Kategorija: E-komercija

Meta aprašymų ir pavadinimų optimizavimas

by adminin E-komercija, Google, Internetinės parduotuvėsLeave a Comment on Meta aprašymų ir pavadinimų optimizavimas

Kodėl meta aprašymai vis dar turi reikšmę

Kalbant apie SEO, meta aprašymai ir pavadinimai yra viena iš tų temų, kurios sukelia diskusijų. Vieni sako, kad tai atgyvena, kiti – kad be jų niekaip. Tiesą sakant, situacija kažkur per vidurį. Google oficialiai patvirtino, kad meta aprašymai neturi tiesioginės įtakos reitingavimui, bet tai nereiškia, kad juos galima ignoruoti.

Pagalvokite taip: meta aprašymas yra jūsų skelbimas paieškos rezultatuose. Tai pirmasis įspūdis, kurį paliekate potencialiam lankytojui. Geras aprašymas gali padidinti paspaudimų skaičių (CTR), o tai jau duoda signalą Google, kad jūsų turinys aktualus. Taigi, nors tiesioginio SEO efekto nėra, netiesioginis tikrai yra.

Meta pavadinimai (title tags) – visai kita istorija. Jie vis dar yra vienas svarbiausių on-page SEO faktorių. Google aiškiai sako, kad pavadinimai padeda suprasti, apie ką puslapis. Be to, jie matomi ne tik paieškoje, bet ir naršyklės skirtuke, socialiniuose tinkluose, kai kas nors dalinasi nuoroda.

Kaip rašyti pavadinimus, kurie veikia

Pradėkime nuo technikos. Optimalus pavadinimo ilgis yra apie 50-60 simbolių. Google paprastai rodo apie 600 pikselių pločio tekstą, o tai maždaug atitinka tą simbolių skaičių. Jei viršijate, pabaiga tiesiog nukirpama su „…”, o tai atrodo neprofesionaliai.

Bet čia ne tik apie ilgį. Struktūra irgi svarbi. Klasikinis variantas: Pagrindinis raktažodis | Papildomas raktažodis | Prekės ženklas. Tačiau nebūtina laikytis šio šablono kaip religijos. Kartais geriau veikia klausimas, kartais – skaičiai.

Pavyzdžiui, jei rašote apie React bibliotekos naujoves, kuris pavadinimas geriau: „React 19 naujienos ir funkcijos | TechBlog” ar „Kas naujo React 19: 7 svarbiausi pakeitimai”? Antrasis variantas konkretesnis, turi skaičių (žmonės mėgsta sąrašus) ir iškart sako, ko tikėtis.

Svarbu suprasti, kad Google ne visada naudoja jūsų parašytą pavadinimą. Jei algoritmas mano, kad gali sugeneruoti geresnį variantą pagal puslapio turinį ir paieškos užklausą, jis tai padarys. Tai ypač dažnai nutinka, kai pavadinimas per trumpas, per ilgas arba perpildytas raktažodžiais.

Raktažodžių kišimas – kada tai per daug

Matėte tuos pavadinimus, kurie atrodo taip: „Pirkti pigius nešiojamus kompiuterius | Nešiojami kompiuteriai | Geriausi nešiojami kompiuteriai | Nešiojamų kompiuterių parduotuvė”? Tai klasikinis keyword stuffing pavyzdys, ir tai neveikia. Google algoritmai seniai išmoko atpažinti tokius triukus.

Geriau naudoti vieną pagrindinį raktažodį natūraliai ir galbūt vieną-du sinonimus ar susijusius terminus. Pavyzdžiui: „MacBook Air M2 apžvalga: ar verta pirkti 2024 metais?” Čia turime pagrindinį raktažodį (MacBook Air M2), long-tail variantą (apžvalga) ir aktualumo elementą (2024 metais).

Meta aprašymų anatomija

Meta aprašymai turi daugiau vietos žaisti – apie 155-160 simbolių. Tai maždaug dvi trumpos eilutės paieškos rezultatuose. Čia galite išsiskleisti, bet vis tiek turite būti konkrečiai.

Geras meta aprašymas atlieka kelis darbus vienu metu:

  • Paaiškina, apie ką puslapis
  • Įtraukia pagrindinį raktažodį (ar kelis)
  • Duoda priežastį paspausti
  • Atitinka vartotojo intenciją

Paimkime pavyzdį. Jei rašote straipsnį apie Python debugging, silpnas aprašymas būtų: „Straipsnis apie Python debugging įrankius ir metodus. Sužinokite daugiau apie debugging.” Tai neįdomu, nekonkretu ir niekam neduoda vertės.

Stiprus variantas: „Išsamiai apžvelgiame 8 Python debugging įrankius su praktiniais pavyzdžiais. Nuo pdb iki PyCharm debugger – raskite geriausią sprendimą savo projektui.” Matote skirtumą? Konkretus skaičius, paminėti įrankiai, aiški nauda.

Emocinis aspektas

Taip, mes kalbame apie techninius dalykus, bet žmonės vis tiek priima sprendimus emociškai. Net IT specialistai. Todėl meta aprašymuose galima ir reikia naudoti žodžius, kurie kelia emocijas ar smalsumą.

Vietoj „Sužinokite apie Kubernetes saugumą” geriau „Kubernetes saugumo spragos, kurios gali kainuoti jūsų verslui milijonus”. Arba vietoj „Docker konteinerių optimizavimo patarimai” – „Kaip sumažinome Docker konteinerių dydį 10 kartų: praktiniai patarimai”.

Žinoma, nemeluokite ir nesukurkite clickbait. Jei aprašymas žada vieną, o turinys duoda ką kita, bounce rate šaus į viršų, o tai Google tikrai pastebi.

Unikalumas – ne tik SEO reikalavimas

Vienas didžiausių meta duomenų optimizavimo klaidų – dubliuoti aprašymus ir pavadinimus keliuose puslapiuose. Tai ypač aktualu e-commerce svetainėms, kur gali būti šimtai produktų puslapių.

Google aiškiai sako, kad kiekvienas puslapis turėtų turėti unikalų pavadinimą ir aprašymą. Jei to nėra, algoritmas pats bando sugeneruoti aprašymus iš puslapio turinio, o tai ne visada baigiasi gerai.

Bet kaip tai padaryti, kai turite 500 produktų? Rankomis rašyti neįmanoma. Čia ateina į pagalbą šablonai su dinaminiais kintamaisiais. Pavyzdžiui: „[Produkto pavadinimas] – [Kategorija] | [Kaina] | [Prekės ženklas]”. Tai ne idealus sprendimas, bet geriau nei nieko.

Dar geriau – naudoti produkto specifikacijas aprašymuose. Pavyzdžiui: „Samsung Galaxy S24 Ultra 256GB juodas – 5G išmanusis telefonas su 200MP kamera ir S Pen. Pristatymas per 24h.” Čia turime modelį, talpą, spalvą, pagrindinius privalumus ir USP (unique selling proposition).

