Kaip sukonfigūruoti „Cloudflare” saugumui ir greičiui?

Kodėl verta susipažinti su Cloudflare galimybėmis

Cloudflare jau seniai nėra tik paprastas CDN tiekėjas – tai išaugusi į visapusišką platformą, kuri gali drastiškai pagerinti jūsų svetainės saugumą ir spartą. Daugelis pradedančiųjų linkę tiesiog įjungti oranžinį debesėlį DNS nustatymuose ir manyti, kad darbas baigtas. Realybė tokia, kad numatytosios konfigūracijos yra gana konservatyvios ir nepanaudoja nė pusės to potencialo, kurį Cloudflare siūlo.

Pats esu matęs projektų, kurie po tinkamo Cloudflare sukonfigūravimo sumažino serverio apkrovą 60-70%, o puslapio įkėlimo laikas sutrumpėjo dvigubai. Tačiau reikia žinoti, ką darote – neteisingi nustatymai gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Pavyzdžiui, per agresyvus kaupimas (caching) gali lemti, kad vartotojai matys pasenusį turinį, o per griežtos saugumo taisyklės blokuos normalius lankytojus.

DNS ir proxy nustatymai: pirmieji žingsniai

Pradėkime nuo pagrindų. Kai perkėlėte savo domeną į Cloudflare, matote DNS įrašus su oranžiniais ir pilkais debesėliais. Oranžinis reiškia, kad eismas eina per Cloudflare proxy (proxied), pilkas – kad DNS įrašas tiesiog nukreipia tiesiai į jūsų serverį (DNS only).

Dažniausiai norėsite, kad pagrindiniai A ir AAAA įrašai būtų proxied režime. Tačiau yra išimčių. Jei turite SSH prieigą per konkretų subdomeną (pvz., ssh.jusudomenas.lt), tikrai nenorite jo proksinti – Cloudflare dirba su HTTP/HTTPS protokolais, o SSH tiesiog neveiks. Tas pats pasakytina apie mail serverius, FTP ir kitus ne-web servisus.

Vienas dažnas klausimas: ar reikia slėpti tikrąjį serverio IP? Jei jūsų tikslas yra apsisaugoti nuo DDoS atakų, tada taip. Bet atminkite, kad jei anksčiau jūsų IP buvo viešas, jis greičiausiai jau yra užfiksuotas įvairiose duomenų bazėse. Idealiu atveju turėtumėte pakeisti serverio IP adresą prieš įjungdami Cloudflare proxy.

SSL/TLS konfigūracija: daugiau nei varnelė

SSL/TLS nustatymai yra viena iš sričių, kur žmonės daro daugiausiai klaidų. Cloudflare siūlo kelis šifravimo režimus: Off, Flexible, Full ir Full (strict). Daugelis pasirenka Flexible, nes tai veikia iš karto, net jei jūsų serveryje nėra SSL sertifikato. Bet štai problema – eismas tarp Cloudflare ir jūsų serverio lieka nešifruotas.

Tinkamas pasirinkimas yra Full (strict) režimas. Taip, tam reikia sukonfigūruoti SSL sertifikatą jūsų serveryje, bet tai nėra sudėtinga. Galite naudoti Cloudflare Origin Certificate, kurį sugeneruojate tiesiog Cloudflare dashboarde. Šis sertifikatas galioja iki 15 metų ir yra visiškai nemokamas. Tiesiog nukopijuokite sertifikatą ir privatų raktą į serverį, sukonfigūruokite Nginx ar Apache, ir viskas.

Dar viena svarbi detalė – įjunkite „Always Use HTTPS” ir „Automatic HTTPS Rewrites”. Pirmasis automatiškai nukreips visus HTTP užklausimus į HTTPS, antrasis perkels mixed content (kai HTTPS puslapyje yra HTTP nuorodos) į saugų protokolą. Taip pat rekomenduoju įjungti HTTP Strict Transport Security (HSTS), bet atsargiai – pradėkite su trumpesniu max-age (pvz., 1 mėnuo), o vėliau galite padidinti.

