Kodėl optimizacija vis dar svarbi 2025-aisiais
Galite pasakyti – internetas greitėja, serveriai galingesni, o naršyklės protingesnės. Tai kodėl vis dar turėtume galvoti apie CSS ir JavaScript optimizaciją? Atsakymas paprastas: jūsų vartotojai naudoja įvairiausius įrenginius, skirtingos kokybės ryšį, o Google vis labiau vertina puslapio greičio rodiklius reitinguojant.
Pats esu matęs projektų, kur vienas neoptimizuotas JavaScript failas sulėtindavo visą svetainę 3-4 sekundes. Skamba nedaug? Statistika rodo, kad kiekviena papildoma sekundė sumažina konversijas apie 7%. E-komercijos svetainei tai gali reikšti tūkstančius eurų per metus.
Be to, optimizuoti failus – tai ne tik apie greitį. Tai apie mažesnę serverio apkrovą, mažesnius duomenų perdavimo kaštus ir geresnę vartotojo patirtį. Ypač mobiliuose įrenginiuose, kur procesorių galia ribota, o duomenų planai – ne begaliniai.
Minifikacija ir kompresija – skirtumas, kurį verta suprasti
Dažnai šie terminai naudojami tarsi būtų tas pats, bet tai skirtingi dalykai. Minifikacija – tai proceso, kai iš kodo pašalinami visi nereikalingi simboliai: tarpai, naujos eilutės, komentarai. Jūsų 150 KB CSS failas gali sumažėti iki 100 KB tiesiog pašalinus viską, kas nereikalinga naršyklei.
Kompresija, kita vertus, veikia serverio lygmenyje. Tai gzip arba brotli algoritmai, kurie suspaudžia failus prieš siunčiant juos naršyklei. Tas pats 100 KB minifikuotas failas su gzip gali svyruoti tik 20-25 KB.
Praktiniu požiūriu turėtumėte naudoti abu metodus. Minifikacijai galite panaudoti įrankius kaip cssnano CSS failams arba terser JavaScript failams. Daugelis build sistemų (Webpack, Vite, Parcel) tai daro automatiškai production režime.
Kompresijos įjungimas priklauso nuo jūsų serverio. Apache serveriuose tai mod_deflate arba mod_brotli moduliai, Nginx turi gzip ir brotli direktyvas. Jei naudojate CDN kaip Cloudflare, kompresija dažniausiai įjungta automatiškai.
Code splitting arba kaip nenaudoti visko iš karto
Viena didžiausių klaidų, kurią matau projektuose – visas JavaScript kodas pakraunamas vienoje bundle’e. Vartotojas atidaro pradžios puslapį, o jam iškart atsiunčiama 500 KB JavaScript, įskaitant admin panelės logiką, kurią jis niekada nepamatys.
Code splitting leidžia suskaidyti kodą į mažesnius gabalus, kurie kraunami tik tada, kai reikia. Moderniose framework’uose tai daryti gana paprasta. React turi React.lazy(), Vue – dinaminius importus, o Angular – lazy loading modulius.
Pavyzdžiui, jei turite modalinį langą su sudėtinga forma, kodėl krauti visą tą logiką iš karto? Geriau:
const HeavyModal = lazy(() => import('./HeavyModal'));
Taip pat verta atskirti vendor bibliotekas (React, Lodash, moment.js) nuo jūsų kodo. Vendor kodas keičiasi retai, todėl naršyklė gali jį ilgiau cache’inti. Webpack tai daro su splitChunks konfigūracija:
optimization: {
splitChunks: {
chunks: 'all',
cacheGroups: {
vendor: {
test: /[\\/]node_modules[\\/]/,
name: 'vendors',
priority: 10
}
}
}
}
Tree shaking ir kaip išvengti mirto kodo
Tree shaking – tai procesas, kai build įrankis automatiškai pašalina nebenaudojamą kodą. Skamba puikiai, bet realybėje tai veikia tik su ES6 moduliais ir ne visada idealiai.
Klasikinis pavyzdys – Lodash biblioteka. Jei importuojate taip:
import _ from 'lodash';
_.debounce(myFunction, 300);
Gaunate visą Lodash biblioteką (~70 KB). Bet jei importuojate tik tai, ko reikia:
import debounce from 'lodash/debounce';
Gaunate tik kelių KB funkciją. Dar geriau – naudoti lodash-es, kuri pilnai palaiko tree shaking.
Panašiai su UI bibliotekomis. Material-UI, Ant Design – visos jos leidžia importuoti tik tuos komponentus, kurių reikia. Bet dažnai matau tokį kodą:
import { Button, Input, Modal, Table, Form } from 'antd';
Atrodo gerai, bet realybėje vis tiek importuojate daugiau nei reikia. Geriau naudoti babel plugin’ą babel-plugin-import, kuris automatiškai optimizuoja importus.
Critical CSS ir above-the-fold optimizacija
Vienas efektyviausių būdų pagreitinti puslapio įkėlimą – inline’inti critical CSS. Tai reiškia, kad stilius, reikalingas matomo turinio atvaizdavimui (above-the-fold), įterpiamas tiesiai į HTML <head>, o likęs CSS kraunamas asinchroniškai.
Problema ta, kad rankiniu būdu tai padaryti beveik neįmanoma – reikia žinoti, kokie stiliai reikalingi kiekvienam puslapiui. Čia padeda įrankiai kaip critical arba critters. Jie automatiškai analizuoja jūsų HTML ir CSS, ištraukia reikalingus stilius.
Webpack projekte galite naudoti critters-webpack-plugin:
const Critters = require('critters-webpack-plugin');
plugins: [
new Critters({
preload: ‘swap’,
pruneSource: true
})
]
Rezultatas – vartotojas mato turinį greičiau, nes naršyklei nereikia laukti, kol atsisiųs ir apdoros visą CSS failą. Likęs CSS kraunamas fone ir nepaveikia pirminės renderinimo.
Lazy loading ir defer/async atributai
JavaScript failai blokuoja puslapio renderingą. Kai naršyklė susiduria su <script> tagu, ji sustoja, atsisiunčia failą, jį vykdo, ir tik tada tęsia HTML apdorojimą. Tai gali būti problema.
Turite tris pagrindinius būdus tai išspręsti:
1. defer atributas – scriptas atsisiunčiamas lygiagrečiai su HTML parsingimu, bet vykdomas tik po to, kai visas HTML apdorotas:
<script src="app.js" defer></script>
2. async atributas – scriptas atsisiunčiamas lygiagrečiai ir vykdomas iškart, kai tik atsisiunčia:
<script src="analytics.js" async></script>
3. Dinaminis įkėlimas – scriptą įkeliate JavaScript kodu, kai reikia:
const script = document.createElement('script');
script.src = 'heavy-library.js';
document.body.appendChild(script);
Praktiškai, defer naudoju pagrindiniam aplikacijos kodui, async – trečiųjų šalių skriptams (analytics, chat widgetai), kurie neturi priklausomybių. Dinaminį įkėlimą – funkcionalumui, kuris reikalingas tik tam tikrose situacijose.
Vaizdams irgi yra lazy loading, bet tai jau native naršyklės funkcija:
<img src="image.jpg" loading="lazy" alt="Description">
CDN ir cache strategijos
Greičiausias request’as – tas, kurio nereikia daryti. Cache’inimas leidžia naršyklei išsaugoti failus lokaliai ir nenaudoti jų pakartotinai.
Statiniams resursams (CSS, JS, vaizdai) turėtumėte nustatyti ilgą cache laiką. Problema ta, kad kai atnaujinate failą, vartotojai vis tiek matys seną versiją iš cache. Sprendimas – versioning arba hash’ai failo pavadinime:
app.a3f5b2c1.js
styles.d4e6f7a8.css
Kai pakeičiate kodą, hash pasikeičia, todėl naršyklė žino, kad tai naujas failas. Visi modernus build įrankiai tai daro automatiškai.
Cache-Control headeriai turėtų atrodyti maždaug taip:
# Statiniai resursai su hash
Cache-Control: public, max-age=31536000, immutable
# HTML failai
Cache-Control: no-cache
HTML failams naudoju no-cache, o ne no-store, nes no-cache vis tiek leidžia cache’inti, bet verčia patikrinti su serveriu, ar failas pasikeitė (naudojant ETag).
CDN naudojimas irgi svarbus. Cloudflare, AWS CloudFront, Fastly – visi jie ne tik cache’ina jūsų failus geografiškai arčiau vartotojų, bet ir optimizuoja juos automatiškai. Daugelis CDN automatiškai konvertuoja vaizdus į WebP/AVIF, minifikuoja CSS/JS, jei to dar nepadarėte.
Kas lieka už kadro ir kodėl tai svarbu
Optimizacija nėra vienkartinis darbas – tai nuolatinis procesas. Naujos bibliotekos, nauji framework’ai, nauji funkcionalumai – visa tai prideda svorį prie jūsų bundle’ų.
Reguliariai naudoju webpack-bundle-analyzer arba source-map-explorer, kad pamatyčiau, kas užima daugiausiai vietos. Dažnai aptinku netikėtų dalykų – pavyzdžiui, moment.js su visomis lokalėmis (600+ KB), nors reikia tik vienos.
Monitoringas irgi svarbus. Lighthouse audits, WebPageTest, Chrome DevTools Performance tab – visi šie įrankiai padeda identifikuoti problemas. Bet svarbiausia – testuokite su realiomis sąlygomis. Jūsų MacBook Pro su 100 Mbps internetu – ne tas pats, kas Android telefonas su 3G ryšiu.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – third-party scriptai. Google Analytics, Facebook Pixel, Hotjar – visi jie prideda svorį. Kartais verta apsvarstyti alternatyvas (Plausible vietoj Google Analytics) arba bent jau įkelti juos asinchroniškai ir tik tada, kai vartotojas sutinka su cookies.
Galiausiai, neužmirškite, kad optimizacija turi prasmę tik tada, kai ji teikia realią vertę. Jei jūsų svetainė turi 10 lankytojų per dieną, galbūt neverta savaitės optimizuoti 50 KB. Bet jei turite tūkstančius vartotojų, ypač iš mobiliųjų įrenginių, kiekvienas sutaupytas kilobaitas turi reikšmę.