„SendPulse” multi-channel komunikacijos platforma

Kas ta SendPulse ir kodėl ji įdomi

Kai pradedi ieškoti įrankio klientų komunikacijai, greitai pasimeti tarp šimtų panašių platformų. SendPulse išsiskiria tuo, kad bando sujungti visus pagrindinius komunikacijos kanalus vienoje vietoje – el. paštą, SMS, web push pranešimus, chatbotus ir net Viber žinutes. Skamba kaip dar vienas „viskas viename” sprendimas, bet realybėje šita platforma turi keletą įdomių niuansų, kurie verčia į ją pažvelgti rimčiau.

Įkurta 2015 metais, SendPulse pradėjo kaip paprastas el. pašto siuntimo įrankis, bet per kelerius metus išaugo į gana solidų daugiakanalės komunikacijos sprendimą. Dabar jie aptarnauja per 1.5 milijono vartotojų visame pasaulyje, o tai reiškia, kad kažką daro gerai. Platformą naudoja tiek smulkūs verslai, tiek vidutinio dydžio įmonės, kurios nori centralizuoti savo klientų komunikaciją.

Kas įdomiausia – SendPulse siūlo gana dosnų nemokamą planą, kuris leidžia išsiųsti iki 15,000 el. laiškų per mėnesį 500 prenumeratorių bazei. Tai nėra kažkoks demo režimas su apribotomis funkcijomis, o pilnavertis sprendimas, kuris daugeliui mažų projektų gali būti visiškai pakankamas.

El. pašto automatizavimas ir segmentacija

El. pašto kampanijos SendPulse platformoje yra gana intuityvi dalis. Drag-and-drop redaktorius leidžia sukurti neblogai atrodančius laiškus net neturint dizaino įgūdžių. Yra apie 130 paruoštų šablonų įvairioms nišoms – nuo e-commerce iki naujienų biuletenių. Bet tikrasis pranašumas slypi ne dizaine, o automatizavimo galimybėse.

Automation 360 funkcionalumas leidžia kurti gana sudėtingas automatizavimo grandinės. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad naujas prenumeratorius gauna pasisveikinimo laišką, po trijų dienų – produkto pristatymą, o jei jis atidaro tą laišką ir paspaudžia ant konkretaus nuorodos – gauna specialų pasiūlymą. Jei nepaspaudžia – eina kitu keliu ir gauna kitokį turinį. Tokia logika kuriama vizualiu būdu, tempiant blokus ir jungiant juos rodyklėmis.

Segmentacija čia irgi padaryta protingai. Galite skirstyti prenumeratorius pagal jų elgesį, demografinius duomenis, pirkimo istoriją ar bet kokius kitus parametrus, kuriuos perduodate per API. Pavyzdžiui, galite sukurti segmentą „vartotojai, kurie atsidarė paskutinius tris laiškus, bet nieko nenusipirko” ir jiems siųsti specialų motyvuojantį pasiūlymą.

Vienas dalykas, kuris kartais erzina – A/B testavimas nemokamame plane yra ribotas. Galite testuoti tik temos eilutes, bet ne viso laiško turinį ar siuntimo laiką. Tai gana standartinis apribojimas, bet vis tiek norėtųsi daugiau lankstumo.

Chatbotai be programavimo žinių

SendPulse chatbotų kūrimo įrankis yra viena įdomiausių platformos dalių. Jie palaiko Facebook Messenger, Instagram, WhatsApp, Telegram ir net jūsų pačių svetainės chatbotus. Viskas kuriama tuo pačiu vizualiu principu – tempiate blokus, nustatote sąlygas, kuriate dialogų medžius.

Praktiškai tai atrodo taip: sukuriate triggerį (pvz., vartotojas parašo „kaina”), tada nustatote, ką botas turėtų atsakyti, gal pateikti keletą mygtukų su pasirinkimais, o priklausomai nuo pasirinkimo – vesti toliau skirtingais keliais. Galite integruoti produktų katalogus, priimti užsakymus, rinkti kontaktus ar net vykdyti apklausas.

Kas veikia gerai – galite nustatyti „fallback” scenarijus, kai botas nesupranta užklausos. Tuomet jis gali perduoti pokalbį gyvam operatoriui arba pasiūlyti alternatyvius variantus. Tai svarbu, nes niekas nekenčia botų, kurie įstringa ir kartoja „Atsiprašau, nesupratau” be jokios išeities.

Viena problema – WhatsApp integracija veikia tik per oficialų WhatsApp Business API, o tai reiškia, kad reikia turėti patvirtintą verslo paskyrą ir mokėti už žinutes. Tai nėra SendPulse kaltė, bet verta žinoti prieš planuojant komunikaciją šiuo kanalu. Telegram ir Messenger yra daug paprastesni ir pigesni variantai pradžiai.

SMS ir Viber kampanijos

SMS funkcionalumas SendPulse yra gana tiesmukas – rašote tekstą, pasirenkate gavėjus, siunčiate. Galite personalizuoti žinutes, įterpti kintamuosius (vardą, pavardę, bet kokius kitus duomenis iš jūsų kontaktų bazės), nustatyti siuntimo laiką. Palaikoma daugiau nei 200 šalių, o kainos priklauso nuo regiono – nuo kelių centų iki keliolikos centų už žinutę.

Viber kampanijos veikia panašiai, bet turi vieną didelį pranašumą – galite siųsti ne tik tekstą, bet ir vaizdus, mygtukus, nuorodas. Viber žinutės paprastai yra pigesnės už SMS ir turi didesnį atidarymo rodiklį. Bet čia yra vienas niuansas – jei gavėjas neturi Viber arba neatidarė žinutės per tam tikrą laiką, galite nustatyti „cascade” siuntimą, kai sistema automatiškai persiunčia žinutę per SMS. Tai padidina pristatymo tikimybę, bet ir kainuoja daugiau.

Praktinis patarimas – jei planuojate siųsti daug SMS ar Viber žinučių, verta pirkti didesnį kreditų paketą iš karto, nes tuomet kaina už vieną žinutę krenta. SendPulse siūlo įvairius paketus, ir skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio gali būti gana reikšmingas.

Vienas trūkumas – nėra išsamios analitikos apie tai, kodėl kai kurios žinutės nepristatytos. Tiesiog matote skaičių „nepristatyta”, bet ne visada aišku, ar problema buvo neteisingas numeris, operatoriaus klaida ar dar kas nors. Tai apsunkina troubleshooting procesą.

Web push pranešimai ir jų efektyvumas

Web push pranešimai yra tas funkcionalumas, kuris dažnai lieka neįvertintas, nors gali duoti neblogų rezultatų. SendPulse leidžia juos įdiegti į svetainę per kelias minutes – tiesiog įterpiate JavaScript kodą, ir viskas veikia. Lankytojai mato prašymą leisti pranešimus, o jei sutinka – patenkate į jų naršyklę net kai jie nėra jūsų svetainėje.

Galite siųsti įvairius pranešimus – naujienas, specialius pasiūlymus, priminimus apie pamestą krepšelį, bet ką norite. Pranešimai gali turėti paveikslėlį, tekstą, mygtukus ir nuorodą. Statistika rodo, kad web push pranešimų paspaudimų rodiklis (CTR) dažnai būna didesnis nei el. laiškų, nes jie pasirodo tiesiai vartotojo ekrane ir yra labiau „intrusive”.

Bet čia slypi ir problema – jei persilendate su dažnumu, žmonės greitai atšaukia prenumeratą arba tiesiog pradeda ignoruoti pranešimus. SendPulse turi frequency capping funkciją, kuri leidžia apriboti, kiek pranešimų per dieną ar savaitę gali gauti vienas vartotojas. Tai labai svarbu naudoti, nes kitaip rizikuojate tapti spam šaltiniu.

Įdomus dalykas – galite nustatyti triggerius pagal vartotojo elgesį svetainėje. Pavyzdžiui, jei kas nors praleidžia tam tikrą laiką konkrečiame puslapyje, bet neužpildo formos – galite po kelių valandų atsiųsti priminimo pranešimą. Arba jei kas nors prideda produktą į krepšelį, bet neužbaigia pirkimo – automatinis priminimas po 24 valandų.

CRM ir landing page kūrimas

SendPulse turi integruotą CRM sistemą, kuri nėra tokia išsami kaip specializuoti sprendimai tipo Salesforce ar HubSpot, bet baziniam klientų valdymui visiškai pakanka. Galite matyti visą klientų komunikacijos istoriją visais kanalais vienoje vietoje, priskirti užduotis komandos nariams, sekti sandorių būsenas.

CRM integruojasi su visais kitais platformos įrankiais, todėl matote, ar klientas atidarė jūsų el. laišką, ar bendravo su chatbotu, ar gavo SMS. Tai padeda suprasti pilną klientų kelionės vaizdą ir priimti geresnius sprendimus. Galite kurti custom laukus, segmentuoti kontaktus, nustatyti automatines užduotis.

Landing page kūrimo įrankis irgi yra gana paprastas – vėlgi drag-and-drop principas, apie 50 šablonų įvairiems tikslams. Galite sukurti prenumeratos formas, produktų pristatymo puslapius, webinarų registracijos formas. Viską galima publikuoti SendPulse subdomeninėje nuorodoje arba prijungti savo domeną.

Bet čia reikia būti realistiems – tai nėra pilnavertis landing page builder kaip Unbounce ar Instapage. Funkcionalumas gana bazinis, nėra išsamių A/B testavimo galimybių, riboti SEO nustatymai. Jei jums reikia sudėtingų, aukšto konversijos puslapių su daug interaktyvių elementų – geriau naudoti specializuotus įrankius. Bet greitiems projektams ar paprastoms formoms SendPulse variantas visiškai tinka.

Integracijos ir API galimybės

SendPulse palaiko integracijas su populiariausiomis platformomis – Shopify, WooCommerce, WordPress, Magento, Zapier, Google Analytics ir dar keliasdešimt kitų. Dauguma integracijų yra gana tiesioginės – įdiegiate pluginą ar prijungiate per OAuth, ir duomenys pradeda sinchronizuotis automatiškai.

REST API yra gerai dokumentuotas ir leidžia daryti beveik viską, ką galite daryti per web sąsają – valdyti kontaktus, siųsti kampanijas, gauti statistiką, kurti automatizavimo scenarijus. Yra oficialios bibliotekos PHP, Python, Ruby, Node.js, C# kalboms, todėl integruoti SendPulse į savo sistemą yra gana patogu.

Vienas praktinis patarimas – jei naudojate Zapier integraciją, verta sukurti atsarginius scenarijus klaidoms. Kartais Zapier gali praleisti įvykius dėl rate limitų ar laikinų trikdžių, todėl svarbiems procesams geriau naudoti tiesioginę API integraciją su proper error handling ir retry logika.

Webhook palaikymas leidžia gauti realaus laiko pranešimus apie įvykius – kai kas nors užsiprenumeruoja, atsiprenumeruoja, atidaro laišką, paspaudžia nuorodą. Tai labai naudinga, jei norite integruoti SendPulse duomenis į savo analitikos sistemą ar triggerinti kitus procesus pagal komunikacijos įvykius.

Kainodara ir kas verta dėmesio prieš pradedant

SendPulse kainodara yra gana lanksti ir priklauso nuo to, kokius kanalus naudojate. El. pašto planai prasideda nuo nemokamo varianto (15,000 laiškų per mėnesį 500 prenumeratoriams), o mokamas prasideda nuo apie 8 USD per mėnesį. Kuo daugiau prenumeratorių turite, tuo daugiau mokate – tai standartinis modelis.

SMS ir Viber veikia prepaid principu – perkate kreditus ir naudojate juos pagal poreikį. Kainos priklauso nuo šalies ir operatorių, bet paprastai yra konkurencingos palyginus su kitais tiekėjais. Chatbotai Facebook Messenger ir Telegram yra nemokami iki 10,000 prenumeratorių, po to mokate pagal skaičių.

Kas verta žinoti – jei planuojate siųsti didelius kiekius el. laiškų (šimtus tūkstančių per mėnesį), verta susisiekti su SendPulse pardavimų komanda dėl individualaus plano. Dažnai jie gali pasiūlyti geresnę kainą nei matote standartiniuose planuose. Taip pat verta paklausti apie dedicated IP adresą, jei siunčiate daug laiškų – tai pagerina pristatymo rodiklius.

Vienas dalykas, kuris kartais suklaidina – kai kurios funkcijos (pavyzdžiui, išsamesnė analitika ar A/B testavimas) yra prieinamos tik aukštesniuose planuose. Verta atidžiai pasižiūrėti, kas įeina į jūsų pasirinktą planą, kad vėliau nebūtų nusivylimo.

Palyginus su konkurentais tipo Mailchimp, SendPulse dažnai būna pigesnis, ypač kai bazė auga. Mailchimp kainodara gali greitai išsipūsti, kai viršijate tam tikrus ribas, o SendPulse lieka gana nuoseklus. Bet Mailchimp turi geresnę ekosistemą, daugiau integracijų ir išsamesnę analityką – tai kompromisas tarp kainos ir funkcionalumo.

Ką reikia žinoti apie pristatymo rodiklius ir reputaciją

Vienas svarbiausių dalykų bet kurioje el. pašto platformoje yra pristatymo rodikliai (deliverability). SendPulse teigia, kad jų vidutinis pristatymo rodiklis yra apie 98%, bet realybėje tai labai priklauso nuo jūsų pačių praktikų. Jei perkate el. pašto sąrašus, siunčiate spam’ą ar nesilaikote gerųjų praktikų – jokia platforma jums nepadės.

SendPulse turi kai kuriuos įrankius, kurie padeda išlaikyti gerą reputaciją. Pavyzdžiui, jie automatiškai pašalina hard bounce kontaktus (neegzistuojančius el. paštus), leidžia lengvai įterpti atsiprenumeravimo nuorodą, palaiko DKIM ir SPF įrašus domenų autentifikavimui.

Bet yra keletas dalykų, kuriuos turite padaryti patys. Pirma – būtinai nustatykite SPF ir DKIM įrašus savo domenui. Tai užtrunka 10 minučių, bet drastiškai pagerina pristatymo rodiklius. Antra – reguliariai valykite savo bazę nuo neaktyvių prenumeratorių. Jei kas nors neatidaro jūsų laiškų 6 mėnesius – geriau pašalinkite juos arba pabandykite re-engagement kampaniją.

Trečia – stebėkite savo metrikas. Jei matote, kad atidarymo rodiklis staiga nukrito arba daug laiškų patenka į spam – tai signalas, kad kažkas negerai. Gali būti, kad jūsų IP reputacija pablogėjo, arba turinys triggerino spam filtrus. SendPulse turi spam checker įrankį, kuris prieš siunčiant patikrina jūsų laišką ir įspėja apie galimas problemas.

Vienas patarimas – jei tik pradedate ir dar neturite nusistovėjusios reputacijos, geriau pradėti su mažesniais kiekiais ir laipsniškai didinti. Tai vadinama „warming up” procesu ir padeda išvengti automatinio blokavimo. SendPulse turi warming up rekomendacijas savo dokumentacijoje – verta perskaityti.

Realūs scenarijai ir kaip viską sujungti

Teorija yra vienas dalykas, bet kaip visa tai atrodo praktikoje? Paimkime keletą realių scenarijų, kurie rodo, kaip SendPulse galima naudoti efektyviai.

Scenarijus 1: E-commerce parduotuvė. Integruojate SendPulse su savo Shopify parduotuve. Kai kas nors prideda produktą į krepšelį, bet neužbaigia pirkimo, po valandos jis gauna web push pranešimą su priminimo. Jei vis dar nepirko – po 24 valandų gauna el. laišką su 10% nuolaidos kodu. Jei atidaro laišką, bet nepaspaudžia – po trijų dienų gauna SMS su tuo pačiu pasiūlymu. Viskas vyksta automatiškai, jūs tik nustatote logiką vieną kartą.

Scenarijus 2: SaaS produktas. Naujas vartotojas užsiregistruoja trial versijai. Jis automatiškai patenka į onboarding seką – gauna pasisveikinimo laišką su pradžios gidu, po dviejų dienų – video tutorial apie pagrindinį funkcionalumą, po savaitės – case study apie sėkmingą klientą. Tuo pačiu metu Telegram botas siūlo pagalbą ir atsako į dažniausiai užduodamus klausimus. Jei vartotojas neaktyvuoja tam tikros funkcijos per pirmą savaitę – gauna tikslinį laišką, kuris paaiškina tos funkcijos naudą.

Scenarijus 3: Naujienų portalas. Lankytojai užsiprenumeruoja web push pranešimus. Kai publikuojate svarbią naujieną, jie iš karto gauna pranešimą. Kartą per savaitę siunčiate el. laišką su populiariausiais straipsniais. Segmentuojate skaitytojus pagal jų interesus (technologijos, verslas, sportas) ir siunčiate personalizuotą turinį. Tie, kurie neatidarė paskutinių trijų laiškų, gauna specialų „grįžk pas mus” pasiūlymą su geriausiu turiniu.

Visais šiais atvejais raktas yra automatizavimas ir daugiakanalė komunikacija. Nesiremiate tik vienu kanalu, o naudojate kelių kombinaciją, priklausomai nuo vartotojo elgesio ir preferencijų. SendPulse leidžia tai padaryti be sudėtingo programavimo – tiesiog nustatote logiką vizualiu būdu.

Vienas svarbus dalykas – nepersistenkite su komunikacija. Geriau siųsti retesnius, bet vertingus pranešimus, nei bombarduoti žmones kasdien. Nustatykite frequency caps, stebėkite atsiprenumeravimo rodiklius, klausykite feedback. Jei matote, kad žmonės masiškai atsiprenumeruoja po tam tikro tipo laiškų – tai aiškus signalas keisti strategiją.

Taip pat verta reguliariai peržiūrėti savo automatizavimo scenarijus ir juos optimizuoti. Galbūt pastebėsite, kad tam tikras laiško variantas veikia geriau, arba kad SMS siuntimas tam tikru laiku duoda geresnius rezultatus. SendPulse analitika leidžia tai matyti, bet jūs turite skirti laiko duomenų analizei ir sprendimų priėmimui. Platforma yra tik įrankis – strategija ir vykdymas priklauso nuo jūsų.

