Paieškos įpročių transformacija skaitmeniniame amžiuje
Pastaraisiais mėnesiais technologijų bendruomenėje pasklido nerimo banga po keleto pranešimų, teigiančių, kad tradicinių paieškos variklių, ypač „Google”, naudojimas ženkliai mažėja. Šie teiginiai buvo paremti keliais tyrimais, rodančiais, kad jaunesnės kartos vartotojai vis dažniau renkasi alternatyvius informacijos šaltinius – socialinių tinklų platformas, specializuotas programėles ar dirbtinio intelekto įrankius. Tačiau „Google” griežtai ginčija šiuos teiginius, pateikdama savo duomenis ir argumentus, kodėl tradicinė paieška išlieka svarbi ir netgi auga tam tikrose srityse.
Šis ginčas atspindi platesnį technologinį pokytį – kaip keičiasi informacijos paieškos ir vartojimo įpročiai skaitmeniniame amžiuje. Verta išsamiau panagrinėti abiejų pusių argumentus, tendencijas ir galimas ateities perspektyvas.
Jaunimo paieškos įpročių kaita: mitas ar realybė?
Vienas pagrindinių argumentų, kurį „Google” ginčija, yra teiginys, kad Z kartos atstovai (gimę maždaug 1997-2012 m.) vis rečiau naudoja tradicinius paieškos variklius. Keletas nepriklausomų tyrimų parodė, kad jaunesni vartotojai dažniau ieško informacijos „TikTok”, „Instagram” ar „YouTube” platformose.
Pew Research Center 2023 m. tyrimas atskleidė, kad 40% 18-24 metų amžiaus jaunuolių naudoja „TikTok” ar „Instagram” vietoj „Google”, ieškodami restoranų rekomendacijų ar kelionių patarimų. Tačiau „Google” teigia, kad šie duomenys yra klaidinantys dėl kelių priežasčių:
Pirma, skirtingų platformų naudojimas skirtingiems tikslams nereiškia bendro paieškos sumažėjimo. „Google” vidaus duomenys rodo, kad bendras paieškos užklausų skaičius tebėra augantis, nors ir lėtesniu tempu nei anksčiau.
Antra, „Google” argumentuoja, kad jaunimas naudoja skirtingus įrankius skirtingiems tikslams – socialines platformas subjektyvioms nuomonėms ir patirtims, o „Google” – faktinei informacijai ir gilesniam tyrimui.
„Vartotojai šiandien turi daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau, ir tai yra puiku,” – teigia „Google” paieškos padalinio viceprezidentė Liz Reid. „Tačiau duomenys rodo, kad jie ir toliau pasitiki „Google”, kai reikia patikimos, išsamios informacijos.”
Dirbtinio intelekto iššūkis tradicinei paieškai
Kitas reikšmingas iššūkis „Google” paieškos dominavimui – sparčiai besivystantys dirbtinio intelekto įrankiai. Pokalbių robotai kaip „ChatGPT” ir kiti generatyviniai DI sprendimai suteikia naują būdą gauti informaciją – vietoj nuorodų sąrašo peržiūrėjimo, vartotojai gauna tiesioginius, suformuluotus atsakymus.
„Google” pripažįsta šį iššūkį, tačiau teigia, kad tai skatina ne paieškos mažėjimą, o jos evoliuciją. Bendrovė aktyviai integruoja DI į savo paieškos produktus, pavyzdžiui, su „AI Overview” funkcija, kuri apibendrina informaciją iš skirtingų šaltinių.
Įdomu tai, kad „Google” vidaus duomenys rodo, jog net ir aktyvūs DI įrankių naudotojai neatsisakė tradicinės paieškos – jie tiesiog naudoja abu metodus skirtingiems tikslams. DI dažnai naudojamas kūrybiniams projektams, idėjų generavimui ar sudėtingų koncepcijų aiškinimui, o tradicinė paieška – faktų tikrinimui, naujienoms ir specifinei informacijai.
Technologijų analitikas Tomas Berdžis pastebi: „DI įrankiai ir tradicinė paieška veikiau papildo vienas kitą, nei konkuruoja. Jie atlieka skirtingas funkcijas informacijos ekosistemoje.”
Regioniniai skirtumai ir globalios tendencijos
„Google” argumentuose prieš teiginius apie paieškos mažėjimą svarbų vaidmenį vaidina regioniniai skirtumai. Nors kai kuriose išsivysčiusiose rinkose, ypač tarp jaunesnių vartotojų, galima pastebėti tam tikrą tradicinės paieškos naudojimo sulėtėjimą, besivystančiose rinkose situacija yra visiškai kitokia.
Indijoje, Brazilijoje, Indonezijoje ir daugelyje Afrikos šalių „Google” paieškos naudojimas auga dviženkle procentine išraiška. Šiose rinkose sparčiai daugėja interneto vartotojų, o „Google” dažnai yra pirmasis ir pagrindinis jų vartai į internetą.
„Kalbėti apie paieškos mirtį yra ne tik per anksti, bet ir etnocentriška,” – teigia skaitmeninių technologijų tyrinėtoja dr. Marija Kalinina. „Tai ignoruoja milijardus naujų interneto vartotojų besivystančiose šalyse, kuriems paieškos varikliai yra esminė priemonė navigacijai skaitmeniniame pasaulyje.”
Be to, „Google” pabrėžia, kad skirtingose rinkose skiriasi ne tik paieškos naudojimo intensyvumas, bet ir jos pobūdis. Pavyzdžiui:
– Pietryčių Azijoje mobilioji paieška dominuoja labiau nei bet kuriame kitame regione
– Lotynų Amerikoje balso paieška auga greičiausiai
– Europoje pastebimas didesnis privatumo orientuotų paieškos variklių naudojimas
Paieškos kokybės ir patikimumo problema
Vienas iš argumentų, kodėl kai kurie vartotojai gali mažiau naudotis „Google” paieška, yra suvokiamas paieškos kokybės pablogėjimas. Pastaraisiais metais padaugėjo skundų dėl SEO optimizuoto turinio, kuris užtvindo paieškos rezultatus, bet dažnai yra žemos kokybės.
„Google” pripažįsta šį iššūkį ir teigia, kad nuolat tobulina savo algoritmus, siekdama užtikrinti aukštesnę rezultatų kokybę. 2022 m. bendrovė įdiegė „Helpful Content Update” atnaujinimą, kurio tikslas – sumažinti dirbtinai optimizuoto, bet mažai vertingo turinio matomumą.
„Mes suprantame, kad paieškos kokybė yra mūsų sėkmės pagrindas,” – teigia „Google” atstovas. „Todėl investuojame milžiniškas sumas į algoritmus, kurie atpažįsta ir iškelia į viršų autentišką, naudingą turinį.”
Kita vertus, kritikai teigia, kad „Google” verslo modelis, paremtas reklama, sukuria esminį interesų konfliktą. Bendrovė uždirba pinigus iš reklamos, kuri rodoma kartu su paieškos rezultatais, todėl jai naudinga, kad vartotojai kuo ilgiau liktų paieškos rezultatų puslapiuose ir matytų daugiau reklamų.
Paieškos integravimas į kasdienį gyvenimą
„Google” argumentuoja, kad tradicinės paieškos naudojimo statistika gali būti klaidinanti, nes paieška šiandien yra integruota į daugybę įrenginių ir programų, kurių vartotojai net nesuvokia kaip paieškos.
Balso asistentai, išmanieji namų įrenginiai, automobilių navigacijos sistemos, išmaniųjų telefonų programėlės – visi jie dažnai naudoja „Google” paieškos technologiją, nors vartotojai to gali ir nesuvokti. Pavyzdžiui, kai prašote „Google Assistant” pateikti informaciją apie orą ar sporto rezultatus, jūs iš esmės naudojatės „Google” paieška, nors ir ne tradicine forma.
„Paieška evoliucionuoja ir tampa mažiau matoma, bet labiau visur esanti,” – teigia technologijų futuristas Raidas Matulevičius. „Ji integruojasi į mūsų kasdienybę taip, kad mes jos nebepastebime kaip atskiros veiklos.”
„Google” teigia, kad vertinant paieškos naudojimą reikia atsižvelgti į šią „nematomą paiešką”, kuri sudaro vis didesnę bendro paieškos naudojimo dalį.
Ateities horizontai: evoliucija, ne revoliucija
Apžvelgus visus argumentus, tampa aišku, kad paieškos variklių naudojimo situacija yra daug sudėtingesnė nei teiginiai apie jų „mirtį” ar drastišką mažėjimą. „Google” pozicija, paremta jų vidaus duomenimis, atrodo pagrįsta – paieška nemiršta, ji transformuojasi.
Tikėtina, kad ateityje matysime dar didesnę paieškos diversifikaciją. Vartotojai naudos skirtingus įrankius skirtingiems tikslams: DI asistentus sudėtingiems klausimams, socialinius tinklus subjektyvioms nuomonėms, specializuotas platformas kaip „Amazon” produktų paieškai, o tradicinę paiešką – faktinei informacijai ir gilesniam tyrimui.
„Google” savo ruožtu turės toliau evoliucionuoti, integruodama DI galimybes ir gerinanti rezultatų kokybę. Bendrovė jau dabar eksperimentuoja su naujais paieškos formatais, tokiais kaip „Search Generative Experience”, kuris apjungia tradicinę paiešką su generatyviniu DI.
Vartotojams šios tendencijos reiškia platesnį įrankių arsenalą informacijos paieškai. Tačiau kartu tai kelia naujų iššūkių – kaip atsirinkti patikimą informaciją iš daugybės šaltinių, kaip išvengti informacinių burbulų ir kaip efektyviai naudoti skirtingus įrankius skirtingiems tikslams.
Galbūt svarbiausia išvada yra ta, kad paieškos įrankių įvairovė atspindi platesnį skaitmeninio raštingumo poreikį. Ateityje sėkmingai navigacijai informacijos jūroje reikės ne tik mokėti naudotis įvairiais įrankiais, bet ir kritiškai vertinti informaciją, nepriklausomai nuo to, ar ji atkeliavo iš tradicinės paieškos, DI asistento ar socialinio tinklo.
Informacijos kompasas besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje
„Google” ginčas su kritikais apie paieškos variklių naudojimo mažėjimą iš tiesų atspindi gilesnį pokytį – kaip keičiasi mūsų santykis su informacija. Paieškos varikliai, įskaitant „Google”, buvo pirmieji sistematiški įrankiai, padėję mums orientuotis beribėje interneto erdvėje. Šiandien šis orientavimasis tampa sudėtingesnis, daugiasluoksnis procesas.
Praktiškai kalbant, tiek individualūs vartotojai, tiek organizacijos turėtų apsvarstyti platesnę informacijos strategiją. Vietoj pasikliovimo vienu informacijos šaltiniu, verta išmokti efektyviai naudoti įvairius įrankius:
– Naudokite tradicinę paiešką faktams patikrinti ir pirminiam tyrimui
– Pasitelkite DI įrankius sudėtingoms koncepcijoms suprasti ir idėjoms generuoti
– Ieškokite specializuotose platformose specifinei informacijai (pvz., „Yelp” restoranams)
– Naudokite socialinius tinklus autentiškoms nuomonėms ir patirtims
Organizacijoms, kurios rūpinasi savo matomumu internete, tai reiškia, kad vien SEO optimizavimo nebepakanka. Reikia platesnės skaitmeninės matomumo strategijos, apimančios įvairias platformas ir formatus.
Galiausiai, nepaisant visų technologinių pokyčių, išlieka pamatinis žmogiškas poreikis – rasti patikimą, aktualią informaciją efektyviu būdu. Kol šis poreikis egzistuos, paieškos varikliai, kad ir kokia forma jie evoliucionuotų, išliks svarbūs. „Google” argumentai prieš paieškos mažėjimą primena mums, kad technologijų evoliucija retai būna tiesiog senų įrankių išnykimas – dažniau tai jų transformacija ir pritaikymas naujiems poreikiams.
