Retargetingas Lietuvoje: kodėl verta investuoti?
Lietuvos skaitmeninės rinkodaros landšaftas per pastaruosius penkerius metus patyrė ryškią transformaciją. Vartotojų įpročiai keičiasi – vidutinis lietuvis internete praleidžia 4,2 valandas per dieną, o pirkimo sprendimą priima tik po 7-9 sąveikų su prekės ženklu. Tai reiškia, kad vienkartinė reklama retai kada atneša laukiamų rezultatų.
Retargetingas (dar vadinamas pakartotine rinkodara) tampa ne prabanga, o būtinybe. Tai strategija, leidžianti pasiekti žmones, kurie jau parodė susidomėjimą jūsų produktais ar paslaugomis. Remiantis „Gemius Audience” duomenimis, Lietuvoje retargetingo kampanijos vidutiniškai generuoja 3-4 kartus didesnį konversijų skaičių nei įprastos reklamos kampanijos.
Tačiau ne visos retargetingo strategijos veikia vienodai efektyviai. Lietuvos rinka turi savo specifiką – vartotojai čia atsargesni, labiau vertina kokybę ir autentiškumą. Jie greitai atpažįsta persekiojančią reklamą ir į ją reaguoja neigiamai, jei ji neatitinka jų lūkesčių.
Segmentavimas: raktas į efektyvų retargetingą
Viena didžiausių klaidų, kurią daro Lietuvos verslai – visų svetainės lankytojų traktavimas vienodai. Įsivaizduokite: lankytojas, kuris vos užmetė akį į jūsų pagrindinio puslapio antraštę, gauna tokią pačią žinutę kaip ir tas, kuris praleido 15 minučių studijuodamas produkto specifikacijas ir įdėjo prekę į krepšelį.
Efektyviam retargetingui būtina segmentuoti auditorijas pagal:
- Įsitraukimo lygį – kiek laiko praleido svetainėje, kiek puslapių aplankė
- Pirkimo etapą – ar tik žvalgėsi, ar įdėjo į krepšelį, ar pradėjo pirkimo procesą
- Lankymosi dažnumą – pirmą kartą apsilankęs ar grįžtantis lankytojas
- Produktų kategorijas – kokiomis prekėmis domėjosi
UAB „Pigu.lt” rinkodaros vadovas Laurynas Mikalauskas pasidalino, kad segmentavę savo retargetingo auditorijas į 8 skirtingas grupes, jie padidino konversijų skaičių 42% lyginant su ankstesne strategija.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo trijų pagrindinių segmentų – „šilti” (įdėjo į krepšelį, bet nepirko), „vidutiniai” (peržiūrėjo kelis produktus, bet neįdėjo į krepšelį) ir „šalti” (tik aplankė svetainę). Kiekvienam segmentui kurkite skirtingą žinutę ir skirkite skirtingą biudžetą.
Laikas ir dažnumas: kada retargetingas tampa įkyrus?
Lietuviai, kaip ir daugelis europiečių, vertina privatumą ir nemėgsta jaustis persekiojami. Tyrimai rodo, kad 68% lietuvių vartotojų neigimai vertina reklamą, kuri juos „persekioja” ilgiau nei savaitę po apsilankymo svetainėje.
Optimalus retargetingo laikas priklauso nuo produkto ar paslaugos tipo:
- Kasdienio vartojimo prekėms – 3-5 dienos
- Vidutinio dydžio pirkiniams (elektronika, baldai) – 7-14 dienų
- Dideliems pirkiniams (automobiliai, nekilnojamas turtas) – iki 30 dienų
Ne mažiau svarbus ir reklamos dažnumas. „Omniva” Lietuvos padalinio marketingo specialistė Greta Jankauskaitė pastebi: „Pastebėjome, kad rodyti tą pačią reklamą daugiau nei 3 kartus per dieną tam pačiam vartotojui neefektyvu – CTR krenta, o neigiamų reakcijų daugėja”.
