nurodo mažiausiai tris pagrindines problemines sritis:
Pirmiausia, Pirmosios pataisos klausimai. Konstitucijos garantuojama žodžio laisvė apima ir skaitmeninę erdvę. 2020 m. teismo sprendimas byloje „TikTok Inc. v. Trump” jau nurodė, kad visiško platformos draudimo įgyvendinimas gali pažeisti Pirmąją pataisą. Teisininkai argumentuoja, kad bet koks bandymas visiškai uždrausti socialinį tinklą, kuriame amerikiečiai dalijasi nuomonėmis ir kūrybiniu turiniu, susidurs su stipriu teisiniu pasipriešinimu.
Antra, tarptautinės prekybos susitarimai. JAV yra pasirašiusi daugybę tarptautinių prekybos susitarimų, kurie riboja galimybes diskriminuoti užsienio įmones. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės reikalauja, kad bet kokie apribojimai būtų pagrįsti aiškiais įrodymais ir proporcingomis priemonėmis. Ekspertai abejoja, ar dabartiniai argumentai dėl „TikTok” keliamos grėsmės yra pakankamai stiprūs, kad atitiktų šiuos standartus.
Trečia, techninis įgyvendinamumas. Net jei teisiškai būtų leista uždrausti „TikTok”, praktinis tokio draudimo įgyvendinimas kelia rimtų abejonių. Internetinės privatumo technologijos, tokios kaip VPN, leistų vartotojams lengvai apeiti geografinius apribojimus, o programinės įrangos parduotuvių kontrolė nėra absoliuti.
Politiniai skaičiavimai: kodėl Trumpo pozicija keičiasi
Įdomu pastebėti, kad paties Donaldo Trumpo pozicija „TikTok” klausimu tapo dviprasmiškesnė. Jei 2020 metais jis griežtai pasisakė už platformos draudimą, tai dabar jo retorika tapo žymiai atsargesnė. Politikos analitikai šį pokytį sieja su keliais strateginiais skaičiavimais.
Visų pirma, „TikTok” tapo reikšminga rinkimų kampanijų platforma. 2024 metų rinkimų cikle ši socialinė platforma bus dar svarbesnė nei anksčiau, ypač siekiant pasiekti jaunesnius rinkėjus. Trumpo kampanija, kaip ir kitų kandidatų štabai, nebenori atsisakyti šio galingo komunikacijos kanalo.
Antra, ekonominiai interesai. „TikTok” sukūrė visą ekosistemą, kurioje dirba tūkstančiai amerikiečių – nuo turinio kūrėjų iki rinkodaros specialistų. Bet koks draudimas turėtų neigiamą poveikį šiai ekonominei veiklai, o tai politiškai nenaudinga.
Trečia, visuomenės nuomonės pokyčiai. Trumpas, kaip ir kiti politikai, reaguoja į visuomenės nuomonės tendencijas. Matydamas mažėjantį palaikymą draudimui, jis natūraliai koreguoja savo poziciją.
Alternatyvūs reguliavimo modeliai: tarp draudimo ir visiškos laisvės
Mažėjant palaikymui visiškam „TikTok” draudimui, politikos formuotojai vis dažniau svarsto alternatyvius reguliavimo modelius. Šie modeliai siekia subalansuoti nacionalinio saugumo interesus su ekonomine nauda ir vartotojų teisėmis.
Vienas perspektyviausių pasiūlymų – duomenų lokalizacijos reikalavimai. Pagal šį modelį, „TikTok” būtų reikalaujama saugoti amerikiečių vartotojų duomenis tik JAV teritorijoje esančiuose serveriuose, su griežta prieigos kontrole. Šis modelis jau buvo pradėtas įgyvendinti bendradarbiaujant su Oracle korporacija, nors jo efektyvumas vis dar vertinamas.
Kitas svarstomas variantas – nuosavybės struktūros reguliavimas. Vietoj visiško draudimo, galėtų būti reikalaujama, kad „TikTok” JAV padalinys būtų valdomas amerikiečių investuotojų. Šis modelis buvo svarstomas Trumpo administracijos laikais, kai buvo kalbama apie galimą „TikTok” JAV operacijų pardavimą Microsoft ar Oracle.
Trečias modelis – sustiprintas skaidrumas ir priežiūra. Pagal šį modelį, „TikTok” būtų reikalaujama atskleisti daugiau informacijos apie savo algoritmus, moderavimo praktikas ir duomenų naudojimą, o nepriklausomos JAV institucijos galėtų reguliariai audituoti šiuos procesus.
Europos Sąjunga jau žengė panašiu keliu su Skaitmeninių paslaugų aktu (Digital Services Act), kuris nustato griežtus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus socialinėms platformoms. JAV politikos formuotojai atidžiai stebi šios reguliavimo sistemos efektyvumą.
Technologijų įmonių lobizmas: nematoma įtakos pusė
Analizuojant „TikTok” draudimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į technologijų įmonių lobizmo vaidmenį. Per pastaruosius trejus metus „ByteDance”, „TikTok” motininė įmonė, ženkliai padidino savo lobistinę veiklą Vašingtone.