Kaupimo strategijos: kur galima sutaupyti laiko

Cloudflare automatiškai kaupia tam tikrus statinius failus (CSS, JS, paveikslėlius), bet dinaminis turinys pagal nutylėjimą nekaupiamas. Tai protinga, nes daugelis svetainių turi personalizuotą turinį ar dažnai besikeičiančią informaciją. Tačiau galite žymiai pagerinti našumą tinkamai sukonfigūravę kaupimo taisykles.

Page Rules yra jūsų geriausias draugas čia. Pavyzdžiui, jei turite WordPress svetainę, galite sukurti taisyklę, kuri kaupia visus puslapius, išskyrus admin sritį ir prisijungusiems vartotojams. Štai kaip tai galėtų atrodyti:

– URL: *jusudomenas.lt/wp-admin* – Cache Level: Bypass
– URL: *jusudomenas.lt/wp-login.php – Cache Level: Bypass
– URL: *jusudomenas.lt/* – Cache Level: Cache Everything, Edge Cache TTL: 2 hours

Svarbu suprasti skirtumą tarp Browser Cache TTL ir Edge Cache TTL. Pirmasis kontroliuoja, kiek laiko failai bus saugomi lankytojo naršyklėje, antrasis – Cloudflare serveriuose. Aš paprastai nustačiau Browser Cache TTL į 4 valandas, o Edge Cache TTL priklauso nuo turinio tipo – statiniams puslapiams gali būti kelios valandos, o dažnai besikeičiančiam turiniui – 30 minučių ar net mažiau.

Nepamirškite Bypass Cache on Cookie funkcijos. Jei jūsų svetainė nustato cookie prisijungusiems vartotojams (pvz., wordpress_logged_in_*), galite nurodyti Cloudflare nekaupiuoti turinio tokiems vartotojams. Taip išvengsite situacijos, kai administratorius mato seną kaupimo versiją vietoj realaus turinio.

Firewall taisyklės ir saugumo nustatymai

Čia prasideda tikrasis smagumas. Cloudflare WAF (Web Application Firewall) gali blokuoti daugybę atakų dar prieš joms pasiekiant jūsų serverį. Nemokamame plane turite ribotą funkcionalumą, bet net ir tai yra labai naudinga.

Security Level nustatymas kontroliuoja, kaip agresyviai Cloudflare tikrina lankytojus. „Medium” yra geras pradžios taškas, bet jei matote daug įtartinos veiklos, galite pakelti į „High”. Tačiau būkite atsargūs – aukštesnis lygis reiškia daugiau CAPTCHA iššūkių normaliam vartotojui, o tai gali bloginti vartotojo patirtį.

Bot Fight Mode yra santykinai nauja funkcija, kuri automatiškai blokuoja žinomus botus. Skamba puikiai, bet praktikoje gali sukelti problemų. Kai kurie teisėti botai (pavyzdžiui, monitoringo įrankiai ar SEO analizatoriai) gali būti klaidingai identifikuoti. Geriau naudoti Custom Rules, kur galite tiksliau kontroliuoti, kas blokuojama.

Štai keletas praktinių firewall taisyklių, kurias naudoju beveik kiekviename projekte:


// Blokuoti prieigą prie jautrių failų
(http.request.uri.path contains ".env") or
(http.request.uri.path contains ".git") or
(http.request.uri.path contains "wp-config.php")
Action: Block

// Leisti admin sritį tik iš tam tikrų šalių
(http.request.uri.path contains „/admin”) and
(not ip.geoip.country in {„LT” „LV” „EE”})
Action: Block

// Blokuoti įtartinus user agents
(http.user_agent contains „sqlmap”) or
(http.user_agent contains „nikto”)
Action: Block

Rate Limiting yra dar vienas galingas įrankis, bet nemokamame plane jis neprieinamas. Jei turite Pro ar aukštesnį planą, būtinai jį naudokite. Galite apriboti, kiek užklausų vienas IP gali atlikti per tam tikrą laiką. Tai puikiai apsaugo nuo brute force atakų į prisijungimo formas.

Optimizavimo funkcijos: automatinis turinio gerinimas

Cloudflare turi keletą funkcijų, kurios automatiškai optimizuoja jūsų turinį. Auto Minify gali sumažinti CSS, JavaScript ir HTML failų dydį pašalindamas nereikalingus tarpus ir komentarus. Skamba puikiai, bet realybėje ši funkcija gali sukelti problemų, ypač su moderniomis JavaScript bibliotekomis.