Struktūruoti duomenys ir rich snippets

Meta pavadinimai ir aprašymai – tai tik pradžia. Norint iš tiesų išsiskirti paieškos rezultatuose, reikia naudoti struktūruotus duomenis (schema markup). Tai leidžia Google rodyti papildomą informaciją: žvaigždutes (ratings), kainas, autorius, datos, FAQ ir daug ko kito.

Pavyzdžiui, jei turite straipsnį su kodų pavyzdžiais, galite naudoti Article schema su papildoma HowTo schema. Tai padidina šansą, kad jūsų rezultatas užims daugiau vietos SERP ir atrodys patraukliau.

Dažniausiai naudojamos schemos IT turiniui:

  • Article – straipsniams ir blog įrašams
  • HowTo – instrukcijoms ir tutorialams
  • FAQPage – DUK skyriams
  • SoftwareApplication – programinės įrangos apžvalgoms
  • Course – mokymo kursams

Įdiegti schema markup galima keliais būdais: JSON-LD formatu (Google rekomenduoja), microdata arba RDFa. JSON-LD paprasčiausias – tiesiog įkeliate JavaScript objektą į puslapio head arba body dalį, ir viskas.

Testavimas ir validacija

Prieš paleisdami struktūruotus duomenis į produkciją, būtinai patikrinkite juos Google Rich Results Test įrankiu. Jis parodys, ar jūsų markup teisingas ir kokius rich snippets galėsite gauti.

Dažna klaida – įdėti schema markup, bet neįtraukti visų reikalingų laukų. Pavyzdžiui, Article schema reikalauja headline, image, datePublished ir author. Jei ko nors trūksta, rich snippet gali neveikti.

A/B testavimas meta duomenims

Štai kur tampa įdomu. Daugelis žmonių parašo meta aprašymus ir pavadinimus, paskelbia ir pamiršta. Bet jei rimtai žiūrite į optimizavimą, turite testuoti skirtingus variantus.

Problema ta, kad A/B testavimas meta duomenims nėra toks paprastas kaip landing page testavimas. Negalite tiesiog rodyti skirtingų pavadinimų skirtingiems vartotojams – Google tai gali interpretuoti kaip cloaking ir nubausti.

Tačiau yra būdų. Vienas – testuoti laiko atžvilgiu. Naudojate vieną pavadinimą mėnesį, stebite CTR, tada pakeičiate ir vėl stebite. Svarbu kontroliuoti kitus faktorius – sezonalumą, pozicijas SERP, bendrą srautą.

Kitas būdas – testuoti panašiuose puslapiuose. Jei turite kelias produktų kategorijas ar straipsnių sekcijas, galite naudoti skirtingas meta duomenų strategijas ir palyginti rezultatus.

Google Search Console čia jūsų geriausias draugas. Performance ataskaita rodo CTR kiekvienam puslapiui ir užklausai. Jei matote, kad puslapis reitinguojamas gerai (top 3-5), bet CTR žemas, tai aiškus signalas, kad reikia optimizuoti meta duomenis.

Mobilieji įrenginiai ir meta duomenys

Daugiau nei 60% paieškų dabar vyksta mobiliuose įrenginiuose, o ten meta duomenys rodomi kitaip. Pavadinimai gali būti dar labiau sutrumpinti, aprašymai kartais išvis nerodomi, jei Google mano, kad jie neaktualūs.

Todėl svarbu:

  • Svarbiausią informaciją dėti pavadinimo pradžioje
  • Naudoti trumpesnius sakinius aprašymuose
  • Vengti specialių simbolių, kurie gali blogai rodytis mažuose ekranuose
  • Testuoti, kaip jūsų meta duomenys atrodo mobiliuose įrenginiuose

Galite naudoti Google SERP simuliatorius, kad pamatytumėte, kaip jūsų rezultatai atrodys skirtinguose įrenginiuose. Yra nemokamų įrankių, pvz., Portent SERP Preview Tool ar Yoast SEO plugin WordPress.

Klaidos, kurių venkite

Per metus darbo su įvairiais klientais mačiau visokių meta duomenų katastrofų. Štai dažniausios:

Prekės ženklo vardas pavadinimo pradžioje. Nebent esate Apple ar Microsoft, niekas neiešo jūsų prekės ženklo. Pradėkite nuo raktažodžio ar vertės pasiūlymo, prekės ženklą dėkite pabaigoje.

Bendriniai aprašymai. „Sveiki atvykę į mūsų svetainę” ar „Čia rasite informacijos apie…” – tai nieko nesako. Būkite konkretūs.

Raktažodžių perpildymas. Jau minėjau, bet verta pakartoti – tai neveikia ir atrodo šlamštiškai.

Ignoruoti vartotojo intenciją. Jei žmogus ieško „kaip įdiegti Docker”, jūsų pavadinimas turėtų aiškiai nurodyti, kad tai instrukcija, o ne teorinis straipsnis apie Docker istoriją.

Neatnaujinti meta duomenų. Jei straipsnis apie „Geriausius 2022 metų JavaScript frameworks”, o dabar 2024-ieji, atnaujinkite ne tik turinį, bet ir meta duomenis.

Kopijuoti konkurentų meta duomenis. Taip, galite įkvėpti, bet tiesiog kopijuoti – bloga idėja. Google pastebi dublikatus, be to, jūs prarandate galimybę išsiskirti.

Įrankiai, kurie palengvina gyvenimą

Rankomis valdyti meta duomenis didelėje svetainėje – košmaras. Laimei, yra įrankių, kurie padeda:

Screaming Frog SEO Spider – puikus įrankis audituoti visus meta duomenis svetainėje. Parodo, kurie pavadinimai per ilgi, per trumpi, dubliuojasi ar išvis trūksta.

Yoast SEO / Rank Math – jei naudojate WordPress, šie pluginai leidžia lengvai valdyti meta duomenis ir duoda realaus laiko feedback apie optimizavimą.

Google Search Console – nemokamas ir būtinas. Rodo, kaip jūsų puslapiai rodomi paieškoje, kokios užklausos atneša srautą, koks CTR.

SEMrush / Ahrefs – mokami, bet galingi įrankiai, kurie ne tik analizuoja jūsų meta duomenis, bet ir rodo, ką daro konkurentai.

ChatGPT ar kiti AI įrankiai – taip, galite naudoti AI sugeneruoti meta aprašymus. Bet būtinai redaguokite ir pritaikykite – AI sugeneruotas turinys dažnai per bendras ir neturi unikalumo.

Dar vienas patarimas – sukurkite Excel ar Google Sheets lentelę su visais svarbiausiais puslapiais, jų meta duomenimis, pozicijomis ir CTR. Tai padės sekti pokyčius ir matyti, kas veikia, o kas ne.

Kai meta duomenys tampa strategija

Galiausiai, meta duomenų optimizavimas – tai ne vienkartinis darbas, o nuolatinis procesas. Paieškos algoritmai keičiasi, konkurentai optimizuoja savo turinį, vartotojų elgsena evoliucionuoja.