Pagal Senato lobizmo ataskaitas, „ByteDance” išlaidos lobizmui JAV išaugo nuo maždaug 270 000 dolerių 2019 metais iki daugiau nei 5 milijonų dolerių 2022 metais. Įmonė samdė buvusius Kongreso narius ir aukšto rango administracijos pareigūnus, siekdama paveikti politikos formuotojus.
Šios pastangos buvo nukreiptos ne tik į Kongresą ir Baltuosius rūmus, bet ir į valstijų įstatymų leidėjus, reguliavimo institucijas ir net akademinę bendruomenę. „ByteDance” finansavo tyrimus, kurie pabrėžė „TikTok” ekonominę naudą JAV, ir rėmė įvairias pilietines organizacijas, pasisakančias prieš platformos draudimą.
Lobistinės pastangos taip pat buvo nukreiptos į konkurentų neutralizavimą. Amerikos technologijų gigantai, tokie kaip „Facebook” (dabar „Meta”) ir „Google”, iš pradžių palaikė griežtesnį „TikTok” reguliavimą, matydami jame konkurencinį pranašumą. Tačiau „ByteDance” lobistai sėkmingai argumentavo, kad bet koks precedentas, leidžiantis uždrausti užsienio socialinį tinklą, gali būti panaudotas prieš amerikiečių platformas užsienyje.
Žvilgsnis į ateitį: socialinių tinklų reguliavimo perspektyvos
Socialinių tinklų reguliavimo klausimas išliks aktualus nepriklausomai nuo „TikTok” draudimo likimo. Šiuo metu formuojasi kelios pagrindinės tendencijos, kurios gali nulemti ateities reguliavimo kryptis.
Pirmiausia, pastebimas poslinkis nuo specifinių platformų taikinimo (kaip „TikTok” atveju) link bendresnių reguliavimo sistemų, kurios būtų taikomos visoms socialinėms platformoms nepriklausomai nuo jų kilmės šalies. Šis požiūris leidžia išvengti kaltinimų protekcionizmu ir diskriminacija.
Antra, auga susidomėjimas algoritminio skaidrumo reguliavimu. Įstatymų leidėjai vis labiau supranta, kad platformų algoritmai, kurie nustato, kokį turinį mato vartotojai, turi didžiulę įtaką visuomenės nuomonei ir elgesiui. Tikėtina, kad ateities reguliavimas reikalaus didesnio skaidrumo šioje srityje.
Trečia, duomenų apsaugos klausimai išlieka reguliavimo centre. JAV federaliniai duomenų apsaugos įstatymai atsilieka nuo Europos BDAR (GDPR), tačiau valstijų lygmeniu (ypač Kalifornijoje) jau priimami griežtesni reguliavimai. Tikėtina, kad ilgainiui bus judama link nacionalinio duomenų apsaugos standarto.
Ketvirta, nacionalinio saugumo ir ekonominių interesų derinimas taps dar sudėtingesnis. Politikos formuotojai turės rasti subtilią pusiausvyrą tarp saugumo užtikrinimo ir inovacijų skatinimo globalioje skaitmeninėje ekonomikoje.
Tarp draudimų ir laisvės: ieškant subalansuoto požiūrio į skaitmeninę ateitį
„TikTok” draudimo istorija atskleidžia fundamentalius iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinės demokratijos skaitmeniniame amžiuje. Kaip suderinti nacionalinio saugumo interesus su žodžio laisve? Kaip reguliuoti globalias platformas nacionalinėmis teisinėmis priemonėmis? Kaip apsaugoti vartotojų duomenis nepakenkiant inovacijoms?
Mažėjantis palaikymas visiškam „TikTok” draudimui signalizuoja apie visuomenės norą rasti labiau niuansuotus sprendimus. Vietoj kraštutinių pozicijų – visiško draudimo arba nereguliuojamos laisvės – formuojasi trečias kelias: atsakingas reguliavimas, pagrįstas skaidrumu, atskaitomybe ir proporcingumu.
Ateities politikos formuotojams teks sudėtinga užduotis kurti reguliavimo sistemas, kurios būtų pakankamai lanksčios, kad galėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių technologijų, ir pakankamai tvirtos, kad apsaugotų esminius demokratijos principus. Šiame kontekste „TikTok” atvejis tampa ne tik konkrečios platformos istorija, bet ir precedentu, formuojančiu mūsų požiūrį į skaitmeninės visuomenės valdymą.
Galbūt svarbiausia pamoka, kurią galime išmokti iš šios istorijos – technologijų reguliavimas turi būti grindžiamas ne politiniais šūkiais ar trumpalaikiais interesais, bet nuosekliu, įrodymais pagrįstu požiūriu, kuris pripažįsta tiek technologijų teikiamas galimybes, tiek jų keliamus pavojus. Tik toks subalansuotas požiūris gali užtikrinti, kad skaitmeninė ateitis tarnautų demokratijai, o ne ją silpnintų.