ES pradeda istorinį tyrimą prieš technologijų gigantą
Europos Sąjunga šiandien ėmėsi precedento neturinčių veiksmų prieš vieną didžiausių pasaulio technologijų kompanijų. Europos Komisija oficialiai pradėjo tyrimą prieš „Google” dėl įtariamų Skaitmeninių rinkų akto (DMA) pažeidimų. Šis žingsnis – pirmasis tokio pobūdžio tyrimas po to, kai kovo mėnesį įsigaliojo naujasis ES reglamentas, skirtas pažaboti didžiųjų technologijų įmonių galią.
Komisija įtaria, kad „Google” paieškos sistema neatitinka DMA reikalavimų dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Pagrindinė problema – tai, kaip „Google” rodo paieškos rezultatus, kurie, anot Komisijos, gali būti manipuliuojami siekiant iškelti savo produktus ir paslaugas aukščiau konkurentų.
„Skaitmeninių rinkų aktas buvo sukurtas užtikrinti, kad didžiosios technologijų platformos negalėtų piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi,” – pareiškė Margrethe Vestager, ES konkurencijos komisarė. „Mūsų preliminarus tyrimas rodo, kad „Google” galimai nesilaiko šių naujų taisyklių.”
Kas yra DMA ir kodėl jis svarbus?
Skaitmeninių rinkų aktas – tai 2022 metais priimtas ES teisės aktas, kuris įsigaliojo šių metų kovą. Jis sukurtas specialiai reguliuoti didžiausias technologijų platformas, vadinamas „prieigos kontrolieriais” (angl. gatekeepers). Šios kompanijos turi milžinišką įtaką skaitmeninėje rinkoje ir dažnai kontroliuoja svarbiausius vartus į internetą.
DMA tikslas – užkirsti kelią tokioms praktikoms kaip:
- Savo produktų favorizavimas paieškos rezultatuose
- Vartotojų duomenų naudojimas konkurenciniam pranašumui įgyti
- Trečiųjų šalių programų ar paslaugų diskriminavimas
- Platformų tarpusavio sąveikos (interoperability) ribojimas
Įmonės, pažeidžiančios DMA, gali sulaukti milžiniškų baudų – iki 10% jų metinės pasaulinės apyvartos. „Google” atveju tai galėtų reikšti dešimtis milijardų eurų.
„DMA yra revoliucinis teisės aktas, nes jis keičia žaidimo taisykles,” – aiškina Briuselio skaitmeninės politikos ekspertas Jonas Bergman. „Anksčiau reguliuotojai turėdavo įrodyti, kad kompanija piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, o dabar didžiosios platformos turi iš anksto laikytis griežtų taisyklių.”
Kokie konkretūs kaltinimai „Google”?
Europos Komisija iškėlė keletą konkrečių kaltinimų „Google” kompanijai. Pirmiausia, „Google” kaltinama tuo, kad ji neužtikrina vienodų sąlygų trečiųjų šalių paslaugoms savo paieškos rezultatuose. Pavyzdžiui, kai vartotojas ieško viešbučio, „Google” savo viešbučių paieškos funkciją rodo žymiai matomesnėje vietoje nei konkurentų, tokių kaip „Booking.com” ar „Expedia”, pasiūlymus.
Antra, Komisija teigia, kad „Google” nesilaiko reikalavimo leisti vartotojams lengvai pašalinti ar pakeisti iš anksto įdiegtas programas „Android” įrenginiuose. Nors teoriškai tai įmanoma, praktiškai procesas yra sudėtingas ir neintuityvus.
Trečia, „Google” kaltinama dėl nepakankamai skaidrios reklamos sistemos. DMA reikalauja, kad platformos suteiktų reklamuotojams prieigą prie savo veiklos efektyvumo matavimo įrankių ir duomenų, tačiau „Google” esą to nedaro pakankamai.
„Mūsų analizė rodo, kad „Google” paieškos rezultatai nėra neutralūs,” – teigia ES tyrimo dokumentai. „Kompanija sistematiškai teikia pirmenybę savo paslaugoms, net jei jos nėra geriausios vartotojui.”