Praktinė rekomendacija: nustatykite dažnumo apribojimus savo kampanijoms – ne daugiau 2-3 parodymų per dieną ir keiskite reklamos turinį bent kas 3-4 dienas, kad išvengtumėte „reklamos aklumo”.
Kanalų sinergija: Facebook, Google ir kiti žaidėjai
Lietuvoje populiariausi retargetingo kanalai išlieka Facebook (Meta) ir Google reklamos tinklas, tačiau vis didesnę reikšmę įgauna ir kitos platformos.
Pagal „Kantar TNS” duomenis, Lietuvos vartotojų pasiekiamumas pagal platformas:
- Facebook – 78% interneto vartotojų
- Google reklamos tinklas – 92% interneto vartotojų
- Instagram – 56% interneto vartotojų
- YouTube – 81% interneto vartotojų
- LinkedIn – 29% interneto vartotojų (ypač B2B segmente)
Efektyviausios strategijos apima kelis kanalus, kur kiekvienas atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, UAB „Telia Lietuva” naudoja Google Display tinklą pirminiams retargetingo kontaktams, Facebook – emociniam ryšiui stiprinti, o el. paštą – konkretiems pasiūlymams su ribotu galiojimo laiku.
Svarbu nepamiršti ir mažesnių, bet specifinėms auditorijoms svarbių kanalų. Pavyzdžiui, B2B sektoriuje LinkedIn retargetingas gali būti efektyvesnis nei Facebook, o jaunesnei auditorijai pasiekti – TikTok ir Instagram.
Kūrybinis turinys: kaip išsiskirti iš minios?
Lietuvos vartotojai kasdien mato šimtus reklamų. Kaip užtikrinti, kad jūsų retargetingo reklama neliktų nepastebėta?
Sėkmingos retargetingo kampanijos Lietuvoje pasižymi keliais elementais:
- Personalizacija – ne tik produkto, bet ir konteksto. Jei žmogus žiūrėjo žieminius batus, parodykite juos lietuviškame žiemos kontekste.
- Vertės pasiūlymas – kodėl verta grįžti? Papildoma nuolaida, nemokamas pristatymas, dovana?
- Skubotumo elementas – ribotas laikas, riboti kiekiai. Tačiau atsargiai – lietuviai skeptiškai žiūri į pernelyg agresyvius raginimus.
- Vietinis kontekstas – nuorodos į lietuviškas aktualijas, sezonus, įvykius.
E-komercijos platforma „Vinted” sėkmingai naudoja sezonines retargetingo kampanijas, pritaikytas Lietuvos kontekstui. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje – mokyklinių prekių retargetingas tėvams, kurie anksčiau naršė šią kategoriją, su žinute „Dar ne vėlu pasiruošti mokyklai”.
Praktinis patarimas: kuriant retargetingo reklamas, naudokite dinamišką turinį, kuris automatiškai pritaiko produktų atvaizdus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo. Tai padidina konversijų tikimybę 34% lyginant su statinėmis reklamomis.
Duomenų privatumas: kaip prisitaikyti prie pokyčių?
Duomenų privatumo reglamentai ir technologiniai pokyčiai keičia retargetingo žaidimo taisykles. BDAR Lietuvoje taikomas jau kelerius metus, o Google paskelbtas trečiųjų šalių slapukų atsisakymas iki 2024 m. dar labiau apsunkins įprastą retargetingą.
Kaip Lietuvos verslai ruošiasi šiems pokyčiams?
- Pirmųjų šalių duomenų rinkimas – el. pašto adresai, telefono numeriai, registracijos svetainėje
- CRM sistemos integravimas su reklamos platformomis
- Lojalumo programų vystymas, skatinantis vartotojus prisijungti
- Alternatyvių identifikatorių naudojimas, pvz., Unified ID 2.0
Vilniaus universiteto Skaitmeninės rinkodaros katedros docentas dr. Tadas Limba pabrėžia: „Lietuvos įmonės, kurios jau dabar investuoja į pirmųjų šalių duomenų strategiją, turės konkurencinį pranašumą artimiausioje ateityje. Retargetingas neišnyks, bet taps labiau priklausomas nuo tiesioginių santykių su klientais.”