Apskritai SendPulse yra solidus pasirinkimas, jei ieškote daugiakanalės komunikacijos platformos už prieinamą kainą. Ji nėra tobula – kai kurie funkcionalumai galėtų būti išsamesni, vartotojo sąsaja vietomis galėtų būti intuityvesnė, o dokumentacija kartais trūksta gilesnių paaiškinimų. Bet už tą kainą, ypač jei naudojate nemokamą ar žemiausią mokamą planą, gaunate tikrai daug vertės. Verta išbandyti ir pažiūrėti, ar atitinka jūsų poreikius – nemokamas planas leidžia tai padaryti be jokių įsipareigojimų.

„Zoho” verslo įrankių paketo panaudojimas

Kas yra Zoho ir kodėl apie jį verta žinoti

Jei dar nesate girdėję apie Zoho, tai galbūt pats laikas susipažinti. Ši indų kilmės įmonė per pastaruosius du dešimtmečius sugebėjo sukurti vieną įspūdingiausių verslo programinės įrangos ekosistemų pasaulyje. Kalbame apie daugiau nei 50 skirtingų aplikacijų, kurios padeda valdyti beveik visus verslo aspektus – nuo CRM ir projektų valdymo iki finansų apskaitos ir žmogiškųjų išteklių.

Zoho išsiskiria tuo, kad nėra tiesiog dar vienas SaaS sprendimas. Tai pilna ekosistema, kur visos aplikacijos puikiai integruojasi tarpusavyje. Nebereikia galvoti, kaip sujungti CRM su projektų valdymo įrankiu ar kaip automatizuoti duomenų perdavimą tarp skirtingų sistemų. Viskas veikia kartu, o tai IT specialistams reiškia mažiau galvos skausmo dėl integracijų.

Įdomu tai, kad Zoho išlaikė nepriklausomybę ir niekada neėmė išorinio finansavimo. Tai reiškia, kad jie nėra priklausomi nuo investuotojų spaudimo ir gali plėtoti produktus taip, kaip mano esant teisinga klientams, o ne akcinininkams. Praktiškai tai pasireiškia gana agresyvia kainodara – daugelis sprendimų yra žymiai pigesni nei konkurentų.

CRM sistema kaip verslo stuburas

Zoho CRM yra vienas populiariausių įmonės produktų ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu įsigyjant Zoho ekosistemą. Sistema leidžia valdyti visą pardavimų ciklą – nuo pirmo kontakto su potencialiu klientu iki sandorio užbaigimo ir tolesnio klientų aptarnavimo.

Kas man asmeniškai patinka Zoho CRM – tai automatizavimo galimybės. Galite sukurti darbo eigas (workflows), kurios automatiškai atlieka rutinines užduotis. Pavyzdžiui, kai potencialus klientas užpildo formą jūsų svetainėje, sistema gali automatiškai sukurti naują įrašą, priskirti jį atsakingam vadybininkui ir išsiųsti pirmąjį el. laišką. Visa tai be jokio rankinio įsikišimo.

Integruojant su Zoho SalesIQ, galite stebėti, kaip lankytojai naršo jūsų svetainėje realiuoju laiku. Matote, kuriuos puslapius jie lanko, kiek laiko praleidžia, ir galite inicijuoti pokalbį tinkamu momentu. Tai gerokai efektyviau nei tiesiog turėti chat langą, kuris tik laukia, kol kas nors parašys.

Techninė implementacija nėra sudėtinga. API dokumentacija yra gana išsami, nors kartais pasitaiko, kad kai kurie endpoint’ai veikia ne visai taip, kaip tikėtumėtės. Zoho palaiko REST API, o tai reiškia, kad integruoti su beveik bet kokia sistema yra pakankamai paprasta. Yra oficialios bibliotekos populiariausioms kalboms – Python, PHP, Java, Node.js.

Projektų valdymas su Zoho Projects

Zoho Projects – tai įrankis, kuris konkuruoja su tokiais gigantais kaip Jira ar Asana. Nors funkcionalumu jis galbūt nėra toks išsamus kaip Jira, daugumai įmonių jo galimybių tikrai pakanka. Be to, jis yra žymiai paprastesnis naudoti, o tai svarbu, kai komandoje yra ne tik IT specialistų.

Sistema palaiko Gantt diagramas, Kanban lentas, laiko sekimą, dokumentų valdymą ir forumus. Galite kurti užduočių priklausomybes, nustatyti kritinius kelius ir stebėti projekto eigą realiuoju laiku. Laiko sekimo funkcija ypač naudinga, kai reikia atsiskaityti klientams už išleistas valandas arba tiesiog analizuoti, kur dingsta komandos laikas.

Viena iš geriausių savybių – galimybė kurti pasikartojančias užduotis. Jei turite reguliarias užduotis (pavyzdžiui, kas savaitę reikia patikrinti backup’us), sistema automatiškai jas sukurs pagal jūsų nustatytą grafiką. Smulkmena, bet labai palengvina gyvenimą.

Integracija su Zoho CRM reiškia, kad galite tiesiogiai iš CRM įrašo sukurti projektą. Pavyzdžiui, kai laimite sandorį, galite automatiškai generuoti projektą su visomis reikalingomis užduotimis jo įgyvendinimui. Visa informacija apie klientą automatiškai perkeliama į projektą, todėl komanda turi visą kontekstą.

Dokumentų valdymas ir bendradarbiavimas

Zoho WorkDrive ir Zoho Docs suteikia galimybę saugoti, dalintis ir bendradarbiauti dirbant su dokumentais. Tai alternatyva Google Drive ar Microsoft OneDrive, tik viskas integruota su kitais Zoho įrankiais.

WorkDrive leidžia kurti komandos katalogus su skirtingais prieigos lygiais. Galite nustatyti, kas gali tik peržiūrėti failus, kas gali redaguoti, o kas gali valdyti visą katalogą. Versijų kontrolė užtikrina, kad niekada neprarasite svarbių pakeitimų – visada galite grįžti prie ankstesnės failo versijos.

Zoho Writer, Sheet ir Show – tai atitinkamai teksto redaktorius, skaičiuoklė ir pristatymų įrankis. Jie nėra tokie funkcionalūs kaip Microsoft Office, bet kasdieniam darbui tikrai pakanka. Didžiausias privalumas – realaus laiko bendradarbiavimas. Keli žmonės gali vienu metu redaguoti tą patį dokumentą, matydami vienas kito pakeitimus iš karto.

Jei jūsų įmonėje naudojami šablonai (sutartys, pasiūlymai, ataskaitos), Zoho Writer leidžia sukurti šablonus su kintamaisiais, kurie automatiškai užpildomi duomenimis iš CRM ar kitų sistemų. Tai sutaupo daug laiko, ypač kai reikia generuoti panašius dokumentus skirtingiems klientams.

El. pašto ir komunikacijos sprendimai

Zoho Mail – tai verslo el. pašto sprendimas, kuris konkuruoja su Gmail ir Outlook. Kas jį išskiria – tai privatumas. Zoho nereklamuoja savo produktų pagal jūsų el. laiškų turinį ir neparduoda jūsų duomenų. Jei privatumas jums svarbus, tai rimtas argumentas.

Techniškai Zoho Mail palaiko visus standartus – IMAP, POP3, ActiveSync. Migracija iš kitų sistemų yra pakankamai paprasta, yra oficialūs migracijos įrankiai, kurie padeda perkelti laiškus ir kontaktus. SPF, DKIM ir DMARC konfigūracija yra aiškiai dokumentuota, nors pradedantiesiems gali prireikti šiek tiek laiko viską teisingai nustatyti.

Zoho Cliq – tai komandos bendravimo įrankis, panašus į Slack ar Microsoft Teams. Galite kurti kanalus, siųsti tiesioginius pranešimus, dalintis failais ir net organizuoti vaizdo konferencijas. Integracija su kitais Zoho produktais reiškia, kad galite gauti pranešimus apie svarbius įvykius – pavyzdžiui, kai klientas atsako į pasiūlymą ar kai užduotis yra pavėluota.

Bot’ų kūrimas Cliq platformoje yra gana paprastas. Galite sukurti custom bot’us, kurie atlieka įvairias užduotis – nuo paprastų priminimų iki sudėtingų integracijų su išorinėmis sistemomis. Zoho pateikia Deluge programavimo kalbą (jų pačių sukurtą), kuri nėra sudėtinga išmokti, jei turite bent minimalią programavimo patirtį.

Finansų ir apskaitos automatizavimas

Zoho Books ir Zoho Invoice padeda valdyti finansus – nuo sąskaitų faktūrų išrašymo iki pilnos buhalterinės apskaitos. Tai ypač naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dar neturi sudėtingų ERP sistemų.

Zoho Books palaiko daugelio šalių apskaitos standartus, įskaitant PVM apskaičiavimą pagal Europos Sąjungos taisykles. Galite kurti sąskaitas faktūras, sekti mokėjimus, valdyti išlaidas ir generuoti finansines ataskaitas. Sistema automatiškai primena klientams apie neapmokėtas sąskaitas, o tai padeda sumažinti mokėjimų vėlavimą.

Integracija su bankais leidžia automatiškai importuoti banko išrašus ir sugretinti mokėjimus su sąskaitomis. Tai sutaupo daug laiko, kurį anksčiau reikėdavo skirti rankiniam duomenų įvedimui. Tiesa, ne visi Lietuvos bankai palaiko tiesioginę integraciją, bet galite naudoti CSV failų importą.

Jei teikiate paslaugas pagal valandas, Zoho Books integruojasi su Zoho Projects laiko sekimo funkcija. Tai reiškia, kad užregistruotos valandos automatiškai gali būti įtrauktos į sąskaitas faktūras. Nereikia rankiniu būdu skaičiuoti, kiek valandų praleista kiekviename projekte.

Automatizavimas su Zoho Flow ir Deluge

Zoho Flow – tai įrankis, panašus į Zapier ar Make (buvęs Integromat), kuris leidžia kurti automatizavimo scenarijus tarp skirtingų aplikacijų. Skirtumas nuo konkurentų – Zoho Flow yra optimizuotas darbui su Zoho ekosistema, nors palaiko ir šimtus išorinių aplikacijų.

Pavyzdžiui, galite sukurti flow, kuris veikia taip: kai CRM sistemoje sukuriamas naujas sandoris, automatiškai sukuriamas projektas Zoho Projects, sukuriamas klientas Zoho Books, ir išsiunčiamas pranešimas į Cliq kanalą. Visa tai be jokio kodo rašymo – tiesiog tempiate ir numečiate blokus vizualiame redaktoriuje.

Deluge – tai Zoho sukurta programavimo kalba, kuri naudojama sudėtingesnei automatizacijai. Ji primena JavaScript, bet turi savo sintaksę. Nors iš pradžių gali atrodyti keista mokytis dar vienos kalbos, Deluge yra gana galinga ir leidžia padaryti dalykus, kurių neįmanoma pasiekti tik su vizualiniais įrankiais.

Praktinis pavyzdys: galite parašyti Deluge skriptą, kuris kas naktį tikrina CRM sistemoje esančius sandorius, identifikuoja tuos, kurie nebuvo atnaujinti per pastarąsias 7 dienas, ir automatiškai siunčia priminimus atsakingiems vadybininkams. Arba galite sukurti custom funkcijas, kurios atlieka sudėtingus skaičiavimus ar duomenų transformacijas.

Saugumo ir administravimo aspektai

Kai diegiame bet kokią cloud platformą, saugumas yra vienas svarbiausių klausimų. Zoho siūlo dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), IP adresų apribojimus, išsamius audit log’us ir duomenų šifravimą tiek perdavimo, tiek saugojimo metu.

GDPR atitiktis yra užtikrinta, o Zoho turi duomenų centrus Europoje, todėl galite pasirinkti, kad jūsų duomenys būtų saugomi ES teritorijoje. Tai svarbu įmonėms, kurios turi griežtus duomenų lokalizacijos reikalavimus.

Administravimo konsolė leidžia centralizuotai valdyti visus vartotojus ir jų prieigos teises. Galite kurti vartotojų grupes, priskirti roles ir nustatyti detalias prieigos teises kiekvienai aplikacijai. Single Sign-On (SSO) palaikymas per SAML reiškia, kad galite integruoti Zoho su jūsų esama identiteto valdymo sistema.

Backup’ai yra daroma automatiškai, bet Zoho taip pat siūlo galimybę eksportuoti duomenis bet kuriuo metu. API leidžia sukurti savo backup sprendimus, jei norite turėti papildomą kontrolę. Duomenų eksportas yra standartiniais formatais (CSV, JSON), todėl jei kada nors nuspręstumėte migruoti į kitą platformą, nesate užrakinti.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Zoho ekosistema nėra tobula – yra dalykų, kurie galėtų būti geresni. Vartotojo sąsaja kai kuriose aplikacijose atrodo šiek tiek pasenusi, palyginti su modernesniais konkurentais. Dokumentacija kartais yra neišsami, o palaikymo komanda ne visada greitai reaguoja į sudėtingesnius klausimus. Deluge kalba, nors galinga, reiškia papildomą mokymosi kreivę.

Tačiau jei žiūrime į bendrą paveikslą, Zoho siūlo tikrai įspūdingą vertės pasiūlymą. Už palyginti nedidelę kainą gaunate pilną verslo įrankių rinkinį, kuris padeda automatizuoti daugybę procesų. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi biudžeto pirkti atskirus premium sprendimus kiekvienai sričiai.

Jei esate IT specialistas, kuris ieško sprendimo savo įmonei ar klientams, Zoho tikrai verta apsvarstyti. Pradėkite nuo vienos ar dviejų pagrindinių aplikacijų – dažniausiai tai būna CRM ir projektų valdymas. Kai komanda pripranta prie sistemos, galite palaipsniui pridėti daugiau įrankių. Integracijos tarp jų veikia sklandžiai, o tai reiškia, kad kiekviena nauja aplikacija prideda vertės visai ekosisitemai.

Praktinis patarimas: pasinaudokite nemokamomis bandomosiomis versijomis ir išbandykite sistemą su realiais duomenimis. Sukurkite kelis testinių scenarijų, kurie atspindi jūsų įmonės procesus, ir pažiūrėkite, kaip Zoho su jais susidoroja. Skirkite laiko automatizavimo galimybių tyrinėjimui – būtent čia slypi didžiausia Zoho vertė. Ir nepamirškite, kad nors sistema yra galinga, ji reikalauja laiko ir pastangų tinkamai sukonfigūruoti. Bet kai viskas veikia, sutaupytas laikas ir padidėjęs efektyvumas tikrai atsipirks.

„Constant Contact” e-pašto kampanijų kūrimas

Kodėl Constant Contact vis dar renkamasi 2024-aisiais

Kai pradedi kalbėti apie e-pašto marketingo įrankius, dažniausiai išgirsi apie Mailchimp, SendGrid ar kitus populiarius sprendimus. Bet Constant Contact jau daugiau nei 25 metus išlieka rinkoje ne be priežasties. Šis įrankis ypač populiarus tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, ne pelno organizacijų ir įvairių bendruomenių.

Kas man asmeniškai patinka Constant Contact – tai jų požiūris į paprastumą. Nereikia būti IT specialistu ar turėti dizaino išsilavinimą, kad sukurtum profesionaliai atrodančią kampaniją. Tačiau tai nereiškia, kad įrankis primityvus – po gražia sąsaja slypi gana galingos funkcijos, kurias verta išnagrinėti detaliau.

Platformos kainodara prasideda nuo apie 12 USD per mėnesį už iki 500 kontaktų, o tai gana konkurencinga kaina lyginant su alternatyvomis. Be to, jie siūlo 60 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį, o ne standartines 14 ar 30 dienų – tai tikrai privalumas, jei nori rimtai išbandyti platformą.

Pirmieji žingsniai: sąskaitos sukūrimas ir kontaktų importavimas

Pradėti su Constant Contact tikrai paprasta. Užsiregistruoji, patvirtini el. paštą ir iš karto gali pradėti kurti kampaniją. Bet sustok – pirmiausia reikia turėti kam siųsti tuos laiškus, tiesa?

Kontaktų importavimas – tai pirmasis rimtas žingsnis. Constant Contact leidžia importuoti kontaktus iš CSV failų, Excel lentelių, Google Contacts, Outlook ir kitų šaltinių. Svarbiausia čia – įsitikinti, kad tavo kontaktų sąrašas yra „švarus” ir, kas dar svarbiau, kad tuos žmones tikrai gali teisėtai kontaktuoti.

Štai kur daugelis suklysta: importuoja senus, niekada neatnaujintus kontaktų sąrašus arba, dar blogiau, perka el. paštų bazes. Constant Contact turi griežtas GDPR ir CAN-SPAM įstatymų laikymosi taisykles, todėl tokia praktika ne tik neetiška, bet ir gali baigtis tavo paskyros užblokavimu.

Kai importuoji kontaktus, būtinai pridėk juos į atitinkamus sąrašus arba segmentus. Pavyzdžiui, jei turi klientus, potencialius klientus ir naujienlaiškio prenumeratorius – sukurk atskirus sąrašus kiekvienai grupei. Vėliau tai labai palengvins tavo gyvenimą, kai norėsi siųsti tikslingas kampanijas.

Šablonų pasirinkimas ir dizaino pritaikymas

Dabar prie smagiausios dalies – dizaino. Constant Contact siūlo daugiau nei 100 įvairių šablonų, skirtų skirtingoms pramonės šakoms ir tikslams. Yra šablonų naujienlaiškiams, akcijoms, kvietimams į renginius, sezoniniams pasiūlymams ir pan.

Mano patarimas – neprasišok šablono pasirinkimo etapo. Taip, gali būti pagunda iš karto pradėti kurti turinį, bet tinkamas šablonas gali sutaupyti daug laiko. Pažiūrėk, kaip šablonas atrodo mobiliuose įrenginiuose (daugiau nei 50% el. laiškų atidaroma telefone), ar jis turi aiškią CTA (call-to-action) vietą, ar struktūra atitinka tavo turinį.

Drag-and-drop redaktorius veikia intuityviai. Gali pridėti teksto blokus, paveikslėlius, mygtukus, socialinių tinklų ikonas, video įrašus ir net apklausas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kartais redaktorius gali būti šiek tiek lėtokas, jei dirbi su labai sudėtingais šablonais ar daug didelių paveikslėlių. Todėl optimizuok savo vaizdus prieš įkeliant juos (JPEG formatui naudok 72 DPI, o failo dydį stenkis išlaikyti iki 1 MB).

Spalvų ir šriftų pritaikymas yra paprastas, bet čia svarbu išlaikyti nuoseklumą su tavo prekės ženklu. Constant Contact leidžia išsaugoti savo prekės ženklo spalvas ir šriftus, kad nereikėtų jų kaskart įvedinėti iš naujo.

Turinio kūrimas: kas veikia, o kas ne

Turiu prisipažinti – mačiau šimtus e-pašto kampanijų, kurios techniškai buvo puikiai sukurtos, bet turinio prasme visiškai prasilenkė su tikslu. Štai keletas dalykų, kuriuos išmokau per metus:

**Temos eilutė yra 50% tavo sėkmės.** Jei žmogus neatidaro laiško, nesvarbu, koks puikus turinys viduje. Constant Contact leidžia A/B testuoti temos eilutes – naudok šią funkciją! Išbandyk skirtingus variantus: su emoji, be jų, klausimo forma, intriguojančius, tiesmukai informuojančius. Dažniausiai geriau veikia trumpos (iki 50 simbolių) ir konkrečios temos eilutės.

**Personalizacija nėra tik vardas temos eilutėje.** Taip, gali naudoti {FirstName} žymę, bet tikroji personalizacija yra gilesnė. Segmentuok savo auditoriją pagal elgesį, pomėgius, ankstesnį įsitraukimą. Constant Contact leidžia kurti dinaminį turinį – tai reiškia, kad skirtingi kontaktų segmentai gali matyti skirtingą turinį tame pačiame laiške.

**Mobilusis vaizdas nėra pasirinkimas.** Apie 60-70% tavo gavėjų skaitys laišką telefone. Todėl testuok, kaip atrodo tavo kampanija mažame ekrane. Tekstas turi būti pakankamai didelis (bent 14px), mygtukai pakankamai dideli, kad juos būtų lengva paspausti pirštu, o paveikslėliai neturi būti per platūs.

Dar vienas dalykas – naudok hierarchiją. Žmonės neskaito el. laiškų nuo pradžios iki galo kaip romano. Jie skenina. Todėl naudok aiškius antraščių lygius, trumpus paragrafus, bullet points ir vizualius elementus, kurie padeda greitai suprasti pagrindinę žinutę.

Automatizacija ir drip kampanijos

Čia Constant Contact tikrai spindi. Automatizacija leidžia tau dirbti protingiau, o ne sunkiau. Gali sukurti automatines kampanijas, kurios paleidžiamos pagal tam tikrus trigger’ius: naujo kontakto pridėjimą, gimtadienį, pirkimą, el. laiško atidarymą ar nuorodos paspaudimą.

Pavyzdžiui, klasikinė welcome serija: kai kas nors užsiprenumeruoja tavo naujienlaiškį, automatiškai gauna pirmąjį laišką su padėka ir įvadu, po 3 dienų – laišką su naudingu turiniu, po savaitės – galbūt specialų pasiūlymą. Visa tai vyksta automatiškai, tau nereikia nieko daryti.

Constant Contact automatizacijos įrankis nėra toks sudėtingas kaip ActiveCampaign ar HubSpot, bet daugumai verslo atvejų jo tikrai pakanka. Gali kurti paprastus „jei-tai-tada-tą” scenarijus, nustatyti laukimo laikotarpius tarp laiškų ir segmentuoti kontaktus pagal jų veiksmus.

Vienas patarimas dėl drip kampanijų – neperkrauk žmonių. Geriau siųsti vieną kokybišką laišką per savaitę nei tris vidutiniškus. Žmonės greitai nusibosta ir atsiprašo, jei jų inbox’as užpildomas per daug dažnai.

Integracijos su kitomis platformomis

Constant Contact nebegyvena vakuume – jis turi integruotis su kitais įrankiais, kuriuos naudoji. Ir čia jie tikrai padarė namų darbą. Yra tiesioginės integracijos su:

– **E-komercijos platformomis**: Shopify, WooCommerce, BigCommerce. Gali sinchronizuoti produktus, siųsti automatines vežimėlio atsisakymo kampanijas, sekti pirkimus.
– **CRM sistemomis**: Salesforce, Zoho, Microsoft Dynamics. Tai leidžia išlaikyti kontaktų duomenis sinchronizuotus ir kurti kampanijas pagal CRM duomenis.
– **Socialiniais tinklais**: Facebook, Instagram. Gali dalintis kampanijomis socialiniuose tinkluose, kurti Facebook reklamas pagal el. pašto sąrašus.
– **Renginių platformomis**: Eventbrite, Zoom. Puiku, jei organizuoji webinarus ar renginius.

Jei reikia kažko specifinio, ko nėra tiesioginėje integracijoje, visada gali naudoti Zapier. Per Zapier Constant Contact gali bendrauti su tūkstančiais kitų aplikacijų. Pavyzdžiui, gali automatiškai pridėti naują kontaktą į Constant Contact, kai kas nors užpildo Google Forms anketą.

API dokumentacija yra gana išsami, jei nori kurti custom sprendimus. Naudojau jų REST API keliuose projektuose – veikia stabiliai, nors kartais rate limits gali būti šiek tiek griežti, jei dirbi su dideliais duomenų kiekiais.

Analitika ir kampanijų optimizavimas

Sukūrei kampaniją, išsiuntei – kas toliau? Dabar prasideda tikrasis darbas – analizė ir optimizavimas. Constant Contact suteikia gana išsamią statistiką:

– **Open rate** (atidarymo rodiklis) – kiek žmonių atidarė tavo laišką
– **Click-through rate** (paspaudimų rodiklis) – kiek žmonių paspaudė ant nuorodų
– **Bounce rate** (atmetimo rodiklis) – kiek laiškų nepasiekė gavėjų
– **Unsubscribe rate** (atsisakymo rodiklis) – kiek žmonių atsiprašė
– **Geografiniai duomenys** – iš kur tavo skaitytojai
– **Įrenginių statistika** – ar skaito desktop, mobile, ar planšetėje

Bet skaičiai patys savaime nieko nereiškia. Reikia žinoti, ką su jais daryti. Štai keletas benchmark’ų:

Vidutinis open rate daugumoje pramonės šakų yra apie 15-25%. Jei tavo rodiklis žemesnis – problema gali būti temos eilutėje, siuntėjo varde arba tiesiog blogas sąrašo kokybė. Jei didesnis – sveikinu, darai kažką teisingai.

Click-through rate paprastai svyruoja 2-5% ribose. Jei žemesnis – galbūt tavo CTA nepakankamai aiškūs, arba turinys neatitinka lūkesčių, kuriuos sukėlė temos eilutė.

Bounce rate turėtų būti žemiau 2%. Jei didesnis – tau reikia išvalyti sąrašą. Constant Contact automatiškai pašalina hard bounces, bet soft bounces gali kauptis.

Unsubscribe rate iki 0.5% laikomas normaliu. Jei didesnis – kažkas ne taip su tavo turinio kokybe, dažnumu ar tikslinumu.

Naudok šiuos duomenis A/B testavimui. Testuok viską: temos eilutes, siuntimo laiką, CTA mygtukų spalvas, turinio ilgį. Bet testuok po vieną dalyką vienu metu – kitaip nežinosi, kas padarė skirtumą.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per metus darbo su Constant Contact mačiau visokių dalykų. Štai TOP klaidos, kurias daro pradedantieji (ir kartais net patyrę) marketologai:

**Pirkti ar importuoti nepatvirtintus el. paštų sąrašus.** Tai ne tik neetiška, bet ir žalinga. Gausi daug bounces, spam skundų, ir galiausiai tavo siuntėjo reputacija nukentės. Geriau turėti 100 įsitraukusių prenumeratorių nei 10,000 nesuinteresuotų.

**Nesiųsti test laiškų prieš kampaniją.** Visada, VISADA siųsk test laišką sau ir bent vienam kolegai. Patikrink, kaip atrodo skirtinguose el. pašto klientuose (Gmail, Outlook, Apple Mail), ar visos nuorodos veikia, ar nėra rašybos klaidų.

**Ignoruoti mobiliąją versiją.** Jau minėjau, bet verta pakartoti – dauguma žmonių skaito el. laiškus telefone. Jei tavo kampanija atrodo blogai mobile, pralaimėjai.

**Per daug dažnai arba per retai siųsti.** Rask balansą. Testuok skirtingus dažnumus ir žiūrėk, kaip reaguoja tavo auditorija. Kai kurioms auditorijoms tinka kasdieniai laiškai, kitoms – kartą per mėnesį.

**Neturėti aiškaus CTA.** Kiekvienas laiškas turi turėti tikslą. Ko nori, kad žmogus padarytų perskaičius laišką? Pirkti? Registruotis? Skaityti straipsnį? Padaryk tai aiškiai ir lengvai.

**Nepaisyti atsisakymo prašymų.** Constant Contact automatiškai tvarko unsubscribe, bet jei kas nors tiesiogiai tau parašo ir prašo pašalinti iš sąrašo – padaryk tai nedelsiant. Tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir pagarbos ženklas.

Kai kampanija tampa strategija

Žinai, kas skiriasi tarp atsitiktinio el. laiškų siuntinėjimo ir tikros e-pašto marketingo strategijos? Planavimas, nuoseklumas ir duomenimis pagrįsti sprendimai.

Constant Contact suteikia visus įrankius, kad sukurtum ne tik gražius laiškus, bet ir veiksmingą komunikacijos sistemą. Bet įrankis yra tik įrankis – svarbiausia, kaip jį naudoji. Pradėk nuo aiškių tikslų: ko nori pasiekti su e-pašto marketingu? Didinti pardavimus? Stiprinti bendruomenę? Dalintis žiniomis?

Sukurk turinio kalendorių. Planuok kampanijas bent mėnesiui į priekį. Tai padės išlaikyti nuoseklumą ir užtikrins, kad visada turėsi ką pasakyti. Derinki kampanijas su kitomis marketingo veiklomis – socialiniais tinklais, blog’u, reklama.

Ir svarbiausia – klausyk savo auditorijos. Žiūrėk, kas veikia, kas ne. Eksperimentuok, testuok, mokykis. E-pašto marketingas nėra „set it and forget it” dalykas. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesio ir optimizavimo.

Bet kai viską darai teisingai, rezultatai gali būti įspūdingi. E-pašto marketingas vis dar turi vieną iš geriausių ROI (return on investment) rodiklių tarp visų skaitmeninių marketingo kanalų. Ir su tokiais įrankiais kaip Constant Contact, tai pasiekti yra daug lengviau nei galėtum pagalvoti.

„Drip” e-komercijos automatizavimo galimybės

Kas yra Drip ir kodėl jis išsiskiria e-komercijos pasaulyje

Jei dirbi su e-komercija, turbūt jau girdėjai apie Drip. Tai ne tiesiog dar viena email marketing platforma – tai rimtas įrankis, sukurtas specifiškai e-komercijos verslams. Skirtingai nei bendrosios paskirties sprendimai kaip Mailchimp ar ConvertKit, Drip nuo pat pradžių buvo kuriamas turint omenyje internetines parduotuves, jų specifiką ir unikalius poreikius.

Pagrindinis Drip privalumas – tai gilus integravimas su e-komercijos platformomis. Kalbu ne apie paviršutinišką duomenų perdavimą, o apie tikrą sąveiką: platformai žinoma kiekviena produkto peržiūra, kiekvienas pridėtas prekė į krepšelį, kiekviena pirkimo istorija. Visa ši informacija tampa automatizacijos kuru, leidžiančiu kurti itin personalizuotus komunikacijos scenarijus.

Kas įdomiausia – Drip sėkmingai balansuoja tarp galingumo ir prieinamumo. Nereikia būti programuotoju, kad sukurtum sudėtingus automatizacijos workflow. Tačiau jei nori giliau įsikasti, platformoje yra pakankamai lankstumo ir galimybių.

Automatizacijos scenarijai, kurie realiai veikia

Pradėkime nuo klasikos – apleistų krepšelių. Taip, visi apie tai kalba, bet Drip leidžia šį scenarijų pakelti į visai kitą lygį. Užuot siuntęs vieną standartinį priminimą, gali sukurti kelių žingsnių seką, kuri reaguoja į kliento elgesį. Pavyzdžiui, jei klientas atidaro pirmąjį laišką bet nesusigražina krepšelio, antrasis laiškas gali pasiūlyti nedidelę nuolaidą. Jei ir tai nepadeda, trečiasis gali pabrėžti produkto unikalumą ar socialinį įrodymą.

Bet štai kur prasideda tikroji magija – elgesio pagrindu sukurti scenarijai. Drip leidžia stebėti, kokius produktus žmogus naršo tavo svetainėje, net jei jis nieko nepirko. Tarkime, kažkas tris kartus apsilankė ant konkretaus produkto puslapio per savaitę. Tai aiškus signalas – žmogus svyruoja. Čia gali įsikišti su tiksliniu laišku: pasidalinti papildoma informacija apie produktą, atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus ar net klientų atsiliepimais.

Vienas mano mėgstamiausių scenarijų – post-purchase sekos, kurios keičiasi priklausomai nuo to, ką žmogus nusipirko. Jei kažkas įsigijo pradedančiojo lygio produktą, gali siųsti edukacinį turinį, padedantį maksimaliai išnaudoti pirkimą. O jei klientas pasirinko premium kategoriją, komunikacija gali būti orientuota į VIP patirtį ir išskirtinius pasiūlymus.

Segmentacija, kuri iš tiesų turi prasmę

Segmentacija Drip nėra tik demografinių duomenų rūšiavimas. Tai dinamiškas procesas, kuris nuolat prisitaiko prie kliento elgesio. Platformoje gali kurti segmentus, paremtus beveik bet kokia informacija: nuo to, kiek kartų žmogus lankėsi svetainėje, iki bendros jo pirkimų vertės ar net konkretaus produkto kategorijos, kuria jis domisi.

Štai konkretus pavyzdys. Gali sukurti segmentą „Aktyvūs naršytojai be pirkimų”, kuris automatiškai apima žmones, lankiusius svetainę bent 5 kartus per pastarąsias 30 dienų, bet nieko nenusipirkusius. Šiai grupei gali siųsti specialų pasiūlymą su pirmo pirkimo nuolaida. O kai tik žmogus perka – jis automatiškai išeina iš šio segmento ir patenka į kitą, pavyzdžiui, „Nauji klientai”.

Dar vienas galingas dalykas – RFM (Recency, Frequency, Monetary) segmentacija. Drip leidžia lengvai identifikuoti tavo geriausius klientus – tuos, kurie perka dažnai, neseniai ir už dideles sumas. Šiems žmonėms gali kurti visiškai kitokią komunikaciją nei tiems, kurie pirko vieną kartą prieš metus.

Integracijos, kurios išplečia galimybes

Drip puikiai sutaria su pagrindinėmis e-komercijos platformomis: Shopify, WooCommerce, Magento, BigCommerce. Bet tikroji vertė atsiskleidžia, kai pradedi jungti papildomus įrankius. Pavyzdžiui, integracija su Facebook Custom Audiences leidžia kurti retargeting kampanijas, paremtas Drip segmentais. Tai reiškia, kad gali rodyti Facebook reklamas tik tiems žmonėms, kurie yra tam tikrame automatizacijos etape.

Zapier integracija atveria beveik begalines galimybes. Gali sujungti Drip su CRM sistema, projektų valdymo įrankiais ar net su savo custom aplikacijomis. Pavyzdžiui, kai klientas tampa VIP segmento dalimi, automatiškai gali sukurti užduotį savo klientų aptarnavimo komandai Asana ar Trello.

Jei naudoji SMS marketingą, Drip integruojasi su platformomis kaip Postscript ar Attentive. Tai leidžia kurti multi-channel automatizacijos sekas, kur email ir SMS dirba kartu, papildydami vienas kitą. Pavyzdžiui, pirmasis apleisto krepšelio priminimas gali būti email, o jei po 24 valandų reakcijos nėra – siunčiamas SMS.

Personalizacija, kuri nejuokinga

Kai kalbu apie personalizaciją Drip, neturiu omenyje tik kliento vardo įterpimą į laišką. Tai daug gilesnis dalykas. Platforma leidžia dinamiškai keisti laiško turinį pagal tai, kas žinoma apie konkretų žmogų.

Liquid šablonų kalba (ta pati, kurią naudoja Shopify) leidžia kurti itin sudėtingus personalizacijos scenarijus. Gali rodyti skirtingus produktus skirtingiems žmonėms tame pačiame laiške. Pavyzdžiui, jei žinai, kad klientas anksčiau pirko moterišką aprangą, gali rodyti panašius produktus. O jei jo pirkimų istorija rodo domėjimąsi sporto prekėmis – turinys automatiškai prisitaiko.

Viena iš galingiausių funkcijų – produktų rekomendacijos, paremtos realiu elgesiu. Drip gali automatiškai siūlyti produktus, kurie dažnai perkami kartu su tuo, ką klientas jau turi. Arba gali rodyti „Klientai, kurie pirko X, taip pat pirko Y” tipo rekomendacijas. Visa tai vyksta automatiškai, be jokio rankinio konfigūravimo.

Analytics ir optimizavimas

Drip suteikia gana išsamią analitinę informaciją, bet ne tokią, nuo kurios galva pradeda suktis. Matai, kas svarbu: konversijų rodiklius, pajamas, sugeneruotas iš kiekvienos automatizacijos sekos, atidarymo ir paspaudimų dažnius. Bet svarbiausia – matai revenue attribution, t.y. kiek pinigų konkrečiai uždirbo kiekvienas tavo siųstas laiškas.

Viena funkcija, kurią labai vertinu – A/B testavimas automatizacijose. Gali testuoti ne tik laiškų temas ar turinį, bet ir visus workflow kelius. Pavyzdžiui, gali išbandyti, ar geriau veikia trijų laiškų apleisto krepšelio seka su nuolaida, ar keturių laiškų seka be nuolaidos, bet su stipresniu social proof.

Platformoje yra ir vizualizacijos įrankiai, rodantys, kaip žmonės juda per tavo automatizacijas. Matai, kur žmonės išlipa, kur konvertuoja, kur užstringa. Tai leidžia greitai identifikuoti probleminius taškus ir juos optimizuoti.

Dar vienas naudingas dalykas – galimybė matyti kiekvieno kliento kelionę individualiai. Gali įeiti į bet kurio žmogaus profilį ir pamatyti visą jo istoriją: kokius laiškus gavo, kuriuos atidarė, ant ko paspaudė, ką pirko, ką naršė. Tai neįtikėtinai padeda suprasti, kaip žmonės iš tikrųjų sąveikauja su tavo komunikacija.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Jei tik pradedi su Drip, nepulk iš karto kurti super sudėtingų automatizacijų. Pradėk nuo paprastų, bet efektyvių scenarijų. Pirmiausia įdiegk apleistų krepšelių seką – tai greičiausiai atsiperka ir suteikia akivaizdžią vertę. Tada pridėk welcome seriją naujiems prenumeratoriams ir post-purchase follow-up seką.

Kai šie baziniai dalykai veikia, pradėk eksperimentuoti su sudėtingesniais scenarijais. Svarbu nuolat testuoti ir optimizuoti. Tai, kas veikia vienam verslui, nebūtinai veiks kitam. Tavo auditorija unikali, tad ir komunikacija turi būti pritaikyta.

Dar vienas patarimas – neskubėk siųsti per daug laiškų. Geriau siųsti rečiau, bet su tikrai vertingu turiniu, nei bombarduoti žmones kasdien. Drip turi funkcijas, kurios padeda kontroliuoti siuntimo dažnumą ir užtikrinti, kad žmogus negauna per daug komunikacijos vienu metu.

Kai automatizacija tampa strategija, o ne tik įrankiu

Drip nėra magiškas mygtukas, kuris automatiškai padidins tavo pardavimus. Tai galingas įrankis, kuris reikalauja strateginio mąstymo ir nuolatinio dėmesio. Sėkmė priklauso ne nuo to, kiek automatizacijų turi, o nuo to, kaip gerai jos atspindi tavo klientų poreikius ir elgesį.

Geriausiai Drip veikia, kai jį naudoji ne kaip atskirą įrankį, o kaip centrinę savo e-komercijos komunikacijos dalį. Kai visi kiti kanalai – socialiniai tinklai, reklama, turinys – dirba kartu su email automatizacija, rezultatai būna tikrai įspūdingi. Žmonės juda per skirtingus touch points, o Drip padeda visa tai sujungti į vientisą patirtį.

Taip pat verta prisiminti, kad automatizacija nereiškia beasmeniškumo. Priešingai – teisingai naudojama, ji leidžia būti labiau personaliam ir relevantiškai komunikuoti su kiekvienu klientu. Svarbu rasti balansą tarp efektyvumo ir žmogiškumo. Jūsų laiškų tonas, turinys, vertė – visa tai lieka svarbu, nepriklausomai nuo to, kaip technologiškai pažangūs esate.

„Instagram Shopping” funkcionalumo panaudojimas lietuviškoms parduotuvėms

Socialinių tinklų prekyba jau seniai nėra ateities vizija – tai realybė, kuria naudojasi milijonai verslų visame pasaulyje. Instagram Shopping funkcionalumas atveria naujas galimybes ir lietuviškoms parduotuvėms, tačiau daugelis verslininkų vis dar nežino, kaip tinkamai jį panaudoti arba abejoja, ar tai iš viso verta dėmesio. Pabandykime išsiaiškinti, kaip šis įrankis veikia praktikoje ir kodėl jis gali būti naudingas būtent Lietuvos rinkai.

Kas yra Instagram Shopping ir kodėl tai svarbu mažam verslui

Instagram Shopping – tai ne paprastas nuotraukų ženklinimas produktais. Tai pilnavertė prekybos platforma, integruota į socialinį tinklą, kuriame Lietuvoje aktyviai veikia virš milijono vartotojų. Pagalvokite apie tai kaip apie skaitmeninę parduotuvės vitriną, kuri veikia ten, kur jūsų potencialūs klientai jau praleidžia kelis valandas per dieną.

Tradicinė prekybos grandinė atrodo taip: vartotojas mato jūsų produktą Instagram’e, užsirašo pavadinimą, eina į Google, ieško jūsų svetainės, naršo katalogą, galbūt net pamiršta, ko ieškojo. Su Instagram Shopping viskas supaprastėja iki kelių paspaudimų – produktas pažymimas tiesiogiai nuotraukoje, kaina matoma iš karto, o pirkimas įvyksta be perkėlimo į išorinę svetainę (jei naudojate visą funkcionalumą).

Lietuviškoms parduotuvėms tai ypač aktualu, nes mūsų rinka nedidelė, konkurencija auga, o klientų dėmesio trukmė nuolat mažėja. Kai galite parduoti ten, kur žmonės jau yra, o ne bandyti juos nukreipti kitur – tai didžiulis pranašumas.

Techniniai reikalavimai ir nustatymai: ne taip sudėtinga, kaip atrodo

Dabar prie konkrečių dalykų. Kad galėtumėte naudoti Instagram Shopping, jums reikia:

  • Verslo arba kūrėjo paskyros (Creator account)
  • Facebook puslapio, susieto su Instagram paskyra
  • Facebook Commerce Manager paskyros
  • Produktų katalogo
  • Laikytis Instagram prekybos politikos

Pirmieji du punktai paprastai nesukelia problemų – verslo paskyra sukuriama per kelias minutes, o Facebook puslapį turbūt jau turite. Jei ne – tai irgi greitas procesas.

Sudėtingiau tampa su produktų katalogu. Čia turite du pagrindinius kelius: sukurti katalogą rankiniu būdu per Commerce Manager arba integruoti savo e-parduotuvės katalogą automatiškai. Jei naudojate platformas kaip Shopify, WooCommerce ar PrestaShop, integracijos paprastai veikia gerai. Lietuviškoms platformoms kartais reikia papildomų įskiepių ar net custom sprendimų.

Praktinis patarimas: pradėkite nuo nedidelio produktų skaičiaus. Įkelkite 10-20 populiariausių produktų rankiniu būdu ir išbandykite sistemą. Vėliau galėsite plėsti katalogą ir automatizuoti procesus. Daug verslininkų daro klaidą bandydami iš karto įkelti šimtus produktų ir susiduria su techninėmis problemomis, kurios atbaido nuo visos idėjos.

Produktų katalogas: kaip jį sukurti ir prižiūrėti

Produktų katalogas – tai jūsų prekių duomenų bazė, kuri turi atitikti Facebook reikalavimus. Kiekvienas produktas turi turėti:

  • Unikalų ID
  • Pavadinimą
  • Aprašymą
  • Kainą (eurais, jei parduodate Lietuvoje)
  • Nuorodą į produkto puslapį
  • Nuotrauką (bent 500×500 pikselių)
  • Prieinamumą (in stock / out of stock)

Dažna problema – netinkami produktų aprašymai. Instagram’as atmeta produktus, kuriuose yra per daug didžiųjų raidžių, emoji perteklius arba draudžiami žodžiai. Lietuvių kalba čia turi savo specifikos – sistema kartais „užkliūva” už tam tikrų žodžių, kurie anglų kalboje būtų normalūs.

Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau dirbant su lietuviškais verslais – kainų formatavimas. Būtinai naudokite tašką kaip dešimtainį skyriklį (19.99, o ne 19,99), nes sistema gali neteisingai interpretuoti kainas. Taip pat įsitikinkite, kad valiuta nurodyta EUR, o ne Lt ar kitaip.

Katalogo atnaujinimas turėtų vykti automatiškai, jei turite integraciją su e-parduotuve. Jei ne – turėsite rankiniu būdu keisti kainas, prieinamumą ir kitus parametrus. Tai gali tapti tikra galvos skausmu, jei turite daugiau nei 50 produktų.

Kaip efektyviai žymėti produktus įrašuose ir stories

Dabar prie smagesnės dalies – kaip faktiškai naudoti Shopping funkcionalumą turinyje. Galite žymėti produktus:

  • Paprastuose įrašuose (feed posts)
  • Stories
  • Reels
  • IGTV vaizdo įrašuose

Viename įraše galite pažymėti iki 5 produktų vienoje nuotraukoje arba iki 20 produktų, jei naudojate carousel formatą. Tai nereiškia, kad turėtumėte kiekviename įraše žymėti maksimalų kiekį – pernelyg daug žymių atrodo nenatūraliai ir gali sumažinti engagement.

Geriausia praktika: žymėkite tik tuos produktus, kurie natūraliai matosi nuotraukoje. Jei fotografuojate suknelę, žymėkite suknelę. Jei dar matosi auskarai ir rankinė – galite žymėti ir juos. Bet nebandykite į vieną nuotrauką „įkišti” visų kategorijų produktų tik dėl to, kad galite.

Stories yra puiki vieta impulsiniams pirkimams skatinti. Čia žmonės slenka greitai, todėl produkto žyma turi būti aiški ir patraukli. Naudokite Stories funkcionalumą kūrybiškai – apklausas, klausimus, atgalines atskaitas. Pavyzdžiui, „Kuris spalvų variantas jums patinka labiau?” su produkto žyma gali generuoti ir engagement, ir pardavimus.

Lietuviškos rinkos specifika: ką reikia žinoti

Dirbant su lietuviškais verslais, pastebiu kelis unikalius dalykus, kurie skiriasi nuo tarptautinės praktikos.

Pirma, lietuviai vis dar mėgsta mokėti gavę prekes arba pervedimu. Instagram Shopping geriau veikia su integruotomis mokėjimo sistemomis, bet jei jūsų klientai nori mokėti kitaip – turėsite tai kaip nors derinti. Vienas sprendimas – naudoti Instagram Shopping kaip produktų katalogą, bet finalinį pirkimą vykdyti per savo svetainę, kur galite pasiūlyti daugiau mokėjimo būdų.

Antra, pristatymo kainos ir terminai. Lietuvoje žmonės tikisi greito pristatymo už prieinamą kainą. Jei jūsų produkto kaina Instagram’e yra 30 eurų, bet pristatymas kainuoja 5 eurus ir trunka savaitę – tai gali atbaidyti. Būtinai aiškiai komunikuokite šiuos dalykus produktų aprašymuose.

Trečia, kalbos barjeras. Nors Instagram Shopping palaiko lietuvių kalbą, kai kurie elementai vis dar gali būti anglų kalba. Tai gali suklaidinti vyresnius vartotojus. Jūsų užduotis – aprašymuose ir caption’uose būti kuo aiškesniems.

Dar vienas aspektas – sezoniniai svyravimai. Lietuvoje e-prekyba labai aktyviai auga prieš Kalėdas, Valentino dieną, Mamos dieną. Šiais laikotarpiais Instagram Shopping gali duoti ypač gerų rezultatų, jei tinkamai pasiruošite – atnaujinsite katalogą, sukursite teminį turinį, galbūt paleissite reklamas.

Reklamos ir organinis pasiekimas: kaip derinti

Instagram Shopping galite naudoti tiek organiškai, tiek per mokamas reklamas. Organinis pasiekimas – tai įrašai, kuriuos mato jūsų sekėjai ir tie, kurie randa jus per hashtag’us ar Explore puslapį. Mokamos reklamos – tai tikslingas turinys, už kurį mokate, kad pasiektų konkrečią auditoriją.

Organiškai Instagram Shopping veikia kaip papildoma funkcija, kuri padaro jūsų turinį labiau „perkamą”. Žmonės gali paspausti ant produkto žymos, pamatyti kainą ir detalesnę informaciją, net neišeidami iš Instagram’o. Tai sumažina trintį tarp „patiko produktas” ir „nusipirkau produktą”.

Bet būkime realistai – organinis pasiekimas Instagram’e mažėja. Jei turite 5000 sekėjų, jūsų įrašą gali pamatyti tik 300-500 žmonių, nebent jis tampa virusinis. Todėl mokamos reklamos tampa būtinybė, ne prabanga.

Kai kuriate Shopping reklamas, turite pasirinkti tarp kelių tikslų: Traffic (srautas į svetainę), Conversions (konversijos), arba Catalog Sales (katalogo pardavimai). Lietuviškoms parduotuvėms dažniausiai rekomenduoju pradėti nuo Catalog Sales, nes tai leidžia automatiškai rodyti skirtingus produktus skirtingiems žmonėms pagal jų interesus.

Praktinis pavyzdys: jei parduodate drabužius, galite sukurti dinaminę reklamą, kuri rodys sportbačius žmonėms, kurie domisi sportu, o vakarinius drabužius – tiems, kurie seka mados influencerius. Visa tai vyksta automatiškai, jums tereikia nustatyti biudžetą ir auditoriją.

Analitika ir optimizavimas: skaičiai, kurie iš tiesų svarbūs

Instagram Shopping teikia nemažai duomenų, bet ne visi jie vienodai naudingi. Štai į ką turėtumėte atkreipti dėmesį:

Product Views – kiek kartų žmonės paspaudė ant produkto žymos ir peržiūrėjo informaciją. Tai rodo, ar jūsų turinys skatina susidomėjimą.

Product Button Clicks – kiek kartų žmonės paspaudė „View on Website” arba „Checkout” mygtuką. Tai jau konkretesnis veiksmas, rodantis pirkimo ketinimą.

Outbound Clicks – kiek žmonių iš tiesų nuėjo į jūsų svetainę. Jei šis skaičius daug mažesnis už Product Button Clicks, galbūt turite problemų su puslapio užkrovimu ar kitus techninius sunkumus.

Lietuviškoms parduotuvėms ypač svarbu sekti konversijų kainą (cost per purchase). Jei parduodate produktus už 20-30 eurų, o vieno pirkimo gavimas kainuoja 15 eurų – verslas nebus pelningas. Optimali konversijos kaina priklauso nuo jūsų maržos, bet bendrai turėtų būti ne daugiau kaip 20-30% produkto kainos.

Dar vienas svarbus metrikas – Add to Cart Rate. Kiek žmonių prideda produktą į krepšelį, bet neužbaigia pirkimo? Jei šis skaičius didelis, problema gali būti pristatymo kainose, mokėjimo proceso sudėtingume arba netikėtuose papildomuose mokesčiuose.

Optimizavimui rekomenduoju A/B testavimą. Išbandykite skirtingas nuotraukas tam pačiam produktui, skirtingus caption’us, skirtingus hashtag’us. Instagram leidžia paleisti kelis reklamos variantus vienu metu ir automatiškai rodo geriau veikiantį. Naudokite šią funkciją.

Ką daryti, kai kažkas neveikia (o taip būna)

Instagram Shopping nėra tobula sistema. Štai dažniausios problemos, su kuriomis susiduriate, ir kaip jas spręsti:

Produktų katalogas nepriimamas – dažniausiai dėl netinkamų nuotraukų, aprašymų su draudžiamais žodžiais arba neteisingų nuorodų. Patikrinkite Commerce Manager pranešimus – ten paprastai nurodoma, kas konkrečiai negerai. Jei klaida neaiški, pabandykite įkelti vieną produktą rankiniu būdu ir žiūrėkite, ar sistema priima.

Shopping funkcija neatsiranda paskyroje – gali užtrukti iki kelių dienų po katalogo sukūrimo. Jei laukėte savaitę ir nieko – patikrinkite, ar jūsų paskyra ir turinys atitinka Instagram prekybos politiką. Kartais sistema atmeta paskyras, kurios turi per mažai sekėjų arba per mažai turinio.

Produktų žymos neveikia stories – įsitikinkite, kad naudojate naujausią Instagram versijos. Taip pat patikrinkite, ar produktai kataloge pažymėti kaip „in stock”. Sistema neleidžia žymėti neturimų prekių.

Žemas konversijų skaičius – problema gali būti ne Instagram Shopping, o jūsų svetainėje. Patikrinkite, ar puslapis greitai užsikrauna mobiliuose įrenginiuose, ar pirkimo procesas nėra per sudėtingas, ar aiškiai nurodytos pristatymo sąlygos.

Jei susidūrėte su technine problema, kurią patys negalite išspręsti, verta kreiptis į Facebook Business Support. Taip, jie atsako lietuvių kalba, nors kartais tenka palaukti. Alternatyva – lietuviškos skaitmeninės rinkodaros agentūros, kurios specializuojasi socialinių tinklų prekyboje.

Kaip tai viskas susideda į vieną paveikslą

Instagram Shopping nėra magiškas sprendimas, kuris per naktį padvigubins jūsų pardavimus. Tai įrankis, kuris veikia geriausia kaip dalis platesnės skaitmeninės prekybos strategijos. Jei turite kokybišką produktą, aktyvią Instagram bendruomenę ir gerai veikiančią e-parduotuvę – Shopping funkcionalumas gali tapti svarbiu pardavimų kanalu.

Lietuviškoms parduotuvėms ypač svarbu suprasti, kad mūsų rinka specifinė. Žmonės čia nori asmeninio kontakto, greitai atsako į žinutes, tikisi lankstumo. Instagram Shopping leidžia derinti automatizuotą prekybą su asmeniniu aptarnavimu – žmonės gali naršyti produktus patys, bet bet kada parašyti jums tiesiogiai ir gauti konsultaciją.

Pradėkite mažai – keliolika produktų, organinis turinys, stebėkite, kaip reaguoja jūsų auditorija. Vėliau plėskite katalogą, eksperimentuokite su reklama, optimizuokite procesus. Svarbu ne iš karto padaryti viską tobulai, o pradėti ir mokytis iš rezultatų.

Technologijos keičiasi greitai, Instagram nuolat prideda naujų funkcijų. Kas veikė prieš metus, gali nebeveikti dabar. Kas neveikė prieš metus, gali tapti jūsų konkurenciniu pranašumu šiandien. Instagram Shopping Lietuvoje vis dar nėra persotintas – daugelis verslų jo nenaudoja arba naudoja neefektyviai. Tai jūsų galimybė išsiskirti ir pasiekti klientus ten, kur jie jau yra – slenkant per feed’ą vakare, ieškant įkvėpimo ar tiesiog užmušant laiką.

„Pardot” B2B marketingo automatizavimo platforma

Kas gi tas Pardot ir kodėl jis vis dar aktualus

Kai pradedi kalbėti apie B2B marketingo automatizavimą, neišvengiamai iškyla „Pardot” vardas. Ši Salesforce įsigyta platforma jau daugiau nei dešimtmetį tarp marketingo specialistų kelia tiek susižavėjimo, tiek kartais ir keiksmažodžių. Bet štai kas įdomu – nors rinkoje atsirado daugybė naujų žaidėjų, Pardot (dabar oficialiai vadinamas „Salesforce Marketing Cloud Account Engagement”) vis dar laiko savo pozicijas.

Pirmą kartą susidūrus su šia platforma, ji gali pasirodyti kaip dar vienas sudėtingas įrankis, kurio niekas iš tikrųjų nenori mokytis. Tačiau realybė yra tokia, kad jei jūsų organizacija jau naudoja Salesforce CRM, Pardot tampa natūraliu pasirinkimu. Integracijos lygis tarp šių dviejų sistemų yra tikrai įspūdingas – duomenys teka sklandžiai, o pardavimų komandos gali matyti kiekvieną potencialaus kliento veiksmą realiuoju laiku.

Bet nesukurkime iliuzijų – tai nėra pigus sprendimas. Baziniai planai prasideda nuo kelių tūkstančių per metus, o jei norite visų funkcijų, sąskaita gali greitai išaugti. Tad reikia gerai pagalvoti, ar jūsų organizacija tikrai pasiruošusi tokiai investicijai.

Lead scoring sistema, kuri iš tiesų veikia

Viena iš stipriausių Pardot pusių yra lead scoring funkcionalumas. Skirtingai nuo kai kurių konkurentų, kur šis funkcionalas atrodo kaip pridėtas paskutinę minutę, Pardot jį turi giliai integruotą į visą platformos logiką.

Pagrindinė idėja paprasta – kiekvienas potencialaus kliento veiksmas gauna tam tikrą balų skaičių. Atsisiuntė e-knygą? Plius 10 balų. Aplankė kainodaros puslapį? Plius 25 balai. Atidarė tris el. laiškus iš eilės? Dar keli taškai į krūvą. Tačiau čia prasideda įdomesnė dalis – galite nustatyti ir neigiamus taškus. Pavyzdžiui, jei kažkas neatidarė jūsų laiškų jau tris mėnesius, sistema automatiškai gali atimti balus.

Praktikoje tai atrodo taip: sukuriate balų skalę (pavyzdžiui, nuo 0 iki 100), nustatote slenkstį (tarkime, 50 balų), ir kai lead’as jį pasiekia, automatiškai perduodamas pardavimų komandai. Skamba paprasta, bet čia slypi ir pavojus – per daug sudėtinga scoring sistema gali virsti košmaru. Geriau pradėti nuo paprastos schemos ir ją tobulinti pagal realius duomenis.

Dar viena naudinga funkcija – grading sistema. Tai lyg lead scoring broliukas, kuris vertina ne elgesį, o tai, kaip gerai lead’as atitinka jūsų idealaus kliento profilį. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslinė auditorija yra IT direktoriai iš įmonių, turinčių 100+ darbuotojų, sistema automatiškai suteiks aukštesnį grade’ą tokiems kontaktams.

Email marketing, kuris neužkliūva už spam filtrų

Pardot el. pašto funkcionalumas nėra pats gražiausias rinkoje – tiesą sakant, kai kurie drag-and-drop redaktoriai atrodo tarsi atkeliavę iš 2015-ųjų. Bet štai kas svarbu B2B kontekste – deliverability rodikliai paprastai būna tikrai geri.

Platforma turi įtaisytus mechanizmus, kurie padeda išvengti spam pinklių. Automatinis spam tikrinimas prieš siunčiant, galimybė lengvai pridėti unsubscribe nuorodas, DKIM ir SPF įrašų konfigūravimas – visa tai padeda užtikrinti, kad jūsų laiškai pasiektų gavėjų inbox’us, o ne spam aplankus.

Kalbant apie šablonų kūrimą, turite du pagrindinius pasirinkimus: naudoti Pardot vizualinį redaktorių arba rašyti HTML kodą rankomis. Jei turite frontend developerį komandoje, antrasis variantas dažnai būna geresnis – gausite tiksliai tai, ko norite, be jokių netikėtumų. Vizualinis redaktorius kartais turi savų nuomonių apie tai, kaip turėtų atrodyti jūsų dizainas.

Kas tikrai veikia gerai – tai A/B testavimas ir engagement studio. Pastarasis leidžia kurti sudėtingas automatizuotas kampanijas su sąlygomis, laukimo periodais ir skirtingais scenarijais priklausomai nuo vartotojo veiksmų. Pavyzdžiui, galite sukurti logiką: jei asmuo atidarė laišką, bet nepaspaudė nuorodos, po trijų dienų išsiųsti follow-up su kitu prieigos kampu. Jei ir tada nereaguoja – perkelti į kitą nurturing sekciją.

Landing page’ai ir formos be galvos skausmo

Čia Pardot tikrai pasistengė. Landing page’ų kūrimas yra gana intuityvus, o svarbiausia – viską galite daryti pačioje platformoje, be jokių trečiųjų šalių įrankių. Tai reiškia, kad visi duomenys, surinkti per šias formas, automatiškai patenka į jūsų Pardot ir Salesforce sistemas.

Formų funkcionalumas turi keletą tikrai naudingų dalykų. Pirma, progressive profiling – tai reiškia, kad galite rodyti skirtingus klausimus priklausomai nuo to, ką jau žinote apie kontaktą. Jei kažkas jau anksčiau užpildė jūsų formą ir nurodė įmonę bei poziciją, kitą kartą galite paklausti kažko kito. Taip formos lieka trumpos, bet informacijos renkate vis daugiau.

Antra, form handlers. Tai funkcija tiems, kurie nori naudoti savo custom formas, bet vis tiek norintiems, kad duomenys patektų į Pardot. Sukuriate form handler’į, gaunat URL, į kurį jūsų forma siunčia duomenis, ir voila – viskas veikia. Tik reikia įsitikinti, kad field mapping’as teisingas, nes kitaip galite gauti visokių keistų rezultatų.

Kalbant apie landing page’ų optimizavimą, Pardot turi įtaisytą A/B testavimo funkcionalumą. Galite testuoti skirtingus antraščių variantus, CTA mygtukų spalvas ar formų ilgį. Sistema automatiškai paskirsto srautą ir rodo, kuris variantas konvertuoja geriau.

Dinaminis turinys ir personalizacija

Jei norite, kad jūsų marketing’as atrodytų ne kaip masinis šaudymas į orą, o kaip tikslingas bendravimas su konkrečiais žmonėmis, dinaminis turinys yra būtinybė. Pardot čia siūlo gana galingus įrankius, nors kartais jų konfigūravimas gali pareikalauti šiek tiek kantrybės.

Pagrindinė idėja tokia: galite kurti turinį, kuris keičiasi priklausomai nuo to, kas jį mato. Pavyzdžiui, jei žinote, kad kontaktas dirba finansų sektoriuje, galite rodyti jam case study iš finansų srities. Jei tai IT specialistas – atitinkamai kitokį turinį.

Pardot leidžia kurti dynamic content variantus pagal įvairius kriterijus: industriją, įmonės dydį, geografinę vietą, elgesį svetainėje, lead score ir dar daugybę kitų parametrų. Galite tai naudoti el. laiškuose, landing page’uose, net formose.

Praktinis patarimas: nepersistenkite su personalizacija. Kartais matau kampanijas, kur kiekvienas sakinys bando būti „ultra-personalus”, ir rezultatas atrodo dirbtinai. Geriau personalizuoti kelis raktinius elementus – antraštę, pagrindinį CTA, galbūt vieną case study – nei bandyti pritaikyti absoliučiai viską.

Dar vienas naudingas dalykas – completion actions. Tai automatiniai veiksmai, kurie įvyksta, kai kažkas atlieka tam tikrą veiksmą. Užpildė formą? Automatiškai priskirkite tag’ą, pakeiskite lead score, išsiųskite notification pardavimų atstovui, pridėkite į automation programą. Galimybės beveik begalinės.

Reporting ir analytics, kurie iš tikrųjų naudingos

Viena iš sričių, kur Pardot tikrai stiprus, yra reporting’as. Bet čia reikia atskirti du dalykus: standartiniai reportai ir custom reportai per Salesforce.

Standartiniai Pardot reportai yra gana išsamūs. Galite matyti email performance (open rates, click rates, unsubscribes), landing page statistiką, form submissions, campaign ROI ir daug ko kito. Lifecycle reportai rodo, kaip lead’ai juda per jūsų sales funnel, o engagement history leidžia matyti visą konkretaus kontakto kelionę.

Tačiau tikroji galia atsiskleidžia, kai pradedi naudoti Salesforce reportus ir dashboards. Čia galite kurti tikrai sudėtingus reportus, kurie jungia Pardot duomenis su Salesforce opportunities, accounts ir kitais objektais. Pavyzdžiui, galite pamatyti, kiek marketing qualified leads’ų virto realiais deal’ais, koks buvo vidutinis konversijos laikas, ar kurios kampanijos generavo didžiausią revenue.

Vienas iš mano mėgstamiausių reportų – multi-touch attribution. Dažnai B2B pardavimo ciklas trunka mėnesius, ir klientas per tą laiką sąveikauja su daugybe jūsų marketing touch points. Šis reportas leidžia pamatyti, kurie iš jų turėjo didžiausią įtaką galutiniam sprendimui. Tai padeda suprasti, kur verta investuoti daugiau resursų.

Praktinis patarimas: sukurkite sau savaitinį dashboard’ą su svarbiausiais KPI. Neapkraukite jo šimtu metrikų – pasirinkite 5-7 svarbiausias ir stebėkite jas reguliariai. Mano sąraše paprastai būna: MQL skaičius, MQL-to-SQL conversion rate, email engagement metrics, website conversion rate ir pipeline contribution.

Integracijos ir API galimybės

Pardot nėra atskira sala – jis gali bendrauti su daugybe kitų įrankių. Natūrali integracija su Salesforce CRM yra akivaizdi, bet yra ir daugiau įdomių galimybių.

Webinar platformos kaip Zoom, GoToWebinar ar ON24 gali būti integruotos tiesiogiai. Tai reiškia, kad registracijos automatiškai patenka į Pardot, galite siųsti priminimus, o po webinaro – follow-up laiškus su įrašu. Visi dalyvavimo duomenys taip pat sinchronizuojami.

Social media integracijos leidžia track’inti, kaip jūsų turinys veikia socialiniuose tinkluose, ir net kurti social ads kampanijas tiesiogiai iš Pardot. Nors, tiesą sakant, jei rimtai užsiimat social advertising, greičiausiai norėsite naudoti specializuotus įrankius.

API yra gana galingas ir leidžia kurti custom integracijas su bet kuo. Jei turite savo produktą ar naudojate niche įrankius, kurie neturi ready-made integracijos, galite ją sukurti patys. Dokumentacija yra gana išsami, nors kartais gali būti šiek tiek pasenusi.

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – Pardot turi API call limitus. Priklausomai nuo jūsų plano, galite turėti 25,000 ar 100,000 call’ų per dieną. Jei kuriate intensyvią integraciją, šie limitai gali tapti problema. Tad planuokite iš anksto ir optimizuokite savo API naudojimą.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Dabar, kai jau apžvelgėme pagrindines funkcijas, pakalbėkime apie tai, ko dažnai nepasakoja pardavėjai demo metu.

Pirma – onboarding’as nėra greitas. Jei manote, kad per savaitę viską sukonfigūruosite ir pradėsite siųsti kampanijas, greičiausiai nusivilsite. Realistiškas timeline’as normaliam setup’ui yra 2-3 mėnesiai. Reikia sukonfigūruoti domenus, importuoti duomenis, sukurti scoring modelius, paruošti email šablonus, nustatyti automation rules – sąrašas ilgas.

Antra – jums reikės bent vieno žmogaus, kuris iš tikrųjų supranta, kaip platforma veikia. Pardot nėra „set and forget” įrankis. Jis reikalauja nuolatinio priežiūros, optimizavimo, monitoringo. Jei neturite tokio žmogaus komandoje, turėsite arba samdyti, arba naudoti konsultantus (kurie, beje, nėra pigūs).

Trečia – duomenų kokybė yra kritinė. Jei jūsų CRM pilnas dublikatų, neteisingų email’ų ir pasenusios informacijos, Pardot tik pablogins situaciją, nes automatizuos visą tą chaosą. Prieš pradėdami, padarykite data cleanup. Rimtai, tai svarbu.

Ketvirta – Salesforce ekosistema keičiasi greitai. Tai, kas veikė praėjusiais metais, gali būti deprecated dabar. Naujų funkcijų pridedama reguliariai (paprastai tris kartus per metus), bet kartais tai reiškia, kad turite perkonfigūruoti dalykus, kurie jau veikė. Būkite pasirengę nuolatiniam mokymuisi.

Kalbant apie kainą, bazinis planas (Growth) prasideda nuo ~$1,250 per mėnesį už 10,000 kontaktų. Plus variantas kainuoja ~$2,500, Advanced – ~$4,000, o Premium gali viršyti $15,000 per mėnesį. Prie to dar pridėkite Salesforce CRM licencijas, galbūt konsultantų paslaugas setup’ui, mokymus… Matote, kur link eina.

Bet štai kas įdomu – jei jūsų sales cycle’as ilgas ir deal’ų vertės didelės (kaip dažnai būna B2B), investicija gali greitai atsipirkti. Jei Pardot padeda jums uždaryt vieną ar du papildomus deal’us per metus, ROI jau teigiamas. Tad skaičiuokite pagal savo specifinę situaciją.

Ar tai tinkamas pasirinkimas jūsų organizacijai

Baigiant šį ekskursą po Pardot pasaulį, grįžkime prie pagrindinio klausimo – ar tai tinkamas įrankis jums?

Jei jau naudojate Salesforce CRM ir jūsų pardavimo procesas yra sudėtingas, su ilgu decision-making ciklu, Pardot greičiausiai bus geras pasirinkimas. Integracija su Salesforce tikrai yra jo stipriausia pusė, ir jei norite, kad marketing ir sales komandos dirbtų su tais pačiais duomenimis, sunkiai rasite geresnį variantą.

Jei esate mažesnė organizacija ar start-up’as, kuris dar tik pradeda su marketing automation, Pardot greičiausiai bus per daug. Yra paprastesnių ir pigesnių alternatyvų – HubSpot, ActiveCampaign, Mailchimp – kurios gali būti tinkamesnės jūsų poreikiams. Nepamirškite, kad įrankis turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai.

Taip pat pagalvokite apie savo komandos technical skills. Jei turite žmonių, kurie nebijo pasikasti į nustatymus, supranta HTML pagrindus ir gali logiškai mąstyti apie automation flows, Pardot bus jų rankose galingas įrankis. Jei jūsų komanda labiau creative ir mažiau technical, gali būti sunku išnaudoti visą platformos potencialą.

Galiausiai, marketing automation – tai ne magic bullet. Pardot neišspręs jūsų problemų, jei neturite aiškios strategijos, kokybiško turinio ar supratimo apie savo tikslinę auditoriją. Įrankis gali padėti efektyviau vykdyti jūsų planą, bet pats planas turi būti geras. Per daug kartų mačiau organizacijas, kurios investavo tūkstančius į platformą, bet po metų vis dar siunčia tik mėnesinius newsletter’ius, nes niekas nežino, ką daryti toliau.

Tad prieš priimant sprendimą, atsakykite sau į keletą klausimų: Ar turime aiškią marketing strategiją? Ar turime žmonių, kurie valdys šią platformą? Ar mūsų sales procesas pakankamai sudėtingas, kad automation pridėtų vertės? Ar esame pasirengę ilgalaikei investicijai, ne tik pinigais, bet ir laiku?

Jei į daugumą šių klausimų atsakėte „taip”, Pardot gali būti tas įrankis, kuris pakels jūsų B2B marketing’ą į kitą lygį. Jei ne – galbūt verta dar palaukti ir subręsti kaip organizacija, arba ieškoti paprastesnių sprendimų. Ir tai visiškai normalu.

„Omnisend” omnichannel marketingo platforma

Kas yra Omnisend ir kam jis skirtas

Kai pradedi ieškoti marketingo automatizavimo įrankio savo e-komercijos verslui, greičiausiai susiduri su šimtais variantų. Vienas jų – Omnisend, platforma, kuri save pozicionuoja kaip omnichannel sprendimą būtent internetinėms parduotuvėms. Ne kažkokiam abstrakčiam verslui, o būtent el. prekybai.

Omnisend sukūrė lietuviai 2014 metais, nors dabar tai jau tarptautinė įmonė su biurais keliose šalyse. Platforma leidžia sujungti el. paštą, SMS, push pranešimus, „Facebook Messenger” ir kitus kanalus į vieną sistemą. Teoriškai skamba puikiai, bet kaip veikia praktikoje?

Pagrindinė Omnisend idėja – neberti visų klientų į vieną katilą ir nesiųsti visiems vienodų laiškų. Vietoj to, sistema leidžia kurti sudėtingas automatizacijas, kurios reaguoja į konkrečius vartotojo veiksmus. Apliko krepšelį? Gauna priminimą. Pirko produktą? Gauna papildomų rekomendacijų. Neatidarė penkių laiškų iš eilės? Sistema automatiškai pabando kitą kanalą.

Integracijos su e-komercijos platformomis

Čia Omnisend tikrai stengiasi. Platforma turi tiesioginę integraciją su visomis pagrindinėmis e-komercijos sistemomis: Shopify, WooCommerce, BigCommerce, Magento, PrestaShop ir kitomis. Tai ne kažkoks paprastas Zapier tiltelis – tai gilios integracijos, kurios sinchronizuoja produktų katalogus, užsakymus, klientų duomenis realiuoju laiku.

Pavyzdžiui, prijungus Shopify parduotuvę, Omnisend automatiškai importuoja visus produktus su nuotraukomis, kainomis, aprašymais. Galima tiesiog nutempti produktą į laišką ir jis atrodys taip, kaip atrodytų tavo svetainėje. Jokio rankinio HTML redagavimo, jokių sudėtingų nustatymų.

Kas dar įdomu – sistema seka, kuriuos produktus žmonės peržiūri, į ką spaudžia, ką deda į krepšelį. Vėliau šią informaciją galima naudoti segmentacijai ir personalizacijai. Tarkim, gali sukurti segmentą žmonių, kurie žiūrėjo bėgimo batus, bet nepirko, ir siųsti jiems tikslinę kampaniją su nuolaida būtent tam produktui.

Integracija su „Google Analytics” ir „Facebook Pixel” taip pat veikia sklandžiai. Galima stebėti, kiek pajamų sugeneravo konkretus laiškas ar SMS kampanija, koks ROI, conversion rate ir kiti metriką.

Automatizacijos galimybės ir workflow kūrimas

Čia prasideda tikrasis smagumas. Omnisend turi vizualų automatizacijų kūrimo įrankį, kuris veikia pagal „drag and drop” principą. Matai savo workflow kaip diagramą su šakomis, sąlygomis, laukimo periodais.

Sistema jau turi paruoštų šablonų populiariausiems scenarijams: welcome serija naujiem prenumeratoriams, apleisto krepšelio priminimas, post-purchase follow-up, win-back kampanijos neaktyviems klientams. Bet tikroji galia – galimybė kurti savo, kiek nori sudėtingas, automatizacijas.

Pavyzdžiui, galima sukurti tokį workflow: jei žmogus pridėjo produktą į krepšelį, bet nepirko per 2 valandas, siunčiamas priminimo laiškas. Jei neatidarė per 6 valandas – SMS. Jei vis tiek neatidarė – push pranešimas. Jei ir tada nieko – po 24 valandų laiškas su 10% nuolaidos kodu. Jei pirko – automatiškai pereina į post-purchase seriją.

Galima nustatyti sudėtingas sąlygas: jei užsakymo suma didesnė nei X, jei pirko konkretų produktą, jei priklauso tam tikram segmentui, jei atėjo iš tam tikros kampanijos. Sistema palaiko A/B testavimą tiesiog automatizacijų viduje – gali testuoti skirtingas laiškų versijas, skirtingus laukimo laikus, skirtingus kanalus.

Vienas dalykas, kuris kartais erzina – kai workflow tampa tikrai sudėtingas su daugybe šakų, vizualizacija tampa šiek tiek chaotiška. Reikia gerai planuoti struktūrą iš anksto, kitaip gali pasimesti savo paties sukurtame labirinte.

El. pašto ir SMS kampanijų kūrimas

Omnisend email editorius naudoja blokinį principą. Tempi blokus – tekstą, paveikslėlius, produktus, mygtukus – ir dėlioji kaip konstruktorių. Nereikia mokėti HTML, bet jei nori – gali redaguoti kodą tiesiogiai.

Produktų blokai yra tikrai patogūs. Gali įterpti vieną konkretų produktą arba dinaminį produktų bloką, kuris automatiškai rodys skirtingus produktus skirtingiems gavėjams pagal jų naršymo istoriją ar pirkimo elgesį. Tai vadinasi content personalization ir veikia stebėtinai gerai.

Responsive dizainas veikia automatiškai – laiškai prisitaiko prie mobilių ekranų be papildomų pastangų. Galima peržiūrėti, kaip atrodys skirtinguose įrenginiuose prieš siunčiant.

SMS funkcionalumas yra paprastesnis, bet efektyvus. Rašai trumpą žinutę, gali įterpti personalizacijos kintamuosius (vardą, produkto pavadinimą, nuolaidos kodą), nustatyti siuntimo laiką. Sistema automatiškai skaičiuoja, kiek simbolių telpa į vieną SMS ir kiek kainuos kampanija.

Vienas trūkumas – SMS kainuoja papildomai, ir Lietuvoje kainos nėra mažos. Bet tai bendras visų platformų bruožas, ne specifinė Omnisend problema.

Segmentacija ir personalizacija

Čia Omnisend tikrai stiprus. Sistema leidžia kurti segmentus pagal dešimtis kriterijų: demografinius duomenis, pirkimo istoriją, naršymo elgesį, el. pašto engagement (ar atidaro laiškus, ar spaudžia nuorodas), geografinę vietą, įrenginio tipą ir t.t.

Galima derinti kelis kriterijus su „ir/arba” logika. Pavyzdžiui: žmonės, kurie pirko per pastaruosius 30 dienų IR kurių užsakymo suma buvo didesnė nei 100 eurų IR kurie atidarė bent vieną laišką per paskutines 2 savaites. Arba: žmonės, kurie peržiūrėjo produktą X ARBA produktą Y, bet NEPIRKO per pastaruosius 7 dienas.

Segmentai gali būti statiniai arba dinaminiai. Statinis segmentas – tai vienkartinė atranka, kuri nebesikeis. Dinaminis – nuolat atsinaujinantis segmentas, kuris automatiškai prideda ar pašalina žmones pagal tai, ar jie atitinka kriterijus.

Personalizacija eina toliau nei tik „Labas, {vardas}”. Galima personalizuoti produktų rekomendacijas, turinį, net siuntimo laiką pagal tai, kada konkretus žmogus paprastai atidaro laiškus. Sistema mokosi iš duomenų ir optimizuoja siuntimus.

Viena įdomi funkcija – predictive analytics. Sistema bando prognozuoti, kurie klientai greičiausiai vėl pirks, kurie rizikuoja tapti neaktyvūs, koks gali būti lifetime value. Tai ne kažkokia magiška rutulė, bet statistiniai modeliai, kurie analizuoja istorinius duomenis.

Analitika ir ataskaitų sistema

Omnisend dashboard rodo pagrindinius metrikus: delivery rate, open rate, click rate, conversion rate, sugeneruotas pajamas. Bet įdomiau pasikasti giliau.

Kiekviena kampanija turi detalią ataskaitą: kiek žmonių gavo, kiek atidarė, į ką spaudė, kas pirko ir už kiek. Galima matyti, kurie produktai buvo populiariausi, koks vidutinis užsakymo dydis, net geografinę žemėlapį, kur yra tavo aktyviausi skaitytojai.

Automatizacijų ataskaitos rodo ne tik bendrą performance, bet ir kiekvieno workflow žingsnio efektyvumą. Matai, kur žmonės „iškrenta”, kurie šakojimai veikia geriau, kurios laiško versijos laimi A/B testuose.

Revenue attribution veikia neblogai – sistema bando atsekti, kuri kampanija ar automatizacija prisidėjo prie konkretaus pirkimo. Nors, kaip ir visur, attribution nėra tobulas – jei žmogus matė tavo reklamą „Facebook”, paskui gavo tavo laišką, paskui ieškojo „Google” ir tik tada pirko, kas nusipelnė kredito? Omnisend priskiria pajamas paskutiniam kontaktui, bet tai supaprastinimas.

Galima eksportuoti duomenis į CSV ir analizuoti Excel ar kitose sistemose. API taip pat leidžia traukti duomenis į savo analytics stack, jei turi tokį.

Kainodaros modelis ir planų palyginimas

Omnisend turi keturis planus: Free, Standard, Pro ir Enterprise. Nemokamas planas leidžia siųsti iki 500 el. laiškų per mėnesį iki 250 kontaktų. Tai tinka tik labai mažoms parduotuvėms ar testavimui.

Standard planas pradeda nuo 16 USD per mėnesį už 500 kontaktų ir leidžia siųsti iki 6,000 el. laiškų. Čia jau gauni visas pagrindines funkcijas: automatizacijas, segmentaciją, A/B testus, reportus. Bet SMS, push pranešimai ir kai kurios pažangesnės funkcijos dar neįjungtos.

Pro planas (59 USD per mėnesį už 2,500 kontaktų) atveria viską: SMS, push, „Facebook” ir „Google” customer match, advanced reporting, priority support. Tai optimalus variantas rimtesniam verslui.

Enterprise – individuali kainodara dideliems klientams su dideliais kontaktų sąrašais ir specifiniais poreikiais.

Svarbu suprasti, kad kaina auga pagal kontaktų skaičių, ne pagal siųstų laiškų kiekį (nors yra limitai). Jei turi 10,000 kontaktų, Pro planas kainuos apie 199 USD per mėnesį. Tai brangu, palyginus su kai kuriomis alternatyvomis, bet pigiau nei Klaviyo ar panašios high-end platformos.

SMS kainuojama atskirai pagal išsiųstų žinučių kiekį. Lietuvoje viena SMS kainuoja apie 0.04-0.05 EUR, priklausomai nuo operatoriaus. Tai prideda nemažai prie mėnesinių išlaidų, jei aktyviai naudoji SMS kanalą.

Ką verta žinoti prieš pradedant

Omnisend nėra plug-and-play sprendimas, kuris automatiškai padarys stebuklus. Reikia laiko setup’ui, strategijos, testams. Pirmą mėnesį greičiausiai praleisi daugiau laiko mokydamasis ir konfigūruodamas nei matydamas rezultatus.

Pradėk nuo paprastų dalykų. Nesikurk iš karto super sudėtingų automatizacijų su dešimtimis šakų. Pradėk nuo welcome serijos ir apleisto krepšelio priminimo – tai duoda greitą ROI ir leidžia susipažinti su sistema. Paskui pamažu pridėk post-purchase follow-up, browse abandonment, win-back kampanijas.

Segmentacija yra raktas į efektyvumą. Nesiųsk visiems visko. Geriau siųsti 5 tikslingus laiškus 5 skirtingoms grupėms nei vieną bendrą laišką visiems. Engagement bus daug didesnis, unsubscribe rate – mažesnis.

A/B testai nėra tik dideliems žaidėjams. Net jei turi nedidelį sąrašą, testuok subject lines, siuntimo laikus, CTA mygtukų tekstus. Omnisend leidžia testuoti lengvai, tai pasinaudok.

Atkreipk dėmesį į deliverability. Jei tavo open rate staiga krenta arba pastebėjai, kad daug laiškų patenka į spam, reikia veikti. Omnisend turi deliverability monitoring įrankius, bet pats turi prižiūrėti sąrašo higieną – reguliariai valyti neaktyvius kontaktus, naudoti double opt-in, vengti spam trigger žodžių.

SMS kanalas veikia gerai, bet naudok jį protingai. Žmonės toleruoja daug daugiau el. laiškų nei SMS žinučių. Siųsk SMS tik svarbiausiems pranešimams: apleistas krepšelis su aukšta verte, flash sale, užsakymo statusas. Jei bombarduosi SMS’ais, žmonės greitai atsisakys.

Omnisend support komanda yra responsive, bet laiko zonų skirtumas kartais jaučiasi. Jei dirbi Lietuvoje ir kyla problema vakare, greičiausiai atsakymo sulauksi tik kitą dieną. Dokumentacija yra gera, bet kartais trūksta advanced use case pavyzdžių.

Integracija su kitomis sistemomis per Zapier ar API veikia, bet reikia techninių žinių. Jei nori sujungti Omnisend su CRM, ERP ar custom sistemomis, greičiausiai reikės developero pagalbos.

Ir paskutinis dalykas – GDPR compliance. Omnisend yra GDPR compliant platforma, bet tai nereiškia, kad tu automatiškai compliant. Turi turėti tinkamus consent mechanizmus, privacy policy, galimybę žmonėms lengvai atsisakyti ar ištrinti savo duomenis. Omnisend suteikia įrankius tam, bet strategija ir implementacija – tavo atsakomybė.

Ar verta investuoti į omnichannel požiūrį

Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar Omnisend verta dėmesio? Jei turi e-komercijos verslą, kuris generuoja bent keletą tūkstančių per mėnesį, ir nori rimtai užsiimti marketingo automatizavimu, atsakymas greičiausiai taip.

Platforma nėra tobula. Ji brangesnė už basic sprendimus kaip Mailchimp ar Sendinblue, turi mokymosi kreivę, kartais pasitaiko smulkių bugų. Bet funkcionalumas, integracijos su e-komercijos platformomis ir omnichannel galimybės tikrai stiprūs.

Svarbiausia suprasti, kad įrankis pats nieko nepadarys. Omnisend suteikia galimybes, bet strategiją, turinį, testus turi kurti pats. Jei neturi laiko ar žinių, verta pasamdyti specialistą ar agentūrą, kuri padėtų setup’e ir optimizacijoje. Investicija į tinkamą setup’ą atsipirks greičiau nei bandymas viską išmokti pačiam per trial and error.

Omnichannel požiūris – ne tik buzzword. Kai klientas gauna nuoseklią patirtį per el. paštą, SMS, push pranešimus, jis jaučia, kad prekės ženklas jį „supranta” ir komunikuoja relevantiškai. Tai didina lojalumą ir lifetime value. Bet pradėk paprastai – vienas kanalas gerai, geriau nei trys kanalai prastai.

„Slack” integracija su verslo įrankiais

Kodėl visi kalba apie integraciją?

Prisimenu, kai prieš kelerius metus pirmą kartą įdiegiau „Slack” komandai, su kuria tada dirbau. Visi džiaugėmės – pagaliau nebereikės skęsti el. laiškų jūroje! Bet po kelių savaičių supratome, kad dabar turime naują problemą: informacija yra išsibarsčiusi dar labiau. Projektų valdymo sistema viena, dokumentai kitur, analitika trečioje vietoje, o „Slack” – dar kažkur. Tada ir prasidėjo mūsų kelionė į integracijų pasaulį.

„Slack” populiarumas augo ne tik dėl patogios sąsajos ar emoji reakcijų. Tikroji šio įrankio vertė atsiskleidžia tada, kai jį sujungi su kitomis sistemomis, kurias kasdien naudoja tavo komanda. Integracijos paverčia „Slack” ne tik pokalbių platformą, bet ir centrinį valdymo pultą, kuriame matai, kas vyksta visame tavo skaitmeniniame ekosistemoje.

Kas yra „Slack” integracijos ir kaip jos veikia

Paprasta kalba – „Slack” integracijos leidžia skirtingoms programoms kalbėtis tarpusavyje. Kai kas nors atnaujina užduotį „Jira”, gali automatiškai gauti pranešimą „Slack” kanale. Kai klientas palieka neigiamą atsiliepimą, sistema gali iškart informuoti atsakingą asmenį. Tai tarsi skaitmeniniai tiltai tarp jūsų įrankių.

Techniškai tai veikia per API (Application Programming Interface) – programavimo sąsają, kuri leidžia programoms keistis duomenimis. „Slack” turi labai gerai dokumentuotą API, todėl daugelis populiarių verslo įrankių turi jau paruoštus integracijos sprendimus. Jums nereikia būti programuotoju, kad juos įdiegtumėte – dažniausiai tai trunka vos kelias minutes.

Yra keletas integracijos tipų. Paprasčiausios siunčia pranešimus į „Slack” kanalus, kai įvyksta tam tikri įvykiai. Sudėtingesnės leidžia valdyti išorines sistemas tiesiai iš „Slack” – pavyzdžiui, sukurti naują užduotį ar patvirtinti išlaidas neatsidarant kitos programos. O pačios galingiausios integracijos kuria dvikryptį duomenų srautą, sinchronizuojantį informaciją tarp sistemų realiuoju laiku.

Projektų valdymo integracijos – nuo chaoso iki tvarkos

Projektų valdymo įrankiai yra viena populiariausių integracijos kategorijų. „Jira”, „Asana”, „Trello”, „Monday.com” – visi jie turi puikius „Slack” junginius.

Kai dirbau su kūrėjų komanda, „Jira” integracija buvo tikras gelbėjimas. Anksčiau programuotojai turėdavo nuolat tikrinti sistemą, ar jiems nepriskirta naujų užduočių. Dabar, kai projektų vadovas priskiria užduotį, kūrėjas iškart gauna pranešimą „Slack”. Be to, sukonfigūravome, kad kai kas nors perkelia užduotį į „Code Review” statusą, automatiškai siunčiamas pranešimas į atskirą kanalą su visais reikalingais duomenimis.

Praktinis patarimas: Nekurkite per daug pranešimų! Viena didžiausių klaidų, kurią mačiau – kai kiekvienas mažiausias pakeitimas generuoja pranešimą. Žmonės greitai pradeda ignoruoti tokius pranešimus. Geriau sukonfigūruoti tik svarbiausius įvykius: naujos užduotys, statusų pakeitimai, artėjantys terminai.

„Asana” integracija ypač patogi mažesnėms komandoms. Galite sukurti užduotį tiesiai iš „Slack” žinutės – tiesiog pridedame emoji reakciją ar naudojame komandą /asana create. Sistema automatiškai paverčia žinutę užduotimi ir net prideda kontekstą iš pokalbio.

CRM sistemos ir klientų aptarnavimas

Klientų valdymo integracijos yra ypač svarbios pardavimų ir palaikymo komandoms. „Salesforce”, „HubSpot”, „Zendesk”, „Intercom” – šios integracijos leidžia komandai būti sinchronizuotai ir greitai reaguoti į klientų poreikius.

Įmonėje, kurioje konsultavau, palaikymo komanda naudojo „Zendesk” integraciją genialiu būdu. Kai klientas pateikdavo naują užklausą, sistema automatiškai sukurdavo atskirą „Slack” thread su visa reikalinga informacija: kliento istorija, ankstesni pokalbiai, produkto naudojimo statistika. Komanda galėjo diskutuoti sprendimą tiesiai „Slack”, o kai atsakymas būdavo paruoštas, jį galima buvo išsiųsti klientui vienu mygtuko paspaudimu.

„Salesforce” integracija padeda pardavimų komandai sekti sandorius. Kai potencialus klientas pereina į kitą pardavimo etapą, atsakingas pardavėjas gauna pranešimą su siūlomomis veiksmais. Kai sandoris laimimas, visi gauna automatinį pranešimą su šventimo GIF – smulkmenos, bet jos kuria komandos dvasią.

Kaip tinkamai sukonfigūruoti CRM integraciją

Pirma, nuspręskite, kokie įvykiai tikrai svarbūs jūsų komandai. Ne kiekvienas el. laiškas ar telefono skambutis turi generuoti pranešimą. Dažniausiai svarbiausi yra: nauji potencialūs klientai, sandorių statusų pakeitimai, didelės vertės sandoriai, kritinės palaikymo užklausos.