Mano patarimas: jei jau naudojate build procesą su Webpack, Vite ar panašiais įrankiais, kurie minifikuoja failus, išjunkite Auto Minify. Du kartus minifikuoti tą patį failą gali sukelti sintaksės klaidų. Tačiau jei turite seną svetainę be jokio build proceso, Auto Minify gali būti naudinga – tiesiog gerai ištestuokite po įjungimo.

Rocket Loader yra kontroversiškas funkcija. Ji atideda JavaScript įkėlimą, kad puslapis greičiau atsidarytų. Teoriškai puiku, praktiškai – gali sulaužyti funkcionalumą. Ypač problemiški yra inline script’ai ir bibliotekos, kurios tikisi būti įkeltos tam tikra tvarka. Jei naudojate modernius framework’us kaip React ar Vue, greičiausiai nenorite Rocket Loader. Bet jei turite paprastą svetainę su keliais jQuery pluginais, gali veikti gerai.

Mirage ir Polish yra paveikslėlių optimizavimo funkcijos. Mirage automatiškai pritaiko paveikslėlių kokybę priklausomai nuo tinklo greičio, Polish – konvertuoja paveikslėlius į WebP formatą. Abi funkcijos prieinamos tik mokamose versijose, bet tikrai vertos dėmesio, jei jūsų svetainė turi daug vizualinio turinio.

Workers ir Edge Computing galimybės

Cloudflare Workers leidžia vykdyti JavaScript kodą Cloudflare edge serveriuose, dar prieš užklausai pasiekiant jūsų serverį. Tai atveria neįtikėtinas galimybes – galite kurti API, modifikuoti užklausas ir atsakymus, vykdyti A/B testus, ir daug daugiau.

Paprastas pavyzdys: tarkime, norite pridėti custom header’į prie visų atsakymų. Su Workers tai užtrunka kelias minutes:


addEventListener('fetch', event => {
event.respondWith(handleRequest(event.request))
})

async function handleRequest(request) {
const response = await fetch(request)
const newResponse = new Response(response.body, response)
newResponse.headers.set(‘X-Custom-Header’, ‘My Value’)
return newResponse
}

Workers ypač naudingi, kai reikia geolokacijos pagrindu nukreipti vartotojus, atlikti authentication patikrinimus, ar net serverinti visą svetainę tiesiog iš edge. Nemokamas planas leidžia 100,000 užklausų per dieną, ko dažnai pakanka mažesnėms svetainėms.

Vienas iš mano mėgstamiausių Workers panaudojimų – cache purging automatizavimas. Galite sukurti Worker’į, kuris stebi tam tikrus endpoint’us ir automatiškai išvalo kaupimą, kai turinys atnaujinamas. Taip nebereikia rankiniu būdu eiti į Cloudflare dashboardą ir spausti „Purge Cache” kiekvieną kartą, kai atliekate pakeitimus.

Analytics ir monitoringas: kaip žinoti, kad viskas veikia

Cloudflare suteikia nemažai analitikos duomenų net nemokamame plane. Web Analytics rodo ne tik lankytojų skaičių, bet ir grėsmių statistiką, kaupimo efektyvumą, duomenų perdavimo kiekį. Tai labai naudinga informacija optimizavimui.

Vienas svarbus metrikos yra Cache Hit Ratio – koks procentas užklausų aptarnaujamas iš kaupimo. Jei šis skaičius žemas (pvz., 30-40%), reiškia, kad jūsų kaupimo konfigūracija nėra optimali. Geras Cache Hit Ratio turėtų būti 70% ar daugiau, priklausomai nuo svetainės tipo.

Threats statistika parodo, kiek atakų Cloudflare blokavo. Jei matote didelį skaičių, tai geras ženklas – Cloudflare dirba ir apsaugo jūsų serverį. Bet jei matote daug blokuotų užklausų iš tam tikrų šalių ar IP diapazonų, galbūt verta sukurti papildomas firewall taisykles.