„Google” reakcija ir gynybos strategija
„Google” griežtai atmeta visus kaltinimus ir teigia, kad kompanija visiškai laikosi DMA reikalavimų. Kompanijos atstovai pabrėžia, kad jie investavo daug laiko ir išteklių, kad užtikrintų atitiktį naujajam reglamentui.
„Mes rimtai vertiname savo įsipareigojimus pagal DMA ir per pastaruosius mėnesius įdiegėme daugybę pakeitimų, kad atitiktume reikalavimus,” – teigia Sundar Pichai, „Google” generalinis direktorius. „Manome, kad mūsų sprendimai suteikia vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir kartu palaiko sėkmingą verslo ekosistemą.”
„Google” gynybos strategija remiasi keliais argumentais:
1. Kompanija teigia, kad jos paieškos algoritmas yra sudėtingas ir optimizuotas vartotojų patirčiai gerinti, o ne konkurentams diskriminuoti.
2. „Google” argumentuoja, kad vartotojai patys renkasi jos paslaugas dėl jų kokybės, o ne dėl kokių nors nesąžiningų praktikų.
3. Kompanija taip pat pabrėžia, kad ji jau įgyvendino daug pakeitimų, kad atitiktų DMA, įskaitant papildomus pasirinkimus „Android” įrenginiuose ir geresnę prieigą trečiųjų šalių programoms.
Tačiau kritikai abejoja šiais argumentais. „Tai ta pati sena daina,” – sako konkurencijos teisės profesorė Maria Schmidt. „Google” visada teigia, kad jų praktikos naudingos vartotojams, bet iš tiesų jos sukurtos išlaikyti jų dominuojančią padėtį rinkoje.”
Kokį poveikį tyrimas turės vartotojams?
Jei tyrimas pasibaigs „Google” nenaudai ir kompanija bus priversta keisti savo praktikas, vartotojai gali pastebėti keletą reikšmingų pokyčių:
Pirmiausia, paieškos rezultatai gali tapti įvairesni, su mažiau akivaizdžiu „Google” produktų išryškinimu. Tai reiškia, kad ieškodami, pavyzdžiui, restoranų, galite matyti daugiau trečiųjų šalių pasiūlymų, o ne tik „Google Maps” rezultatus.
Antra, „Android” vartotojai gali gauti daugiau galimybių pasirinkti numatytąsias programas. Užuot automatiškai naudoję „Google Chrome” ar „Google” paiešką, jie galės lengviau pasirinkti alternatyvias naršykles ar paieškos sistemas.
Trečia, reklamuotojai gali gauti geresnę prieigą prie duomenų apie savo reklamos kampanijų efektyvumą, o tai potencialiai gali sumažinti reklamos kainas ir pagerinti jos kokybę.
„Vartotojai dažnai net nesuvokia, kiek jų pasirinkimai yra ribojami,” – aiškina vartotojų teisių gynėja Lina Jankaitė. „DMA tikslas – grąžinti jiems tikrą pasirinkimo laisvę, o ne iliuziją, kad jie renkasi laisvai, kai iš tiesų algoritmai manipuliuoja jų sprendimais.”
Platesnės pasekmės technologijų sektoriui
ES tyrimas prieš „Google” – tai tik ledkalnio viršūnė. DMA taikomas ir kitoms didžiosioms technologijų kompanijoms, įskaitant „Apple”, „Amazon”, „Meta” (buvusi „Facebook”) ir „Microsoft”. Visos jos dabar atidžiai stebi, kaip vystosi situacija su „Google”, nes tai gali nulemti, kaip griežtai ES taikys naująjį reglamentą.
Jei „Google” bus skirta didelė bauda ir kompanija bus priversta iš esmės keisti savo verslo modelį, tai bus aiškus signalas kitoms technologijų milžinėms, kad ES rimtai nusiteikusi įgyvendinti DMA.
Tai gali paskatinti prevencinį kitų platformų elgesio keitimą. Pavyzdžiui, „Apple” jau dabar svarsto, kaip atverti savo „App Store” didesnei konkurencijai, o „Amazon” peržiūri, kaip ji rodo trečiųjų šalių produktus savo platformoje.
Be to, šis tyrimas gali turėti globalių pasekmių. JAV ir kitos šalys taip pat svarsto panašius teisės aktus, ir ES patirtis gali tapti modeliu kitoms jurisdikcijoms.
„ES tampa pasauliniu technologijų reguliavimo lyderiu,” – pastebi technologijų politikos analitikas Tomas Ramanauskas. „Tai, kas vyksta Briuselyje, neišvengiamai turės įtakos tam, kaip technologijų kompanijos veikia visame pasaulyje.”
Ką šis tyrimas reiškia Lietuvos verslui ir vartotojams?
Nors tyrimas vyksta ES lygmeniu, jo pasekmės bus jaučiamos ir Lietuvoje. Mūsų šalies vartotojai ir verslas taip pat naudojasi „Google” paslaugomis, todėl bet kokie pokyčiai turės tiesioginį poveikį.
Lietuvos verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, DMA įgyvendinimas gali atverti naujas galimybes. Jei „Google” bus priversta užtikrinti sąžiningesnes sąlygas savo platformose, lietuviškos įmonės gali sulaukti didesnio matomumo paieškos rezultatuose ir reklamos platformose.
„Daugelis Lietuvos e-komercijos verslų labai priklauso nuo „Google” paieškos rezultatų,” – aiškina Lietuvos e-verslo asociacijos direktorius Paulius Vertelka. „Jei paieškos rezultatai taps sąžiningesni, tai gali sumažinti mūsų įmonių išlaidas reklamai ir padidinti organinį srautą.”
Lietuvos vartotojams tai gali reikšti didesnį pasirinkimą ir mažiau „uždarų sodų” skaitmeninėje erdvėje. Pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų naudotojai galės lengviau pasirinkti alternatyvias programas vietoj standartinių „Google” sprendimų.
Skaitmeninės ateities horizontai: ką visa tai reiškia ilguoju laikotarpiu
ES tyrimas prieš „Google” – tai ne tik vienos kompanijos problema, bet ir ženklas, kad skaitmeninė rinka keičiasi fundamentaliai. Dešimtmečius technologijų milžinai galėjo augti ir plėstis su minimaliu reguliavimu, tačiau šie laikai, panašu, eina į pabaigą.
DMA yra tik vienas iš daugelio naujų reglamentų, kuriais ES siekia pažaboti technologijų įmonių galią. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), Dirbtiniu intelektu aktu (AI Act) ir kitais teisės aktais, ES kuria visiškai naują reguliacinę aplinką skaitmeninei ekonomikai.
Ilgainiui tai gali lemti labiau decentralizuotą internetą, kuriame vartotojai turės daugiau galios, o mažesnės įmonės – daugiau galimybių konkuruoti. Tačiau perėjimas nebus lengvas ar greitas.
„Mes esame skaitmeninės ekonomikos persitvarkymo liudininkai,” – apibendrina skaitmeninių teisių aktyvistas Marius Laurinaitis. „Technologijų įmonės turės prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje jų galia yra ribojama, o vartotojų teisės stiprinamos.”
Vartotojams ir verslams vertėtų atidžiai sekti šiuos pokyčius ir ruoštis naujai skaitmeninei erai, kurioje galios pusiausvyra gali būti labiau išbalansuota. Galbūt tai reiškia mažiau patogumų trumpuoju laikotarpiu, bet potencialiai sveikesnę ir konkurencingesnę skaitmeninę ekosistemą ilguoju laikotarpiu.
Kaip ir bet kokioje revoliucijoje, bus laimėtojų ir pralaimėtojų. Tačiau viena aišku – skaitmeninis pasaulis, kurį pažinojome pastaruosius du dešimtmečius, keičiasi negrįžtamai, ir ES tyrimas prieš „Google” yra tik vienas iš daugelio žingsnių šiame ilgame kelyje.