Antra, sukurkite atskirus kanalus skirtingoms informacijos rūšims. Vienas kanalas naujiems potencialiems klientams, kitas – laimėtiems sandoriams, trečias – skubiai reikalaujančioms palaikymo užklausoms. Taip žmonės gali prenumeruoti tik tai, kas jiems aktualu.

Trečia, naudokite thread’us. Kai pranešimas ateina į kanalą, visa susijusi diskusija turėtų vykti thread’e, o ne pagrindiniame kanale. Kitaip kanalas greitai tampa nesuvaldomas.

Dokumentų ir žinių valdymo integracijos

„Google Drive”, „Dropbox”, „Confluence”, „Notion” – šios integracijos padeda komandai greitai rasti ir dalintis informacija. Nebereikia ieškoti to Excel failo, kurį kolega atsiuntė prieš tris savaites – tiesiog įvedate komandą ir sistema suranda.

„Google Drive” integracija ypač naudinga, kai dirbate su daug dokumentų. Galite nustatyti, kad kai kas nors sukuria ar atnaujina dokumentą tam tikrame aplanke, apie tai būtų pranešta atitinkamame „Slack” kanale. Pavyzdžiui, visi nauji pardavimų pasiūlymai automatiškai pasirodo #sales kanale.

„Confluence” integracija puiki žinių bazės kūrimui. Kai kas nors atnaujina dokumentaciją, kūrėjai iškart mato, kas pasikeitė. Be to, galite ieškoti dokumentacijos tiesiai iš „Slack” – labai patogu, kai programuojate ir nereikia perjungti konteksto.

Vienas įdomus panaudojimo būdas, kurį mačiau – komanda naudojo „Notion” integraciją susirinkimų protokolams. Po kiekvieno susirinkimo, protokolas automatiškai būdavo dalijamas atitinkamame kanale su pažymėtais atsakingais asmenimis. Visi žinojo, kas ką turi padaryti, ir galėjo greitai rasti ankstesnius sprendimus.

Automatizavimo platformos – integracijų ant steroidų

„Zapier”, „Make” (buvęs „Integromat”), „IFTTT” – šios platformos leidžia sukurti sudėtingas automatizacijas be programavimo žinių. Jos veikia pagal paprastą principą: „Kai įvyksta X, padaryk Y”.

Pavyzdžiui, galite sukurti tokią automatizaciją: kai gaunu el. laišką su tam tikra tema, sukurk užduotį „Asana”, pridėk ją prie projekto, priskyrk man ir atsiųsk pranešimą į „Slack”. Visa tai vyksta automatiškai, jums nereikia nieko daryti.

„Zapier” turi tūkstančius integracijų, todėl galite sujungti beveik bet kokias sistemas. Viena įmonė, kuriai padėjau, naudojo „Zapier” naujų darbuotojų įvedimui. Kai HR sistema pažymėdavo naują darbuotoją, automatiškai: sukuriamas „Slack” accountas, pridedamas į reikiamus kanalus, sukuriamos užduotys įvairiems departamentams, siunčiamas pasisveikinimo el. laiškas. Tai, kas anksčiau užimdavo kelias valandas, dabar vykdavo per kelias minutes.

Svarbu žinoti: Nors šios platformos labai galingos, jos turi apribojimų nemokamose versijose. „Zapier” leidžia turėti tik 5 aktyvius „Zaps” (automatizacijas) ir 100 užduočių per mėnesį nemokamoje versijoje. Jei jūsų komanda aktyviai naudoja automatizacijas, greičiausiai reikės mokamos versijos.

Analitikos ir monitoringo integracijos

„Google Analytics”, „Datadog”, „New Relic”, „Grafana” – šios integracijos leidžia sekti, kas vyksta jūsų sistemose, ir greitai reaguoti į problemas.

Kūrėjų komandose ypač populiarios monitoringo integracijos. Kai serveris neveikia ar svetainės greitis sulėtėja, komanda iškart gauna pranešimą „Slack”. Galite net sukonfigūruoti, kad skirtingo sunkumo problemos būtų siunčiamos į skirtingus kanalus – kritinės klaidos į vieną, įspėjimai į kitą.

Viena įmonė, su kuria dirbau, naudojo „Google Analytics” integraciją labai kūrybiškai. Jie sukonfigūravo, kad kai svetainės lankomumas viršija tam tikrą ribą, visi gauna pranešimą su šventimo žinute. Kai naujas tinklaraštis tampa viraliniu, visa komanda iškart žino ir gali pasidžiaugti.

„Datadog” integracija leidžia ne tik gauti pranešimus, bet ir matyti grafikus tiesiai „Slack”. Galite paklausti boto: „Koks buvo serverio apkrovimas paskutinę valandą?” ir gauti grafiką su atsakymu. Labai patogu, kai nereikia atidaryti kitos sistemos.

Kaip išvengti pranešimų nuovargio

Analitikos integracijos gali greitai tapti problema, jei nesukonfigūruotos teisingai. Štai keletas patarimų:

Nustatykite protingas ribas. Ne kiekvienas mažas greičio sumažėjimas turi generuoti pranešimą. Sukonfigūruokite tik tikrai svarbius įvykius.

Naudokite „Do Not Disturb” laikotarpius. Jei problema nėra kritinė, pranešimas gali palaukti iki ryto. Niekas nenori būti žadinamas 3 valandą nakties dėl to, kad svetainės greitis sumažėjo 5%.

Grupuokite panašius pranešimus. Jei per 5 minutes įvyksta 10 panašių klaidų, siųskite vieną suvestinį pranešimą, o ne 10 atskirų.

Saugumo ir prieigos valdymo klausimai

Integracijos yra galingos, bet jos taip pat kelia saugumo klausimų. Kai sujungiate sistemas, suteikiate joms prieigą prie duomenų. Todėl svarbu tai daryti atsakingai.

Pirma, visada naudokite oficialias integracijas iš „Slack” App Directory. Jos yra patikrintos ir atitinka saugumo standartus. Vengti trečiųjų šalių sprendimų, nebent tikrai žinote, ką darote.

Antra, reguliariai peržiūrėkite, kokias teises turi įdiegtos integracijos. „Slack” administravimo skydelyje galite matyti visas įdiegtas aplikacijas ir jų teises. Jei kažkokia integracija nebėra naudojama, pašalinkite ją.

Trečia, apribokite, kas gali įdiegti naujas integracijas. Daugelyje organizacijų tik administratoriai turėtų turėti šią teisę. Kitaip galite susidurti su situacija, kai darbuotojai įdiegia nepatikrintus įrankius, kurie gali kelti saugumo riziką.

Ypač atsargūs būkite su integacijomis, kurios prašo prieigos prie privačių kanalų ar tiesioginių žinučių. Daugumai integracijų to nereikia, todėl jei jos prašo tokių teisių, paklauskite kodėl.

Kiek tai kainuoja ir kaip pradėti

Dauguma populiarių integracijų yra nemokamos arba įeina į „Slack” prenumeratos kainą. „Jira”, „Google Drive”, „Salesforce” integracijos veikia iš karto, kai turite abiejų sistemų prenumeratas.

Tačiau kai kurios pažangesnės funkcijos gali reikalauti papildomų mokesčių. Pavyzdžiui, „Zapier” nemokama versija labai ribota, o profesionali kainuoja nuo 20 USD per mėnesį. „Slack” Enterprise Grid plane galite turėti neribotą skaičių integracijų, o nemokamoje versijoje – tik 10.

Kaip pradėti? Rekomenduoju tokią strategiją:

1 žingsnis: Identifikuokite didžiausias problemas. Kur komanda praranda daugiausiai laiko? Kokia informacija dažniausiai pasimeta? Kokius įrankius naudojate kasdien?

2 žingsnis: Pradėkite nuo vienos ar dviejų integracijų. Nepamėginkite sujungti visko iš karto – tai tik sukels chaosą. Pasirinkite vieną ar dvi svarbiausias sistemas ir pradėkite nuo jų.

3 žingsnis: Eksperimentuokite ir koreguokite. Pirma konfigūracija retai būna tobula. Klausykite komandos atsiliepimų ir keiskite nustatymus pagal poreikius.

4 žingsnis: Dokumentuokite. Sukurkite paprastą dokumentą, kuriame aprašytos visos integracijos, kaip jos veikia ir kas už jas atsakingas. Tai labai padės naujiems komandos nariams.

Kai integracijos tampa komandos nervų sistema

Po kelių metų darbo su įvairiomis komandoms ir integracijos projektais, supratau vieną dalyką: sėkmingos integracijos nėra apie technologijas. Jos apie žmonių darbo supaprastinimą ir komandos efektyvumo didinimą.

Geriausi integracijos projektai, kuriuos mačiau, prasidėjo ne nuo technologijų, o nuo klausimo: „Kaip mes galime padėti žmonėms geriau dirbti?” Technologija yra tik įrankis šiam tikslui pasiekti.

Taip pat svarbu suprasti, kad integracijos nėra „nustatyk ir pamiršk” sprendimas. Jos reikalauja nuolatinio dėmesio ir optimizavimo. Komandos poreikiai keičiasi, įrankiai atsinaujina, procesai tobulėja. Jūsų integracijos turėtų kartu keistis.

Ir paskutinis dalykas – nebijokite eksperimentuoti. Daugelis geriausių sprendimų, kuriuos radau, buvo ne iš vadovėlių, o iš bandymų ir klaidų. Išbandykite skirtingus būdus, klausykite komandos atsiliepimų, keiskite, kas neveikia. „Slack” ir jo integracijos yra pakankamai lankstūs, kad galėtumėte pritaikyti juos būtent jūsų komandos poreikiams.

Kai integracijos veikia gerai, jos tampa nematomos – komanda net nepastebi, kaip sklandžiai informacija teka tarp sistemų. Ir tai yra geriausias rezultatas, kurį galite pasiekti. Ne tada, kai visi kalba apie jūsų nuostabias integracijas, o tada, kai niekas apie jas nekalba, nes viskas tiesiog veikia.

„Mailgun” e-pašto API integracija

Kodėl verta susipažinti su Mailgun

Kai pradedi kurti aplikaciją, kuri turi siųsti el. laiškus, greitai supranti, kad pats SMTP serveris – tai ne visada geriausias sprendimas. Serverio konfigūracija, IP reputacija, pristatymo statistika, spam filtrai – visa tai tampa tikra galvos skausmo priežastimi. Čia ir ateina į pagalbą tokie sprendimai kaip Mailgun.

Mailgun – tai transakcinio el. pašto API paslauga, kurią sukūrė Rackspace komanda, o vėliau įsigijo Pathwire. Jie specializuojasi būtent programinių laiškų siuntimui: patvirtinimo emailai, slaptažodžių keitimas, pranešimai, sąskaitos faktūros ir panašūs dalykai. Ne naujienlaiškiai ar marketingas (nors techniškai ir tai galima), bet būtent tie laiškai, kurie yra kritiniai tavo aplikacijos veikimui.

Kas man asmeniškai patinka Mailgun – jie turi nemokamą planą su 5000 laiškų per mėnesį pirmus tris mėnesius, o po to – 100 laiškų per dieną nemokamai. Vystant naują projektą tai puiki galimybė išbandyti visas funkcijas be jokių investicijų.

Paskyros sukūrimas ir pirmieji žingsniai

Registracija Mailgun platformoje yra ganėtinai paprasta, bet yra keletas niuansų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma, tau reikės patvirtinti savo telefono numerį – tai apsaugos mechanizmas nuo šlamšto siuntėjų. Antra, iškart po registracijos gausi sandbox domeną testavimui.

Sandbox domenas atrodo kažkaip taip: sandboxXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX.mailgun.org. Juo gali siųsti laiškus tik į iš anksto patvirtintus el. pašto adresus. Tai puiku testavimui, bet produkcijai tikrai norėsi naudoti savo domeną.

Savo domeno pridėjimas reikalauja DNS įrašų konfigūravimo. Mailgun dashboard’e rasi visus reikalingus TXT, MX ir CNAME įrašus. Štai ką reikės pridėti:

  • TXT įrašą SPF autentifikacijai
  • TXT įrašą DKIM pasirašymui
  • CNAME įrašą tracking funkcionalumui
  • MX įrašus, jei nori gauti atsakymus į tą patį domeną

DNS propagacija gali užtrukti nuo kelių minučių iki 48 valandų, nors praktikoje paprastai viskas veikia per valandą ar dvi. Mailgun dashboard’e matysi verifikacijos statusą – kai viskas žalia, gali pradėti siųsti.

API raktas ir autentifikacija

Mailgun naudoja paprastą API key autentifikaciją. Rasi savo raktą Settings → API Keys sekcijoje. Yra du tipai raktų: Private API key ir Public validation key. Mums reikės Private rakto – jis suteikia pilną prieigą prie API.

Svarbu: niekada neįtraukite API rakto į viešą repository. Naudokite aplinkos kintamuosius arba secrets management sistemas. Jei atsitiktinai commitinai raktą į Git – nedelsiant jį pakeiskite Mailgun dashboard’e.

API raktas naudojamas kaip Basic Auth kredencialai, kur username visada yra api, o password – tavo API raktas. Daugelis HTTP bibliotekų tai palaiko natūraliai:

curl -s --user 'api:YOUR_API_KEY' \
https://api.mailgun.net/v3/YOUR_DOMAIN/messages \
-F from='[email protected]' \
-F to='[email protected]' \
-F subject='Hello' \
-F text='Testing some Mailgun awesomeness!'

Mailgun turi kelis API regionus: US (api.mailgun.net) ir EU (api.eu.mailgun.net). Jei tavo duomenys turi būti saugomi Europoje dėl GDPR ar kitų priežasčių, būtinai pasirink EU regioną registracijos metu.

Paprasto laiško siuntimas su Python

Python ekosistemoje Mailgun turi oficialią biblioteką, bet atvirai pasakius, ji nėra būtina. Galima puikiai verstis su requests biblioteka. Štai paprasčiausias pavyzdys:

import requests

def send_simple_message():
return requests.post(
"https://api.mailgun.net/v3/YOUR_DOMAIN/messages",
auth=("api", "YOUR_API_KEY"),
data={
"from": "Excited User ",
"to": ["[email protected]"],
"subject": "Hello",
"text": "Testing some Mailgun awesomeness!"
}
)

Kas man patinka šiame API – jis grąžina aiškius atsakymus. Sėkmės atveju gausi 200 statusą ir message ID, kurį galėsi naudoti tracking’ui. Klaidos atveju – aiškų pranešimą, kas negerai.

HTML laiškų siuntimas taip pat paprastas – tiesiog pridedi html parametrą šalia text. Rekomenduoju visada siųsti abi versijas: HTML vizualiai gražesnei versijai ir text kaip fallback senesnėms pašto programoms ar naudotojams, kurie išjungė HTML.

data={
"from": "Your App ",
"to": "[email protected]",
"subject": "Welcome to our service!",
"text": "Welcome! Thanks for signing up.",
"html": "

Welcome!

Thanks for signing up.

"
}

Node.js integracija ir praktiniai patarimai

JavaScript/Node.js pasaulyje situacija panaši. Yra oficiali mailgun-js biblioteka, bet ji šiek tiek pasenusi. Naujesnis variantas – mailgun.js, kuris palaiko modernų sintaksę ir promises.

const formData = require('form-data');
const Mailgun = require('mailgun.js');
const mailgun = new Mailgun(formData);

const mg = mailgun.client({
username: 'api',
key: process.env.MAILGUN_API_KEY,
url: 'https://api.mailgun.net' // arba api.eu.mailgun.net
});

mg.messages.create('YOUR_DOMAIN', {
from: "Excited User ",
to: ["[email protected]"],
subject: "Hello",
text: "Testing some Mailgun awesomeness!",
html: "

Testing some Mailgun awesomeness!

"
})
.then(msg => console.log(msg))
.catch(err => console.error(err));

Vienas dalykas, kurį pastebėjau praktikoje – verta implementuoti retry logiką. Kartais API gali grąžinti laikinų klaidų (500, 503), ir paprastas retry po kelių sekundžių paprastai išsprendžia problemą. Bet būk atsargus su rate limiting – Mailgun turi limitus pagal tavo planą.

Dar vienas patarimas: naudok template kintamuosius. Mailgun palaiko Handlebars sintaksę template’uose:

html: "

Hello {{name}}!

Your order #{{order_id}} has been confirmed.

",
"v:name": "John",
"v:order_id": "12345"

Bet atvirai, aš dažniau naudoju savo template sistemą (Jinja2 Python’e ar EJS Node’e) prieš siųsdamas į Mailgun. Tai suteikia daugiau kontrolės ir leidžia testuoti template’us lokaliai.

Priedai, inline paveikslėliai ir kiti triukai

Failų pridėjimas prie laiškų Mailgun’e yra intuityvus. Naudoji attachment parametrą ir perduodi failą. Python pavyzdys:

with open("document.pdf", "rb") as f:
requests.post(
"https://api.mailgun.net/v3/YOUR_DOMAIN/messages",
auth=("api", "YOUR_API_KEY"),
files=[("attachment", ("document.pdf", f.read(), "application/pdf"))],
data={
"from": "[email protected]",
"to": "[email protected]",
"subject": "Your document",
"text": "Please find attached document."
}
)

Inline paveikslėliai (tie, kurie rodomi tiesiog laiške, ne kaip priedai) reikalauja inline parametro ir CID (Content-ID) nuorodos HTML’e:

files=[("inline", ("logo.png", logo_data, "image/png"))],
data={
"html": ''
}

Bet čia yra niuansas – ne visos pašto programos vienodai gerai palaiko inline paveikslėlius. Gmail dažnai juos blokuoja pagal nutylėjimą. Todėl produkcinėms aplikacijoms rekomenduoju:

  • Hostuoti paveikslėlius CDN’e ir naudoti absoliučias nuorodas
  • Naudoti inline tik logotipams ar kritiniams elementams
  • Testuoti su skirtingomis pašto programomis (Gmail, Outlook, Apple Mail)

Webhook’ai ir event tracking

Viena galingiausių Mailgun funkcijų – webhook’ai. Jie leidžia gauti real-time pranešimus apie tai, kas vyksta su tavo laiškais: ar jie pristatyti, atidaryti, ar gavėjas paspaudė nuorodą, ar laiškas atmetamas.

Webhook’ų konfigūracija vyksta per dashboard: Settings → Webhooks. Gali pasirinkti, kokius event’us nori gauti:

  • delivered – laiškas sėkmingai pristatytas
  • opened – gavėjas atidarė laišką (reikalauja tracking)
  • clicked – paspaudė nuorodą laiške
  • bounced – laiškas atmestas (hard bounce)
  • complained – pažymėtas kaip spam
  • unsubscribed – gavėjas atsisakė prenumeratos

Webhook endpoint’as tavo pusėje gali atrodyti taip (Flask pavyzdys):

from flask import Flask, request
import hmac
import hashlib

app = Flask(__name__)

@app.route('/webhooks/mailgun', methods=['POST'])
def mailgun_webhook():
# Verifikuojame, kad request tikrai iš Mailgun
token = request.form.get('token')
timestamp = request.form.get('timestamp')
signature = request.form.get('signature')

signing_key = 'YOUR_WEBHOOK_SIGNING_KEY'
hmac_digest = hmac.new(
key=signing_key.encode(),
msg=f'{timestamp}{token}'.encode(),
digestmod=hashlib.sha256
).hexdigest()

if hmac_digest != signature:
return 'Invalid signature', 403

event = request.form.get('event')
recipient = request.form.get('recipient')

# Čia tavo logika: atnaujink duombazę, siųsk analytics, etc.
print(f"Event: {event} for {recipient}")

return 'OK', 200

Signature verifikacija yra kritinė – be jos bet kas galėtų siųsti fake webhook’us į tavo sistemą. Mailgun signing key rasi dashboard’e šalia webhook nustatymų.

Praktinis patarimas: webhook’ai turėtų būti asinchroniniai. Jei webhook handler’is daro sunkias operacijas (duombazės update’ai, išoriniai API call’ai), geriau juos įdėti į queue (Celery, RabbitMQ, Redis Queue) ir grąžinti atsakymą Mailgun kuo greičiau. Jei Mailgun negauna atsakymo per kelias sekundes, jis bandys siųsti webhook dar kartą.

Batch siuntimas ir optimizacija

Kai reikia išsiųsti daug laiškų (pavyzdžiui, pranešimus visiems naudotojams), yra keletas strategijų. Pats paprasčiausias būdas – loop’as su individualiais API call’ais. Bet tai neefektyvu ir lėta.

Mailgun palaiko recipient variables funkcionalumą, leidžiantį siųsti personalizuotus laiškus vienoje užklausoje:

mg.messages.create('YOUR_DOMAIN', {
from: "[email protected]",
to: ["[email protected]", "[email protected]", "[email protected]"],
subject: "Hello %recipient.name%",
text: "Hi %recipient.name%, your balance is %recipient.balance%",
"recipient-variables": JSON.stringify({
"[email protected]": {"name": "John", "balance": "$100"},
"[email protected]": {"name": "Jane", "balance": "$250"},
"[email protected]": {"name": "Bob", "balance": "$50"}
})
});

Kiekvienas gavėjas gaus personalizuotą laišką, bet tai bus viena API užklausa. Limitas – 1000 gavėjų per užklausą.

Dar vienas optimizavimo aspektas – rate limiting. Priklausomai nuo plano, Mailgun leidžia siųsti tam tikrą kiekį laiškų per valandą. Jei viršiji limitą, gausi 429 statusą. Čia verta implementuoti exponential backoff:

import time

def send_with_retry(send_function, max_retries=3):
for attempt in range(max_retries):
try:
response = send_function()
if response.status_code == 200:
return response
elif response.status_code == 429:
wait_time = 2 ** attempt # 1s, 2s, 4s
time.sleep(wait_time)
else:
return response
except Exception as e:
if attempt == max_retries - 1:
raise
time.sleep(2 ** attempt)
return None

Ko išmokau integruojant Mailgun realiuose projektuose

Po kelių metų darbo su Mailgun įvairių dydžių projektuose, turiu kelias mintis, kuriomis norėčiau pasidalinti.

Pirma, visada testuok su tikrais el. pašto adresais prieš paleidžiant produkciją. Sandbox puikus pradžiai, bet tikras domenas su tikrais gavėjais gali atskleisti problemų, kurių nematei sandbox’e. Pavyzdžiui, kai kurie ISP (Internet Service Providers) turi griežtesnius spam filtrus nei kiti.

Antra, monitork savo pristatymo statistiką. Mailgun dashboard’as rodo delivery rate, bounce rate, complaint rate. Jei bounce rate viršija 5%, tai raudona vėliavėlė – galbūt tavo el. pašto sąrašas pasenęs arba yra duomenų kokybės problemų. Complaint rate (spam skundimai) turėtų būti žemiau 0.1%. Jei didesnis – peržiūrėk savo turinį ir siuntimo praktikas.

Trečia, naudok subaccounts dideliems projektams. Jei turi kelis produktus ar klientus, subaccounts leidžia atskirti jų statistiką, limitus ir billing’ą. Tai ypač svarbu, jei kuri SaaS platformą.

Ketvirta, suprojektuok savo sistemą taip, kad galėtum pakeisti el. pašto providerį. Nepriklausyk per daug nuo Mailgun specifinių funkcijų. Turėk abstraction layer’į, kuris galėtų būti lengvai pakeistas į SendGrid, AWS SES ar kitą sprendimą. Tai gali atrodyti kaip over-engineering, bet kai staiga reikia migruoti (dėl kainų, funkcionalumo ar bet kokios kitos priežasties), būsi dėkingas sau.

Penkta, el. pašto pristatymas nėra momentinis. Netgi su Mailgun, kuris yra greitas, gali praeiti kelios sekundės ar net minutės, kol laiškas pasieks gavėją. Tai priklauso nuo gavėjo pašto serverio, queue’ų, spam filtrų. Todėl projektavimo lygmenyje nedaryk prielaidų, kad laiškas bus pristatytas iškart. Naudok webhook’us, kad sužinotum realų statusą.

Šešta, GDPR ir privatumas. Jei dirbi su Europos naudotojais, įsitikink, kad naudoji EU regioną. Taip pat turėk mechanizmą, kaip ištrinti naudotojo duomenis iš Mailgun, kai jis to prašo. Mailgun saugo logs ir event data tam tikrą laiką – peržiūrėk jų retention policy ir įsitikink, kad tai atitinka tavo privatumo politiką.

Septinta, kainų optimizavimas. Mailgun kainodara paprasta – moki už išsiųstus laiškus. Bet yra niuansų: validacija (email verification API) kainuoja atskirai, saugojimas (jei nori saugoti laiškų kopijas ilgiau) taip pat. Jei siunti daug laiškų, verta derėtis dėl enterprise plano – gali gauti geresnę kainą.

Aštunta, ir gal svarbiausia – el. paštas yra sudėtingas. Netgi su tokiu patikimu įrankiu kaip Mailgun, dalys laiškų nepasieks gavėjų. Tai normalu. Projektavimo lygmenyje turėk backup planus: jei kritinis laiškas (pavyzdžiui, slaptažodžio keitimas) nepristatytas, leisk naudotojui prašyti pakartotinai. Netgi geriausi provideriai negali garantuoti 100% pristatymo – per daug kintamųjų, kurių jie nekontroliuoja.

Mailgun yra solidus įrankis transakciniams laiškams. API paprastas, dokumentacija gera, palaikymas (bent mano patirtyje) reaguoja greitai. Taip, yra alternatyvų – SendGrid, AWS SES, Postmark – ir kiekvienas turi savo privalumų. Bet jei ieškote patikimo, developer-friendly sprendimo su protinga kainodara, Mailgun tikrai vertas dėmesio. Pradėk nuo nemokamo plano, išbandyk su savo projektu, ir greičiausiai rasi, kad tai viskas, ko tau reikia.

Keystone.js CMS su GraphQL

Kas tas Keystone.js ir kodėl jis įdomus

Jei esi dirbęs su headless CMS sistemomis, tikriausiai žinai, kad rinkoje jų – kaip šiukšlių po lietaus. Bet Keystone.js išsiskiria vienu labai svarbiu dalyku – jis nuo pat pradžių buvo kuriamas su GraphQL galvoje. Ne kaip priedas, ne kaip „o, dar galima ir per GraphQL”, bet kaip pagrindinis duomenų sąveikos būdas.

Keystone.js yra open-source headless CMS, pastatytas ant Node.js ir React. Versija 6, kuri šiuo metu yra aktuali, buvo visiškai perrašyta nuo nulio ir tapo dar galingesnė. Sistema leidžia greitai sukurti administravimo sąsają, API ir valdyti duomenis be didelių galvos skausmų. O geriausias dalykas – viskas automatiškai generuojama iš tavo duomenų schemos.

GraphQL integracija – ne priedas, o pagrindas

Štai kur prasideda tikrasis malonumas. Kai apibrėžiate savo duomenų modelius Keystone.js, sistema automatiškai sugeneruoja visą GraphQL schemą. Ir ne kokią nors bazinę – pilnavertę, su visais CRUD operacijomis, filtravimo galimybėmis, ryšiais tarp modelių ir net autentifikacija.

Pavyzdžiui, jei sukuriate paprastą blog’o sistemą:


import { list } from '@keystone-6/core';
import { text, relationship, timestamp } from '@keystone-6/core/fields';

export const Post = list({
fields: {
title: text({ validation: { isRequired: true } }),
content: text({ ui: { displayMode: ‘textarea’ } }),
author: relationship({ ref: ‘User.posts’, many: false }),
publishedAt: timestamp(),
},
});

Iš tokio paprasčiausio kodo Keystone automatiškai sukuria GraphQL queries kaip posts, post, mutations kaip createPost, updatePost, deletePost, ir net sudėtingesnius dalykus kaip postsCount. Viskas veikia out of the box.

Filtravimas ir paginacija – jau įdiegta

Vienas iš dalykų, kuris mane tikrai nustebino pirmą kartą dirbant su Keystone – tai kaip gerai išspręstas filtravimas. GraphQL API automatiškai palaiko sudėtingus filtrus visiem tavo laukams.

Gali rašyti queries tokius kaip:


query {
posts(
where: {
AND: [
{ title: { contains: "GraphQL" } }
{ publishedAt: { lte: "2024-01-01" } }
{ author: { name: { equals: "Jonas" } } }
]
}
take: 10
skip: 0
orderBy: { publishedAt: DESC }
) {
id
title
author {
name
}
}
}

Viskas veikia be jokio papildomo kodo. Sistema supranta tavo duomenų tipus ir automatiškai sukuria atitinkamus filtrus – contains, startsWith, equals, gt, lt ir panašiai. Paginacija su take ir skip taip pat veikia iš karto.

Admin UI, kuris nesukelia pyktį

Dažnas headless CMS minusas – arba negauni admin sąsajos visai, arba gauni tokią, kurią norisi išmesti pro langą. Keystone čia tikrai pasistengė. Admin UI yra React aplikacija, kuri automatiškai generuojama iš tavo schemos, bet ji nėra kažkoks generinis šlamštas.

Sąsaja yra intuitivi, greita ir tikrai naudojama. Gali ją customizuoti, pridėti savo komponentus, pakeisti išvaizdą. Bet net ir default versija atrodo profesionaliai ir veikia sklandžiai. Klientams galima drąsiai rodyti – nesigėdijant.

Dar vienas pliusas – visi ryšiai tarp modelių (relationships) veikia labai gerai. Gali sukurti many-to-many, one-to-many ryšius, ir admin sąsajoje viskas bus gražiai atvaizduota su paieškos galimybėmis ir dropdown’ais.

Hooks ir custom logika

Realybėje niekada neužtenka tik CRUD operacijų. Reikia validacijos, reikia papildomos logikos prieš išsaugant, reikia siųsti email’us, reikia… na, supratote. Keystone turi puikią hooks sistemą, kuri leidžia įsikišti į bet kurį proceso etapą.

Pavyzdžiui, jei norite automatiškai nustatyti slug’ą iš pavadinimo:


export const Post = list({
fields: {
title: text({ validation: { isRequired: true } }),
slug: text({
isIndexed: 'unique',
ui: { createView: { fieldMode: 'hidden' } }
}),
},
hooks: {
resolveInput: async ({ resolvedData, operation }) => {
if (operation === 'create' && resolvedData.title) {
resolvedData.slug = resolvedData.title
.toLowerCase()
.replace(/[^a-z0-9]+/g, '-');
}
return resolvedData;
},
},
});

Yra hooks’ų prieš ir po kiekvienos operacijos: resolveInput, validateInput, beforeOperation, afterOperation. Galite valdyti logiką labai detaliai.

Autentifikacija ir prieigos kontrolė

Čia Keystone tikrai šviečia. Sistema turi įmontuotą autentifikacijos sistemą, kuri veikia su session’ais arba JWT. Bet dar įdomiau – labai galingą prieigos kontrolės (access control) sistemą.

Galite apibrėžti prieigą kiekvienam modeliui, kiekvienam laukui, net kiekvienai operacijai atskirai. Ir tai nėra kažkoks paprastas „logged in arba ne” – galite rašyti sudėtingas funkcijas, kurios tikrina bet kokias sąlygas:


export const Post = list({
access: {
operation: {
query: () => true,
create: ({ session }) => !!session,
update: ({ session, item }) => {
if (!session) return false;
if (session.data.isAdmin) return true;
return item.authorId === session.itemId;
},
delete: ({ session }) => session?.data.isAdmin === true,
},
},
fields: {
// ...
},
});

Tokiu būdu galite leisti visiems skaityti, bet redaguoti tik autoriui arba adminui. Ir visa ši logika automatiškai veikia tiek GraphQL API, tiek Admin UI.

Darbas su failais ir vaizdais

Kiekviena CMS sistema turi gerai dirbti su failais. Keystone turi file ir image field tipus, kurie palaiko įvairius storage backend’us – lokalų file system, S3, Cloudinary ir kitus.

Vaizdams yra automatinis resize’inimas ir optimizavimas. Galite apibrėžti, kokių dydžių versijos jums reikia, ir Keystone pasirūpins viskuo:


import { image } from '@keystone-6/core/fields';

export const Post = list({
fields: {
title: text(),
coverImage: image({ storage: ‘my_local_images’ }),
},
});

GraphQL API automatiškai grąžina URL’us į originalius ir resize’intus vaizdus. Admin sąsajoje galite drag-and-drop’inti failus. Viskas veikia taip, kaip tikėtumėtės.

Ką reikia žinoti prieš pradedant projektą

Gerai, dabar apie realybę. Keystone.js nėra tobulas, ir yra dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš įsipareigojant.

Pirma, dokumentacija yra gera, bet ne ideali. Kartais randi save besikasantį po GitHub issues, ieškodamas atsakymų į specifines problemas. Community nėra tokia didelė kaip Strapi ar Contentful, bet žmonės aktyvūs ir padeda.

Antra, jei tau reikia labai specifinių dalykų, kartais teks rašyti custom sprendimus. Keystone yra labai extensible, bet tai reiškia, kad kartais reikės pasikasti į kodą. Tai nėra WordPress, kur visam yra plugin’as.

Trečia, performance. Jei planuoji labai didelį projektą su milijonais įrašų, reikės pagalvoti apie optimizavimą. Default setup’as yra geras, bet ne optimizuotas ekstremaliam scale’ui. Nors, tiesą sakant, tai galioja daugumai CMS sistemų.

Dar vienas dalykas – deployment. Keystone yra Node.js aplikacija, tai reiškia, kad negali tiesiog upload’inti į shared hosting’ą. Reikia serverio, kur gali paleisti Node.js. Vercel, Railway, Heroku, Digital Ocean – visi šie veikia puikiai, bet tai papildomas kompleksiškumas, palyginus su tradicinėmis CMS.

Duomenų bazės palaikymas yra geras – PostgreSQL, MySQL, SQLite. MongoDB nepalaikomas, nes Keystone naudoja Prisma kaip ORM, o Prisma su MongoDB dar turi savo keblumų.

Kada Keystone.js yra geriausias pasirinkimas

Jei kuri projektą, kur frontend ir backend yra atskirti, ir nori turėti stiprų GraphQL API – Keystone yra puikus pasirinkimas. Ypač jei komandoje yra žmonių, kurie moka React ir Node.js.

Jis puikiai tinka:
– Marketing svetainėms su headless architektūra
– Blog’ams ir content platformoms
– E-commerce backend’ams (su papildomomis integracijomis)
– Internal tools ir admin dashboards
– API-first projektams

Netinka, jei:
– Reikia tradicinės monolithic CMS su theming sistema (geriau WordPress)
– Projektas labai paprastas ir nereikia GraphQL galimybių
– Komanda neturi patirties su JavaScript ekosistema
– Reikia milžiniškos plugin’ų ekosistemos

Aš asmeniškai naudoju Keystone jau keliuose projektuose ir esu patenkintas. Pradinis setup’as užtrunka gal valandą, po to vystymas eina labai sklandžiai. GraphQL API veikia puikiai su Next.js, Gatsby, arba bet kokiu kitu frontend framework’u.

Vienas projektas buvo marketing svetainė su Next.js frontend’u. Keystone leido klientui lengvai valdyti turinį, o mums – turėti visišką kontrolę kaip tas turinys atvaizduojamas. Kitas projektas – internal tool su sudėtingais duomenų ryšiais ir specifine logika. Keystone hooks sistema leido viską implementuoti be didelių skausmų.

Jei galvoji apie Keystone savo projektui – rekomenduoju tiesiog išbandyti. Oficialus starter projektas paleidžiamas per kelias minutes, ir gali greitai pamatyti ar tai tinka tavo poreikiams. Sistema yra pakankamai lanksti, kad galėtum pritaikyti ją beveik bet kokiam use case’ui, bet pakankamai opinionated, kad nebūtų per daug sprendimų, kuriuos reikia priimti.

GraphQL integracija tikrai yra killer feature. Jei dirbi su modern JavaScript stack’u ir nori CMS, kuri natūraliai integruojasi su tavo workflow – Keystone.js tikrai verta dėmesio.