Performance metrikose atkreipkite dėmesį į Origin Response Time – tai laikas, per kurį jūsų serveris atsako. Jei šis skaičius didelis (pvz., >500ms), problema yra jūsų serveryje, ne Cloudflare. Optimizuokite duomenų bazės užklausas, įdiekite serverio kaupimą (Redis, Memcached), ar pagalvokite apie serverio resursų didinimą.

Ką daryti, kai kažkas neveikia

Cloudflare gali būti sudėtinga debuginti, nes prideda papildomą sluoksnį tarp vartotojo ir serverio. Štai keletas tipinių problemų ir jų sprendimų.

**Begalinis redirect loop** – viena dažniausių problemų. Paprastai atsiranda, kai serveris bando nukreipti HTTP į HTTPS, bet Cloudflare jau tai daro. Sprendimas: išjunkite serverio lygio HTTPS redirect’us arba naudokite Cloudflare Flexible SSL režimą (nors tai nėra rekomenduojama saugumo požiūriu).

**Mixed content klaidos** – kai HTTPS puslapyje yra HTTP nuorodos. Įjunkite „Automatic HTTPS Rewrites” Cloudflare nustatymuose. Jei tai nepadeda, reikės rankiniu būdu pataisyti nuorodas kode.

**Pasenęs turinys po atnaujinimo** – kaupimo problema. Galite išvalyti visą kaupimą („Purge Everything”), bet tai ne idealus sprendimas. Geriau naudoti „Purge by URL” ar „Purge by Tag”, jei žinote, kurie failai pasikeitė. Arba sumažinkite Edge Cache TTL, kad turinys atsinaujintų dažniau.

**Lėtas puslapis po Cloudflare įjungimo** – paradoksalu, bet gali nutikti. Paprastai priežastis yra neteisingi kaupimo nustatymai arba Rocket Loader, kuris konfliktuoja su jūsų JavaScript. Išjunkite optimizavimo funkcijas po vieną ir testuokite, kol rasite kaltininką.

Debugging’ui naudokite Cloudflare Trace įrankį (cloudflare.com/cdn-cgi/trace). Jis parodo, ar užklausa eina per Cloudflare, kokia yra jūsų IP, kokia šalis, ir kitus naudingus duomenis. Taip pat galite naudoti curl su -v flag’u, kad matytumėte visus header’ius:

curl -v https://jusudomenas.lt

Ieškokite „cf-cache-status” header’io – jis parodo, ar atsakymas buvo iš kaupimo (HIT), ar ne (MISS, DYNAMIC, BYPASS). Tai padeda suprasti, ar jūsų kaupimo taisyklės veikia taip, kaip tikitės.

Kai viskas sueina į vieną vietą

Cloudflare konfigūravimas nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas. Pradėkite nuo pagrindų: tinkamo SSL/TLS režimo, paprastų kaupimo taisyklių, bazinių saugumo nustatymų. Stebėkite analytics, žiūrėkite, kaip sistema veikia realiomis sąlygomis, ir laipsniškai pridėkite sudėtingesnes funkcijas.

Nebijokite eksperimentuoti, bet visada testuokite pakeitimus. Cloudflare leidžia greitai grįžti prie ankstesnių nustatymų, jei kažkas nepavyksta. Ir atminkite – tai, kas veikia vienai svetainei, nebūtinai tiks kitai. WordPress svetainė reikalauja kitokios konfigūracijos nei React SPA, o e-commerce platforma – dar kitokios.

Galiausiai, naudokite Cloudflare bendruomenę ir dokumentaciją. Daugelis problemų, su kuriomis susiduriate, jau buvo išspręstos kitų. Community forums pilnas praktinių patarimų ir realių naudojimo atvejų. O oficiali dokumentacija, nors kartais pernelyg techninė, turi daug vertingos informacijos, ypač apie sudėtingesnes funkcijas kaip Workers ar Transform Rules.

Tinkamas Cloudflare konfigūravimas gali būti skirtumas tarp lėtos, pažeidžiamos svetainės ir greitos, saugios platformos, kuri atlaikys bet kokį apkrovos šuolį. Verta investuoti laiko į tai, kad suprastumėte, kaip sistema veikia, ir pritaikytumėte ją savo specifiniams poreikiams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *