Kai „LinkedIn” paskelbia nemokamus kursus, reikia klausti – kas už tai moka?
Socialinis tinklas „LinkedIn” vėl apsimetė geradariu, paskelbdamas apie 15 „paklausiausių įgūdžių” ir su jais susijusius nemokamus kursus. Ši žinia plinta internete kaip koks nors altruistinis gestas, bet leiskite man nuplėšti šią korporacinės geradarystės kaukę. Nėra tokio dalyko kaip nemokamas pietūs, ypač kai juos siūlo kompanija, priklausanti „Microsoft” imperijai.
Kai platformos, kurių pagrindinis tikslas – generuoti pelną akcininkams, staiga tampa „dosnios”, verta pasigilinti į tikrąsias tokių veiksmų priežastis. Šiandien panagrinėsiu, kokie įgūdžiai pateko į šį magiškąjį sąrašą, kodėl jie ten atsidūrė, ir kas iš tikrųjų laimi šiame „nemokamų” kursų žaidime.
Įgūdžių sąrašas: ką jis pasako apie darbo rinką (ir ko nepasako)
„LinkedIn” išskyrė 15 įgūdžių, kurie esą yra labiausiai paklausūs. Tarp jų – dirbtinis intelektas, duomenų analizė, programavimas, projektų valdymas ir kiti technologiniai bei vadybiniai gebėjimai. Sąrašas atrodo įspūdingai, bet verta pastebėti, kad didžioji dalis šių įgūdžių tiesiogiai susiję su technologijų sektoriumi.
Tai kelia klausimą – ar tikrai šie įgūdžiai yra universaliai paklausūs, ar tai tiesiog atspindi „LinkedIn” vartotojų demografiją? Platforma jau seniai tapo technologijų specialistų ir korporatyvinių darbuotojų žaidimo aikštele. Jei dirbate statybose, sveikatos priežiūroje ar švietimo sektoriuje, šis sąrašas gali atrodyti visiškai atsietas nuo jūsų realybės.
Be to, sąrašas nepateikia jokios geografinės diferenciacijos. Įgūdžiai, paklausūs Silicio slėnyje, nebūtinai bus tokie pat vertingi Vilniuje ar mažesniuose Lietuvos miestuose. Toks vieno dydžio tinkantis visiems požiūris yra pernelyg supaprastintas ir potencialiai klaidinantis.
Nemokamų kursų ekonomika: kas už tai moka?
Kai „LinkedIn Learning” (anksčiau žinoma kaip „Lynda.com”, kurią „LinkedIn” įsigijo už 1,5 mlrd. dolerių) siūlo nemokamus kursus, kažkas vis tiek moka sąskaitą. Šiuo atveju, tai yra marketingo išlaidos, skirtos pritraukti daugiau vartotojų į mokamą platformos versiją.
Pagalvokime logiškai – „LinkedIn” neinvestuotų į kursų kūrimą ir neatiduotų jų nemokamai, jei tai negeneruotų ilgalaikės naudos. Nemokamas turinys yra klasikinis „freemium” modelis – duok šiek tiek nemokamai, kad vartotojas įsikabintų, o tada pasiūlyk premium paslaugas.
Šie nemokami kursai taip pat tarnauja kaip duomenų rinkimo mechanizmas. Kiekvienas kursas, kurį pradedate, kiekviena pamoka, kurią peržiūrite, tampa duomenimis, kuriuos „LinkedIn” gali panaudoti savo algoritmuose ir parduoti reklamuotojams. Jūsų mokymosi įpročiai tampa preke, kuri generuoja pelną.
Kas slypi už „paklausiausių įgūdžių” retorikos?
„Paklausiausi įgūdžiai” skamba objektyviai, bet realybėje tai subjektyvus konstruktas. Kaip „LinkedIn” nustato, kurie įgūdžiai yra paklausiausi? Ar tai pagrįsta darbo skelbimų analize? Darbdavių apklausomis? Ar tiesiog tuo, kokie įgūdžiai minimi „LinkedIn” profilyje?
Metodologija lieka neaiški, o tai kelia abejonių dėl sąrašo patikimumo. Be to, darbo rinka nėra monolitinė – ji susideda iš daugybės nišų ir specializacijų. Universalus „paklausiausių įgūdžių” sąrašas yra pernelyg supaprastintas požiūris į sudėtingą ekosistemą.
Dar vienas aspektas, kurį verta apsvarstyti – ar šie įgūdžiai atspindi dabartinę paklausą, ar tai, ką „LinkedIn” ir jos motininė kompanija „Microsoft” nori, kad būtų paklausa? Kai technologijų gigantai investuoja į tam tikras technologijas (pvz., dirbtinį intelektą), jiems naudinga, kad kuo daugiau žmonių įgytų su tuo susijusius įgūdžius.
Kursų kokybė: ar tikrai išmoksite tų „paklausiausių įgūdžių”?
Nemokama nebūtinai reiškia vertinga. „LinkedIn Learning” kursai dažnai yra įvadiniai, paviršutiniški ir nesuteikia gilaus supratimo, kurio reikia norint iš tikrųjų įvaldyti sudėtingus įgūdžius.
Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto kursas gali suteikti bendrą supratimą apie sąvokas ir terminus, bet ar jis išmokys jus kurti ir diegti pažangius AI sprendimus? Mažai tikėtina. Programavimo kursas gali supažindinti su pagrindinėmis koncepcijomis, bet ar jis paruoš jus profesionaliam darbui? Abejotina.
Šie kursai geriausiu atveju yra įvadas į temą, prasčiausiu – iliuzija, kad įgijote vertingą įgūdį. Tikrasis mokymasis reikalauja praktikos, mentorystės ir realių projektų patirties – dalykų, kurių nemokami internetiniai kursai paprastai nesuteikia.
Alternatyvos: kur iš tikrųjų verta investuoti savo laiką
Jei tikrai norite įgyti vertingų įgūdžių, verta apsvarstyti alternatyvas „LinkedIn Learning”. Štai keletas variantų:
1. Specializuotos mokymosi platformos – „Coursera”, „edX” ir „Udacity” siūlo kursus, sukurtus prestižinių universitetų ir technologijų kompanijų. Jie dažnai yra gilesni ir labiau struktūruoti nei „LinkedIn” alternatyvos.
2. Atviro kodo mokymosi resursai – platformos kaip „freeCodeCamp” ar „The Odin Project” siūlo išsamias programavimo mokymosi programas visiškai nemokamai, su aktyvia bendruomenės parama.
3. Praktiniai projektai – geriausia mokytis dirbant. Sukurkite savo projektą, prisijunkite prie atviro kodo iniciatyvos ar pasiūlykite savo paslaugas už nedidelį mokestį, kad įgytumėte realios patirties.
4. Vietinės mokymosi galimybės – daugelyje miestų veikia technologijų bendruomenės, kurios organizuoja dirbtuves, hakatonus ir kitus renginius, kur galite mokytis ir užmegzti ryšius.
5. Formalus išsilavinimas – nors tai brangesnė alternatyva, kolegijos ir universitetai vis dar siūlo struktūruotą ir išsamų mokymąsi, kuris gali būti vertingas ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip iš tikrųjų naudotis „LinkedIn” nemokamais kursais
Nepaisant mano kritikos, „LinkedIn” nemokami kursai gali būti naudingi, jei žinote, kaip juos protingai išnaudoti:
1. Naudokite kaip įvadą – traktuokite šiuos kursus kaip pirmą žingsnį, ne kaip visą kelionę. Jie gali padėti jums suprasti, ar tema jus domina pakankamai, kad investuotumėte daugiau laiko ir energijos.
2. Ieškokite praktinių užduočių – rinkitės kursus, kurie siūlo praktines užduotis ir projektus, ne tik pasyvų video žiūrėjimą.
3. Papildykite kitais resursais – derinkite „LinkedIn” kursus su knygomis, straipsniais, „YouTube” tutorialais ir praktiniais projektais.
4. Kritiškai vertinkite turinį – ne viskas, kas dėstoma kursuose, yra aktualu ar tiksliai atspindi industrijos praktikas. Lyginkite informaciją su kitais šaltiniais.
5. Atkreipkite dėmesį į kursų datą – technologijos keičiasi greitai, ir prieš kelerius metus sukurtas kursas gali būti pasenęs.
Nemokamų pietų iliuzija: ką iš tikrųjų siūlo „LinkedIn”
Nemokamų „LinkedIn” kursų pasiūlymas yra gudri rinkodaros strategija, pridengiama korporacinės socialinės atsakomybės šydu. Tai nėra labdara – tai investicija į vartotojų pritraukimą ir išlaikymą.
Prieš šokant į šių „nemokamų” kursų traukinį, verta savęs paklausti: ar šie įgūdžiai tikrai reikalingi mano karjerai? Ar šie kursai suteiks man pakankamai gilių žinių? Ar yra geresnių alternatyvų mano laikui investuoti?
Tikrasis mokymasis reikalauja pastangų, laiko ir dažnai – finansinių investicijų. „LinkedIn” nemokami kursai gali būti geras pradžios taškas, bet jie nėra stebuklingas sprendimas. Jie yra tik vienas įrankis jūsų mokymosi arsenale, ir kaip bet kurį įrankį, jį reikia naudoti protingai.
Galiausiai, geriausias investavimas yra ne į konkrečius įgūdžius, kuriuos šiandien išvardija „LinkedIn”, bet į gebėjimą mokytis, prisitaikyti ir kritiškai mąstyti. Šie meta-įgūdžiai išliks vertingi nepriklausomai nuo to, kaip keisis technologijos ir darbo rinka.