Geriausia strategija – reguliariai peržiūrėti savo meta duomenis, bent kartą per ketvirtį. Žiūrėkite į Google Search Console duomenis, identifikuokite puslapius su žemu CTR bet gerais reitingais, ir eksperimentuokite su meta duomenimis.

Nepamirškite, kad meta duomenys yra tik viena SEO dalis. Jie neišgelbės prasto turinio ar lėtos svetainės. Bet kai viskas kita tvarkoje, gerai optimizuoti meta duomenys gali būti tas skirtumas, kuris paverčia gerą rezultatą puikiu.

Ir paskutinis dalykas – rašykite žmonėms, ne robotams. Taip, Google algoritmai skaito jūsų meta duomenis, bet galiausiai sprendimą paspausti priima žmogus. Jei jūsų pavadinimas ir aprašymas skamba natūraliai, įdomiai ir naudingai, jūs jau pusę kelio į sėkmę.

Prismic CMS daugiakalbiam turiniui

by adminin E-komercija, Internetinės parduotuvėsLeave a Comment on Prismic CMS daugiakalbiam turiniui

Kai projektuoji svetainę ar aplikaciją, kuri turi veikti keliomis kalbomis, turinys tampa tikru galvos skausmu. Viena kalba – dar nieko, bet kai reikia valdyti tą patį turinį lietuviškai, angliškai, vokiškai ir dar keliais variantais, pradedi svajoti apie paprastesnius laikus. Čia ir ateina į pagalbą Prismic CMS – headless turinio valdymo sistema, kuri daugiakalbį turinį tvarko gana elegantiškai.

Kodėl headless CMS daugiakalbiam projektui

Prismic priklauso headless CMS kategorijai, o tai reiškia, kad jis neturi savo frontend’o – tiesiog teikia turinį per API. Skamba paprasta, bet šis požiūris turi didžiulę reikšmę daugiakalbiam turiniui. Tradicinės CMS, kaip WordPress ar Drupal, dažnai reikalauja įvairių pluginų ir workaround’ų, kad normaliai veiktų su keletu kalbų. Prismic šią funkciją turi iš dėžės.

Kas man patinka – nebereikia galvoti apie tai, kaip frontend’as atvaizduos turinį. Gali naudoti React, Vue, Next.js, Nuxt ar net vanilla JavaScript. Prismic tiesiog duoda JSON’ą, o tu su juo darai ką nori. Tai ypač patogu, kai dirbi su komanda, kur frontend ir backend developeriai dirba atskirai, arba kai vienas projektas turi kelias platformas – web, mobile app, digital signage.

Kaip Prismic tvarko kalbas

Prismic daugiakalbės funkcijos veikia per tai, ką jie vadina „locales”. Sukuri pagrindinę kalbą (master locale) ir tada pridedi papildomas. Kiekvienas content type’as automatiškai tampa prieinamas visose sukonfigūruotose kalbose. Tai nėra kažkoks rocket science, bet implementacija tikrai patogi.

Praktiškai tai atrodo taip: sukuri dokumentą anglų kalba, ir Prismic automatiškai sukuria tuščius to paties dokumento variantus kitoms kalboms. Tuomet content editoriai gali užpildyti kiekvieną kalbos versiją atskirai. Svarbu suprasti, kad kiekviena kalbos versija yra atskiras dokumentas su savo ID, bet jie susieti tarpusavyje per „alternate languages” ryšį.

Štai kaip tai atrodo kode, kai nori gauti dokumentą su visomis jo kalbų versijomis:

const document = await client.getByUID('page', 'homepage', {
  lang: 'lt-lt'
});

// Gauni visas alternatyvias kalbas
const alternateLanguages = document.alternate_languages;

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti iš anksto – Prismic nenaudoja standartinių ISO kalbų kodų. Jie naudoja lowercase formatą su brūkšneliu, pvz., „en-us”, „lt-lt”, „de-de”. Tai gali būti šiek tiek neįprasta, jei esi įpratęs prie „en_US” ar „en-GB” formatų, bet greitai pripranti.

Struktūros kūrimas su custom types

Prismic dirba su custom types – tai kaip blueprint’ai tavo turiniui. Sukuri custom type’ą, apibrėži laukus, ir tada gali kurti neribotą kiekį dokumentų pagal tą šabloną. Kai dirbi su daugiakalbiu turiniu, svarbu suprasti, kad custom type struktūra yra ta pati visoms kalboms – keičiasi tik turinys.

Pavyzdžiui, jei kuri blog post custom type’ą su laukais „title”, „author”, „content” ir „featured_image”, visi šie laukai bus prieinami visose kalbose. Bet čia ir slypi vienas niuansas – ne viskas turėtų būti verčiama. Pavyzdžiui, autoriaus vardas greičiausiai lieka tas pats, o featured_image gali būti bendras arba skirtingas priklausomai nuo konteksto.

Prismic leidžia konfigūruoti, kurie laukai yra „shared” tarp kalbų. Tai daroma per API, ne per UI, kas šiek tiek nepatogu, bet suteikia daugiau kontrolės. Praktiškai dažniausiai shared būna media laukai ir ID tipo laukai, o tekstiniai laukai lieka lokalūs kiekvienai kalbai.

Content Relationships tarp kalbų

Dalykas, kuris gali sukelti painiavos – tai kaip veikia content relationships daugiakalbėje aplinkoje. Tarkime, turi blog post’ą, kuris turi relationship lauką į „Author” dokumentą. Kai sukuri anglišką blog post’ą ir susieji jį su anglišku author dokumentu, lietuviškoje versijoje tas ryšys nepersikeičia automatiškai į lietuvišką author versiją.

Tai reiškia, kad content editoriai turi rankiniu būdu pasirinkti teisingą kalbos versiją kiekvienam relationship’ui. Skamba kaip papildomas darbas, bet iš tikrųjų tai suteikia lankstumo – kartais nori, kad ryšys būtų į kitą kalbą, pavyzdžiui, jei autor’iaus profilis egzistuoja tik vienoje kalboje.

Kodas, kuris ištraukia susijusį turinį su teisinga kalba:

const blogPost = await client.getByUID('blog_post', 'my-post', {
  lang: 'lt-lt',
  fetchLinks: ['author.name', 'author.bio']
});

// Jei author relationship nurodo į kitą kalbą, 
// gali reikėti papildomo query
if (blogPost.data.author.lang !== 'lt-lt') {
  const authorLT = await client.getByID(
    blogPost.data.author.id,
    { lang: 'lt-lt' }
  );
}

Routing ir URL struktūra

Kai kuri daugiakalbę svetainę, vienas iš pirmųjų klausimų – kaip organizuoti URL’us. Prismic čia neprimetą jokio sprendimo, kas yra ir gerai, ir blogai. Gerai, nes turi visišką kontrolę. Blogai, nes turi viską implementuoti pats.

Populiariausi URL struktūros variantai daugiakalbėms svetainėms:

  • Subdomain’ai: en.example.com, lt.example.com
  • Path’ai: example.com/en/, example.com/lt/
  • Query parametrai: example.com?lang=en (mažiau SEO friendly)
  • Atskiri domain’ai: example.com, example.lt

Dažniausiai naudojamas path’ų metodas, nes jis paprasčiausias implementuoti ir SEO friendly. Su Next.js tai gali atrodyti taip:

// pages/[lang]/[uid].js
export async function getStaticProps({ params, locale }) {
  const client = createClient();
  const page = await client.getByUID('page', params.uid, {
    lang: locale || 'en-us'
  });
  
  return {
    props: { page }
  };
}

Svarbu nepamiršti hreflang tagų SEO optimizavimui. Prismic suteikia alternate_languages informaciją, kurią gali panaudoti generuojant šiuos tagus:

Praktiniai iššūkiai ir sprendimai

Dirbant su Prismic daugiakalbiam projektui, susiduri su keletu praktinių problemų, kurias verta žinoti iš anksto.

Fallback turinys: Kas nutinka, kai lietuviška versija dar neparašyta, bet svetainė jau live? Prismic neturi built-in fallback mechanizmo. Tai reiškia, kad turi implementuoti patys. Paprasčiausias būdas – tikrinti, ar dokumentas egzistuoja reikiama kalba, jei ne – rodyti anglišką versiją su disclaimer’iu.

async function getPageWithFallback(uid, preferredLang, fallbackLang = 'en-us') {
  try {
    return await client.getByUID('page', uid, { lang: preferredLang });
  } catch (error) {
    if (error.message.includes('No documents found')) {
      return await client.getByUID('page', uid, { lang: fallbackLang });
    }
    throw error;
  }
}

Preview funkcionalumas: Prismic turi preview režimą, bet su daugiakalbiu turiniu reikia papildomai pasirūpinti, kad preview veiktų teisingoje kalboje. Tai reiškia, kad preview resolver’yje turi tikrinti dokumento kalbą ir redirect’inti į teisingą URL.

Sitemap generavimas: Kai turi kelias kalbas, sitemap tampa šiek tiek komplikuotesnis. Geriausias būdas – generuoti atskirą sitemap kiekvienai kalbai arba vieną su visomis kalbomis, bet su teisingais hreflang annotations.

Content editorių workflow: Vienas iš didžiausių iššūkių nėra techninis – tai organizacinis. Kaip užtikrinti, kad content editoriai žino, kurios kalbų versijos jau užpildytos, o kurios dar laukia? Prismic UI rodo, ar kalbos versija egzistuoja, bet nerodo, ar ji pilnai užpildyta. Čia gali padėti custom dashboard’as arba paprastas script’as, kuris tikrina tuščius laukus.

Integracijos su translation management sistemomis

Jei dirbi su profesionaliais vertėjais arba naudoji translation management sistemas (TMS) kaip Phrase, Lokalise ar Crowdin, Prismic neturi native integracijos. Tai gali būti deal breaker’is dideliems projektams, kur vertimo workflow yra kritinis.

Tačiau galima sukurti custom integraciją per Prismic API. Pagrindinis workflow’as atrodytų taip:

  1. Eksportuoji turinį iš Prismic JSON formatu
  2. Konvertuoji į TMS palaikomą formatą (dažniausiai XLIFF ar JSON)
  3. Siunti į TMS vertimui
  4. Gauni išverstą turinį
  5. Importuoji atgal į Prismic per API

Prismic Writing Room API leidžia programiškai kurti ir atnaujinti dokumentus, tad techniškai tai įmanoma, bet reikia nemažai custom kodo. Jei vertimo workflow yra labai svarbus, verta apsvarstyti CMS, kurios turi native TMS integraciją, kaip Contentful ar Sanity.

Kas veikia gerai ir kur dar yra erdvės tobulėti

Po kelių projektų su Prismic daugiakalbiam turiniui, galiu pasakyti, kad sistema veikia solidžiai, bet nėra be trūkumų. Kas tikrai patinka – tai paprasta pradžia. Pridedi kalbas, ir viskas tiesiog veikia. Nereikia jokių pluginų ar sudėtingų konfigūracijų. Content editorių sąsaja intuitivi, ir dauguma žmonių greitai supranta, kaip dirbti su skirtingomis kalbų versijomis.

Prismic Slice Machine – jų komponentų bibliotekos įrankis – taip pat gerai veikia su daugiakalbiu turiniu. Galima kurti reusable content blokus, kurie automatiškai veikia visose kalbose. Tai labai patogu, kai turi sudėtingus puslapius su daug skirtingų sekcijų.

Tačiau yra dalykų, kurie galėtų būti geresni. Jau minėjau TMS integracijų trūkumą. Taip pat trūksta geresnio content completion tracking’o – būtų super, jei UI aiškiai rodytų, kuri kalbos versija yra 100% užpildyta, o kuri tik 60%. Dabar tai reikia tikrinti rankiniu būdu arba rašyti custom script’us.

Dar vienas dalykas – bulk operacijos. Jei nori atnaujinti tam tikrą lauką visose kalbų versijose, turi daryti tai rankiniu būdu kiekvienai kalbai atskirai arba naudoti API. Būtų patogu turėti UI funkciją „update all language versions” bent jau shared laukams.

Bet apskritai, Prismic yra solid pasirinkimas daugiakalbiam projektui, ypač jei dirbi su moderniomis frontend technologijomis ir nori turėti kontrolę virš viso rendering proceso. Jis nėra pigiausias variantas rinkoje (kainos pradeda augti su daugiau locale’ų ir content editorių), bet už tą kainą gauni stabilią sistemą su geru developer experience. Jei tavo projektas nereikalauja super sudėtingo vertimo workflow’o ir gali susitvarkyti su keliais minėtais apribojimais, Prismic tikrai verta apsvarstyti. Pradėti lengva, dokumentacija gera, o community aktyvus – tai svarbu, kai 3 val. nakties kažkas neveikia ir reikia atsakymų.

„Moosend” e-pašto marketingo platforma

by adminin E-komercijaLeave a Comment on „Moosend” e-pašto marketingo platforma

Kas ta Moosend ir kodėl verta dėmesio

Kai pradedi ieškoti e-pašto marketingo įrankio, greičiausiai pirmiausiai susiduri su Mailchimp, Constant Contact ar kitais rinkos gigantais. Bet yra viena platforma, kuri pastaraisiais metais gerokai išpopuliarėjo tarp IT specialistų ir marketingo komandų – tai Moosend. Graikų kilmės įmonė, įkurta 2011 metais, sugebėjo sukurti produktą, kuris derina paprastumą su galingomis funkcijomis.

Moosend išsiskiria tuo, kad nesijaučia kaip dar vienas generinis e-pašto siuntimo įrankis. Čia matosi, kad kūrėjai tikrai galvojo apie vartotojo patirtį ir automatizacijos galimybes. Platforma turi intuityvią sąsają, bet kartu leidžia kurti sudėtingus automatizacijos scenarijus, kurie konkurentams kainuotų dvigubai ar trigubai daugiau.

Įdomu tai, kad Moosend dažnai renkasi mažesnės ir vidutinės įmonės, startuoliai bei agentūros, kurios ieško gero kainos ir kokybės santykio. Nors platforma nėra tokia žinoma kaip kai kurie konkurentai, ji turi labai lojalią vartotojų bazę. Ir tam yra priežasčių.

Kainos politika ir planai – be paslėptų mokesčių

Vienas didžiausių Moosend privalumų yra skaidri kainodara. Nemėgstu, kai įrankiai slepia tikrąsias kainas už „susisiekite su mumis” mygtukais. Moosend šiuo atžvilgiu elgiasi sąžiningai.

Platforma siūlo nemokamą planą iki 1000 prenumeratorių, kuris apima visas pagrindines funkcijas. Tai ne kažkoks apribotas demo režimas – čia gauni pilnavertį įrankį su automatizacija, landing page kūrimu ir net A/B testavimu. Vienintelis apribojimas – negali siųsti daugiau nei tam tikrą kiekį laiškų per mėnesį.

Mokamų planų kainodara prasideda nuo maždaug 9 dolerių per mėnesį už 500 prenumeratorių. Kuo daugiau prenumeratorių, tuo didesnė kaina, bet ji auga proporcingai ir lieka konkurencinga. Pavyzdžiui, už 10,000 prenumeratorių mokėsi apie 80 dolerių per mėnesį – tai gerokai pigiau nei daugelis alternatyvų.

Svarbu paminėti, kad Moosend neskaičiuoja papildomų mokesčių už tokias funkcijas kaip automatizacija ar landing pages. Tai įeina į bazinį planą. Kai kurie konkurentai už tas pačias galimybes prašo premium paketo arba papildomų mokesčių.

Automatizacijos galimybės – čia platforma tikrai žiba

Jei dirbi IT srityje, tikriausiai vertini gerą automatizaciją. Moosend šioje vietoje tikrai neapvilia. Jų automatizacijos kūrimo įrankis paremtas vizualiu workflow editoriumi, kuris primena programavimo logikos schemas.

Gali kurti sudėtingus scenarijus su sąlygomis, laukimo periodais, segmentavimu ir įvairiais triggeriais. Pavyzdžiui, lengvai sukursi seką, kuri:
– Siunčia pasveikinimo laišką naujiems prenumeratoriams
– Po 3 dienų patikrina, ar jie atidarė pirmąjį laišką
– Jei atidarė – siunčia vieną turinį, jei ne – kitą
– Segmentuoja pagal veiksmus ir toliau personalizuoja komunikaciją

Kas man patinka – automatizacijos šablonai. Nereikia kurti visko nuo nulio. Yra paruoštų šablonų abandoned cart sekoms, welcome serijoms, re-engagement kampanijoms. Gali tiesiog paimti šabloną ir pritaikyti savo poreikiams.

API integracija taip pat veikia sklandžiai. Jei turi custom sistemą ar nori integruoti Moosend su savo produktu, dokumentacija yra aiški ir REST API funkcionalumas – išsamus. Webhook’ai veikia stabiliai, kas svarbu automatizuojant procesus tarp skirtingų sistemų.

Laiškų kūrimo įrankiai ir šablonai

Drag-and-drop editorius Moosend platformoje yra vienas geriausių, kuriuos teko naudoti. Nėra to jausmo, kad kovoji su įrankiu – viskas veikia taip, kaip tikėjiesi. Elementus tempi, numeti, redaguoji tekstą tiesiogiai, keiti spalvas ir stilius.

Šablonų biblioteka nėra milžiniška, bet kokybė gera. Yra apie 70+ profesionaliai sukurtų šablonų įvairioms nišoms – e-commerce, B2B, naujienlaiškiams, event’ams. Visi šablonai responsive, tai reiškia, kad gerai atrodys tiek desktop, tiek mobiliuose įrenginiuose.

Jei moki HTML/CSS, gali redaguoti šablonų kodą tiesiogiai. Tai didelis pliusas, nes kartais reikia padaryti kažką specifinio, ko drag-and-drop editorius neleidžia. Moosend neužrakina tavęs vien vizualiniame editoriuje – gali laisvai perjungti į kodo režimą.

Personalizacijos galimybės taip pat plačios. Gali įterpti ne tik vardą ar pavardę, bet ir bet kokius custom laukus, kuriuos turi savo prenumeratorių duomenų bazėje. Dinaminis turinys leidžia rodyti skirtingus blokus skirtingoms auditorijų grupėms tame pačiame laiške.

Segmentavimas ir auditorijos valdymas

Geras e-pašto marketingas prasideda nuo teisingos auditorijos. Moosend supranta tai labai gerai ir siūlo galingus segmentavimo įrankius.

Gali kurti segmentus pagal:
– Demografinius duomenis
– Elgesį (kas atidarė, kas paspaudė, kas pirko)
– Engagement lygį
– Custom laukus
– Automatizacijos eigą (kuriame workflow žingsnyje yra prenumeratorius)

Segmentai gali būti statiniai arba dinaminiai. Dinaminiai segmentai automatiškai atsinaujina pagal nustatytas taisykles. Pavyzdžiui, sukuri segmentą „Aktyvūs vartotojai” su sąlyga „atidarė bent vieną laišką per paskutines 30 dienų” – šis segmentas nuolat atsinaujins automatiškai.

Importuoti kontaktus galima keliais būdais: CSV failas, copy-paste, API, arba integracijos su kitomis sistemomis. Moosend turi double opt-in funkciją, kuri svarbi GDPR atitikčiai – prenumeratoriai gauna patvirtinimo laišką prieš patekdami į tavo sąrašą.

Dar viena smulkmena, kuri man patinka – galimybė lengvai išvalyti neaktyvius kontaktus. Platforma rodo engagement metrikas ir leidžia filtruoti tuos, kurie seniai nereagavo į tavo laiškus. Tai padeda išlaikyti gerą sender reputation ir sumažinti kaštus.

Analitika ir reportai – duomenys, kurių reikia

Moosend analitikos skydelis yra informatyvus, bet ne perkrautas. Matai visas svarbias metricas: open rate, click rate, bounce rate, unsubscribe rate. Geografiniai duomenys rodo, iš kur tavo prenumeratoriai, o įrenginių statistika – kokius devices naudoja.

Click heatmap funkcija vizualiai parodo, kurios laiško vietos susilaukia daugiausiai paspaudimų. Tai labai naudinga optimizuojant dizainą ir CTAs. Matai ne tik skaičius, bet ir vizualiai – kur žmonės spaudžia.

A/B testingas integruotas į platformą ir veikia sklandžiai. Gali testuoti subject lines, siuntėjo vardus, turinį, siuntimo laiką. Platforma automatiškai nustato laimėtoją pagal tavo pasirinktą metriką ir išsiunčia geriausią variantą likusiai auditorijai.

Reportus galima eksportuoti PDF ar CSV formatu. Jei dirbi su klientais ar reikia pristatyti rezultatus vadovybei, tai praverčia. Taip pat yra galimybė nustatyti automatinius reportus, kurie siunčiami el. paštu pagal grafiką.

Viena funkcija, kurios man trūksta – pažangesnė revenue tracking integracija. Nors gali sekti konversijas, e-commerce analytics galėtų būti išsamesnė. Tačiau tai kompensuojama integracijomis su Google Analytics ir kitais įrankiais.

Integracijos su kitais įrankiais

Moosend palaiko integracijas su daugiau nei 100 populiarių platformų. Yra native integracijos su:
– E-commerce platformomis (Shopify, WooCommerce, Magento)
– CRM sistemomis (Salesforce, HubSpot, Pipedrive)
– WordPress ir kitomis CMS
– Zapier (kas atidaro duris į tūkstančius papildomų integracijų)
– Analytics įrankiais (Google Analytics, Facebook Pixel)

WordPress pluginas veikia gerai ir lengvai integruojamas. Gali įdėti signup formas, pop-ups, landing pages tiesiog į savo WordPress svetainę be jokio kodavimo.

Shopify integracija yra ypač galinga e-commerce projektams. Automatiškai sinchronizuojami produktai, užsakymai, klientų duomenys. Gali siųsti automatines abandoned cart sekų, post-purchase follow-ups, produktų rekomenacijas pagal pirkimo istoriją.

API dokumentacija, kaip minėjau, yra gera. REST API leidžia atlikti beveik bet kokią operaciją programiškai. Jei kuri custom sprendimą ar reikia gilesnės integracijos, tai įmanoma. Rate limits yra protingi ir neturėtų sukelti problemų normaliam naudojimui.

Palaikymas ir mokymosi kreivė

Moosend palaikymo komanda dirba 24/7 per live chat ir email. Iš patirties galiu pasakyti, kad atsakymai ateina greitai – paprastai per kelias minutes live chat’e. Palaikymo kokybė gera, specialistai išmano produktą ir gali padėti su techniškesniais klausimais.

Knowledge base yra išsami su straipsniais, video tutorialais, use case pavyzdžiais. Jei mėgsti mokytis pats, ten rasi atsakymus į daugumą klausimų. Yra ir webinarų, kurie padeda geriau suprasti pažangesnes funkcijas.

Mokymosi kreivė nėra statūs. Jei turi bent minimalios patirties su e-pašto marketingu, Moosend’ą išmoksi naudoti per kelias valandas. Sąsaja intuityvi, funkcijos logiškai išdėstytos. Net jei esi visiškas naujokas, su pagalba tutorialų greitai susigaudysi.

Bendruomenė nėra tokia didelė kaip Mailchimp ar kitų populiaresnių platformų, bet Facebook grupėje ir forumuose rasi naudingų diskusijų ir patarimų. Moosend taip pat reguliariai skelbia blog’e straipsnius apie e-pašto marketingo best practices.

Ar Moosend tau tinka – praktinės rekomendacijos

Išbandžius Moosend ilgesnį laiką, galiu pasakyti, kad tai solidus įrankis su keliais išskirtiniais privalumais. Automatizacijos galimybės už tokią kainą yra tikrai geros. Jei esi startuolis, agentura ar vidutinė įmonė, kuri ieško funkcionalumo be premium kainų – Moosend verta rimtai apsvarstyti.

Platforma ypač tinka, jei:
– Nori galingos automatizacijos be didelių investicijų
– Vertini skaidrią kainodarą be paslėptų mokesčių
– Reikia gero API ir integracijų galimybių
– Dirbi su e-commerce ir nori abandoned cart funkcionalumo
– Esi agentura, valdanti kelis klientų projektus

Tačiau yra ir keletas aspektų, kur Moosend nėra stipriausias. Jei reikia labai pažangių CRM funkcijų ar kompleksinės sales pipeline valdymo, galbūt geriau žiūrėti į specializuotas platformas. Taip pat, jei tavo komanda jau įpratusi prie kito įrankio ir turi daug custom integracijų, migracija gali pareikalauti pastangų.

Rekomenduočiau pradėti nuo nemokamo plano ir išbandyti platformą su realiais projektais. Tai geriausias būdas suprasti, ar ji tinka tavo workflow’ui. Nemokamas planas nėra apribotas laiko atžvilgiu, tad gali ramiai testuoti. Jei patiks – upgrade’inimas paprastas ir kainos tikrai neišmuš iš vėžių.

Galiausiai, e-pašto marketingo įrankis yra tik įrankis. Svarbu ne tik kokią platformą naudoji, bet kaip ją naudoji. Moosend suteikia visas reikalingas priemones – automatizaciją, segmentavimą, analitika, testing’ą. Dabar tavo eilė sukurti strategiją ir turinį, kuris tikrai veiks tavo auditorijai.

„SendGrid” transakcinio e-pašto API

by adminin E-komercijaLeave a Comment on „SendGrid” transakcinio e-pašto API

Kas yra SendGrid ir kam jis reikalingas

Kai kuriate aplikaciją, kuri turi siųsti el. laiškus – nesvarbu, ar tai būtų registracijos patvirtinimai, slaptažodžių atkūrimas, ar pranešimai apie užsakymus – greičiausiai susidursite su klausimu: kaip tai padaryti patikimai? Galite, žinoma, sukonfigūruoti savo SMTP serverį, bet tai panašu į bandymą išrasti dviratį iš naujo. Čia ir ateina į pagalbą SendGrid – vienas populiariausių transakcinio el. pašto sprendimų rinkoje.

SendGrid yra debesų paslaugų teikėjas, specializuojantis el. pašto pristatyme. Jie rūpinasi visa ta nemalonia infrastruktūra, IP adresų reputacija, pristatymo optimizavimu ir kitais dalykais, dėl kurių paprastai galvos skauda. Jūs tiesiog siunčiate užklausą per jų API, o jie pasirūpina, kad laiškas pasiektų gavėją.

Įmonė buvo įkurta 2009 metais ir 2019-aisiais tapo Twilio dalimi. Per tą laiką jie sukaupė solidžią patirtį – kasdien per jų sistemą praeina milijardai laiškų. Tai reiškia, kad jie tikrai žino, ką daro.

API integracijos pradžia

Pradėti naudoti SendGrid API tikrai nesudėtinga. Pirmiausia reikia užsiregistruoti jų platformoje ir gauti API raktą. Tai daroma per kelias minutes – einate į Settings > API Keys ir sukuriate naują raktą. Svarbu: išsaugokite jį saugiai, nes vėliau nebematysite pilnos rakto reikšmės.

SendGrid siūlo kelis integracijos būdus. Galite naudoti jų oficialias bibliotekas Python, Node.js, PHP, Ruby, Go, C# ir kitiems kalboms, arba tiesiog siųsti HTTP užklausas rankiniu būdu. Aš paprastai rekomenduoju naudoti oficialias bibliotekas – jos sutvarko daug smulkmenų už jus ir yra gerai dokumentuotos.

Štai kaip atrodo paprasčiausias pavyzdys su Python:

„`python
import sendgrid
from sendgrid.helpers.mail import Mail

sg = sendgrid.SendGridAPIClient(api_key=’JŪSŲ_API_RAKTAS’)

message = Mail(
from_email=’[email protected]’,
to_emails=’gavė[email protected]’,
subject=’Testas’,
html_content=’Labas, tai testinis laiškas!‘
)

response = sg.send(message)
print(response.status_code)
„`

Jei viskas gerai, gausite 202 statuso kodą, kuris reiškia, kad SendGrid priėmė jūsų laišką apdorojimui. Pastebėkite – tai nereiškia, kad laiškas jau pristatytas, tik kad jis įtrauktas į eilę.

Šablonų sistema ir dinaminis turinys

Vienas iš dalykų, kuris man labiausiai patinka SendGrid platformoje, yra jų šablonų sistema. Vietoj to, kad HTML kodą rašytumėte tiesiai aplikacijos kode, galite sukurti šablonus SendGrid sąsajoje ir juos pakartotinai naudoti.

Šablonai palaiko dinaminius kintamuosius, kuriuos galite perduoti per API. Pavyzdžiui, sukuriate šabloną su tokiu turiniu:

„`html

Sveiki, {{vardas}}!

Jūsų užsakymas #{{uzsakymo_nr}} buvo sėkmingai apdorotas.

„`

O tada kode tiesiog perduodate reikšmes:

„`python
message = Mail(
from_email=’[email protected]’,
to_emails=’[email protected]’
)
message.template_id = ‘d-1234567890abcdef’
message.dynamic_template_data = {
‘vardas’: ‘Jonas’,
‘uzsakymo_nr’: ‘12345’
}
„`

Tai labai patogu, nes dizaineriai gali redaguoti šablonus be programuotojų pagalbos, o jūs nereikia perkompiliuoti aplikacijos kiekvieną kartą, kai reikia pakeisti laiško tekstą. Be to, SendGrid sąsaja turi įmontuotą šablonų peržiūrą ir testinių laiškų siuntimą.

Priedų siuntimas ir sudėtingesni scenarijai

Kartais reikia išsiųsti ne tik tekstą, bet ir priedus – PDF sąskaitas faktūras, CSV ataskaitas ar kitus failus. SendGrid tai palaiko be problemų, nors reikia šiek tiek daugiau kodo.

Priedai perduodami kaip base64 užkoduoti stringai. Štai pavyzdys:

„`python
import base64
from sendgrid.helpers.mail import Attachment, FileContent, FileName, FileType

with open(‘saskaita.pdf’, ‘rb’) as f:
data = f.read()

encoded = base64.b64encode(data).decode()

attachment = Attachment()
attachment.file_content = FileContent(encoded)
attachment.file_type = FileType(‘application/pdf’)
attachment.file_name = FileName(‘saskaita.pdf’)

message.attachment = attachment
„`

Vienas dalykas, kurį svarbu žinoti – SendGrid turi 30 MB limitą vienam laiškui, įskaitant visus priedus. Jei jums reikia siųsti didesnius failus, geriau įkelkite juos kur nors į debesį ir atsiųskite tik nuorodą.

Dar viena naudinga funkcija – galimybė siųsti laiškus keliems gavėjams vienu metu, bet taip, kad kiekvienas gautų personalizuotą versiją. Tai daroma naudojant „personalizations” objektą. Taip galite siųsti skirtingus šablonus ar skirtingus dinaminius duomenis kiekvienam gavėjui, bet visa tai vyksta viena API užklausa.

Webhook’ai ir pristatymo sekimas

Vienas iš svarbiausių dalykų transakciniame el. pašte – žinoti, kas nutiko su jūsų laišku. Ar jis buvo pristatytas? Ar gavėjas jį atidarė? Ar paspaudė ant nuorodos? SendGrid visa tai seka ir gali pranešti jums per webhook’us.

Webhook’ai – tai HTTP užklausos, kurias SendGrid siunčia į jūsų serverį, kai įvyksta tam tikri įvykiai. Jūs tiesiog nurodote savo endpoint’ą SendGrid nustatymuose, ir jie pradės siųsti POST užklausas su informacija apie įvykius.

Štai kokius įvykius galite sekti:

  • Processed – laiškas priimtas į sistemą
  • Delivered – laiškas sėkmingai pristatytas
  • Opened – gavėjas atidarė laišką
  • Clicked – paspaudė ant nuorodos laiške
  • Bounced – laiškas atmestas (hard bounce arba soft bounce)
  • Dropped – SendGrid atmetė laišką (pvz., dėl blogas el. pašto adresas)
  • Spam report – gavėjas pažymėjo kaip šlamštą
  • Unsubscribe – gavėjas atsisakė prenumeratos

Webhook’ų apdorojimas gali atrodyti maždaug taip (Flask pavyzdys):

„`python
from flask import Flask, request
import json

app = Flask(__name__)

@app.route(‘/sendgrid-webhook’, methods=[‘POST’])
def handle_webhook():
events = request.json

for event in events:
event_type = event.get(‘event’)
email = event.get(’email’)
timestamp = event.get(‘timestamp’)

if event_type == ‘delivered’:
# Atnaujinkite savo duomenų bazę
print(f”Laiškas pristatytas: {email}”)
elif event_type == ‘bounce’:
# Pažymėkite el. paštą kaip negaliojantį
print(f”Bounce: {email}”)

return ”, 200
„`

Svarbu: SendGrid webhook’ai negarantuoja užklausų tvarkos ir gali siųsti dublikatus, todėl jūsų kodas turi būti idempotentiškas. Taip pat rekomenduoju patikrinti webhook’ų autentiškumą – SendGrid leidžia nustatyti paslapties raktą, kurį jie įtrauks į užklausas.

Kainodara ir limitai

SendGrid turi nemokamą planą, kuris leidžia siųsti iki 100 laiškų per dieną. Tai puiku testavimui ar labai mažiems projektams, bet rimtesnei aplikacijai greičiausiai reikės mokamo plano.

Mokamų planų kainos prasideda nuo apie 15 USD per mėnesį už 40,000 laiškų. Tai gana konkurencinga kaina, palyginus su kitais sprendimais. Jei jums reikia daugiau, kaina mažėja proporcingai – kuo daugiau laiškų, tuo pigiau kiekvienas laiškas.

Vienas dalykas, kurį reikia turėti omenyje – SendGrid turi rate limiting. Nemokamame plane galite siųsti tik 100 laiškų per dieną, bet net mokamame plane yra apribojimai, kiek greitai galite siųsti. Paprastai tai apie 600 laiškų per sekundę vienam API raktui, bet praktikoje retai kada pasieksite šį limitą.