Praktinė rekomendacija: pradėkite kurti savo duomenų rinkimo strategiją – įdiekite registracijos formas, pasiūlykite vertingą turinį mainais už kontaktinius duomenis, sukurkite lojalumo programą.
Retargetingo automatizavimas ir mašininis mokymasis
Didesnės Lietuvos įmonės jau naudoja automatizuotus retargetingo sprendimus, paremtus mašininiu mokymusi. Šie sprendimai leidžia:
- Automatiškai optimizuoti statymų strategijas skirtingiems segmentams
- Prognozuoti tinkamiausią laiką reklamai rodyti
- Dinamiškai keisti reklamos turinį pagal vartotojo elgseną
- Nustatyti, kada vartotojas jau pasiruošęs pirkti, o kada dar reikia jį „šildyti”
UAB „Kesko Senukai” rinkodaros technologijų vadovas Mantas Petraitis dalinasi: „Įdiegę automatizuotą retargetingo sistemą, kuri analizuoja daugiau nei 20 vartotojo elgsenos parametrų, sumažinome klientų pritraukimo kaštus 27%, o konversijų skaičius išaugo 31%”.
Mažesnėms įmonėms automatizacija gali atrodyti per brangi, tačiau yra prieinamų sprendimų:
- Google Ads turi automatinio statymų valdymo funkcijas
- Facebook Dynamic Ads leidžia automatiškai rodyti tinkamus produktus
- Platformos kaip AdRoll ar Perfect Audience siūlo paprastesnius automatizavimo įrankius
Praktinė rekomendacija: net ir su ribotu biudžetu, išbandykite bent paprasčiausias automatizavimo funkcijas – leiskite algoritmams optimizuoti jūsų kampanijas pagal konversijas, ne tik pagal paspaudimus.
Ateities horizontai: retargetingo evoliucija Lietuvoje
Retargetingas Lietuvoje neabejotinai keičiasi. Iš paprastos „persekiojančios” reklamos jis virsta sudėtinga, duomenimis pagrįsta strategija, kuri reikalauja gilesnio supratimo apie vartotojų kelionę ir poreikius.
Stebint tendencijas, galima išskirti kelis svarbius aspektus, kurie formuos retargetingo ateitį Lietuvos rinkoje. Visų pirma, auga omnikanališkumo svarba – vartotojai tikisi vientiso patyrimo tarp skirtingų įrenginių ir platformų. Retargetingas turi būti koordinuotas tarp mobiliųjų aplikacijų, naršyklių ir fizinių parduotuvių.
Antra, personalizacija tampa vis gilesnė – nuo paprastos produktų rekomendacijos judama link kontekstinių, momentu pagrįstų pasiūlymų. Pavyzdžiui, „Maxima” eksperimentuoja su oru pagrįstomis retargetingo kampanijomis – kai prognozuojamas lietus, vartotojams, kurie anksčiau domėjosi lauko veiklomis, siūlomos alternatyvos uždarose patalpose.
Galiausiai, etikos klausimas tampa vis svarbesnis. Lietuvos vartotojai vis labiau vertina skaidrumą ir sąžiningumą. Retargetingo strategijos, kurios aiškiai komunikuoja duomenų naudojimo tikslus ir suteikia vartotojams kontrolę, ilgainiui laimi didesnį pasitikėjimą.
Sėkmingam retargetingui Lietuvoje nebepakanka tiesiog sekti lankytojus ir rodyti jiems matytus produktus. Reikia kurti vertę kiekviename kontakte, suprasti kontekstą ir nuolat testuoti skirtingus metodus. Tik tokiu būdu galima išsiskirti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti, kad retargetingas ne tik veikia, bet ir kuria ilgalaikius santykius su klientais.