Jei viršijate limitą, gausite 429 HTTP klaidos kodą. Geras praktika – implementuoti retry logiką su exponential backoff. Daugelis oficialių bibliotekų tai daro automatiškai.

Saugumas ir geriausia praktika

Dirbant su el. pašto API, saugumas yra kritiškai svarbus. Štai keletas dalykų, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį:

API raktų valdymas – niekada nekiškite API raktų tiesiai į kodą. Naudokite aplinkos kintamuosius arba secrets management sistemas. Jei netyčia commit’insite API raktą į Git, nedelsiant jį pakeiskite. SendGrid leidžia sukurti kelis API raktus su skirtingomis teisėmis – naudokite tai, kad suteiktumėte tik būtinas teises.

Siuntėjo autentifikacija – būtinai sukonfigūruokite SPF, DKIM ir DMARC įrašus savo domenui. Tai padės užtikrinti, kad jūsų laiškai nepatektų į spam aplanką. SendGrid turi puikius vedlius, kaip tai padaryti, bet jums reikės prieigos prie DNS nustatymų.

Unsubscribe funkcionalumas – jei siunčiate marketingo laiškus (ne tik transakcinio), privalote turėti aiškų būdą atsisakyti prenumeratos. SendGrid turi įmontuotą unsubscribe valdymą, bet galite ir patys jį implementuoti.

Rate limiting savo pusėje – net jei SendGrid leidžia siųsti daug laiškų greitai, tai nereiškia, kad turėtumėte. Staigus didelis laiškų srautas gali sukelti įtarimą pas el. pašto teikėjus ir pakenkti jūsų reputacijai. Geriau paskirstyti siuntimą per tam tikrą laiką.

Dar vienas patarimas – stebėkite savo bounce rate ir spam complaint rate. Jei šie rodikliai per aukšti, SendGrid gali laikinai sustabdyti jūsų paskyrą. Paprastai norite išlaikyti bounce rate žemiau 5% ir spam complaint rate žemiau 0.1%.

Alternatyvos ir kada rinktis SendGrid

SendGrid nėra vienintelis žaidėjas šioje rinkoje. Yra ir kitų populiarių sprendimų – Mailgun, Amazon SES, Postmark, Mandrill. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.

Amazon SES yra pigiausias variantas, jei jau naudojate AWS infrastruktūrą. Bet jų sąsaja nėra tokia intuityvi, ir jums reikės daugiau rankų darbo su IP reputacija ir pristatymo optimizavimu.

Postmark orientuotas būtent į transakcinio el. pašto pristatymą ir turi puikią pristatymo statistiką. Jie šiek tiek brangesni, bet jų palaikymas tikrai geras.

Mailgun labai panašus į SendGrid funkcionalumu ir kaina. Dažnai pasirinkimas tarp šių dviejų yra tiesiog asmeninių preferencijų klausimas.

SendGrid yra geras pasirinkimas, jei:
– Jums reikia patikimo sprendimo su gera dokumentacija
– Norite turėti ir transakcinio, ir marketingo el. pašto funkcionalumą vienoje platformoje
– Vertinate gerą API ir oficialių bibliotekų palaikymą
– Jums svarbi detalė statistika ir webhook’ai

Galbūt verta ieškoti alternatyvų, jei:
– Jūsų biudžetas labai ribotas (SES pigiau)
– Jums reikia tik transakcinio el. pašto ir maksimalaus pristatymo greičio (Postmark)
– Jau turite daug AWS infrastruktūros (SES integruojasi sklandžiau)

Ką dar reikia žinoti prieš pradedant

Baigiant šį straipsnį, noriu pasidalinti keliais dalykais, kuriuos pats išmokau sunkiu būdu. Pirma – warming up. Jei tik pradėjote naudoti SendGrid ir iš karto bandysite išsiųsti tūkstančius laiškų, greičiausiai didelė dalis jų pateks į spam. Reikia laipsniškai didinti siuntimo apimtis, kad el. pašto teikėjai priprastų prie jūsų siuntimo modelio.

Antra – testuokite viską development aplinkoje. SendGrid turi sandbox režimą, kuris leidžia testuoti API integracijas be realių laiškų siuntimo. Tai labai patogu, kai kuriate naują funkcionalumą.

Trečia – sekite savo statistiką. SendGrid suteikia daug duomenų apie jūsų laiškų pristatymą, atidarymus, paspaudimus. Naudokite šią informaciją, kad optimizuotumėte savo laiškus. Jei matote, kad tam tikro tipo laiškai turi žemą atidarymo rodiklį, galbūt reikia pakeisti subject line ar siuntimo laiką.

Dar vienas dalykas – būkite pasirengę klaidoms. El. pašto pristatymas nėra 100% patikimas – visada bus bounce’ų, laikinų klaidų, serverių, kurie neatsako. Jūsų kodas turi mokėti su tuo susidoroti gracefully. Implementuokite retry logiką, loginkite klaidas, stebėkite, kas vyksta.

Ir galiausiai – skaitykite dokumentaciją. SendGrid dokumentacija tikrai gera ir nuolat atnaujinama. Ten rasite atsakymus į daugumą klausimų, kurie gali kilti. Jie taip pat turi aktyvią bendruomenę ir palaikymo komandą, kuri padeda, kai užstringa.

Transakcinio el. pašto API nėra raketų mokslas, bet yra daug smulkmenų, kurias reikia padaryti teisingai. SendGrid padeda sutvarkyti daugumą jų už jus, kad galėtumėte susikoncentruoti į savo aplikacijos kūrimą, o ne į SMTP serverių administravimą. Ar tai geriausias sprendimas visiems atvejams? Turbūt ne. Bet ar tai solidus, patikimas įrankis, kuris veikia ir turi viską, ko reikia? Definityviai taip.

„EngageBay” vieninga CRM ir automatizavimo platforma

by adminin E-komercijaLeave a Comment on „EngageBay” vieninga CRM ir automatizavimo platforma

Kas yra EngageBay ir kam jis skirtas

Jei esate mažos ar vidutinės įmonės savininkas arba IT specialistas, kuris ieško būdų optimizuoti verslo procesus, tikriausiai jau girdėjote apie CRM sistemas. Tačiau problema ta, kad dauguma jų arba kainuoja kaip raketa į Marsą, arba reikalauja pusės IT departamento, kad viską sutvarkytum. Čia ir ateina į pagalbą EngageBay – platforma, kuri bando sujungti visus verslo poreikius vienoje vietoje be astronominio biudžeto.

EngageBay pozicionuoja save kaip „all-in-one” sprendimą, apjungiantį CRM, rinkodaros automatizavimą, pardavimų valdymą ir klientų aptarnavimo įrankius. Skamba gražiai, bet ar tai veikia praktikoje? Po kelių mėnesių testavimo galiu pasakyti, kad sistema tikrai turi savo privalumų, nors, kaip ir bet kuris įrankis, ji nėra tobula.

Platforma orientuota į mažas ir vidutines įmones, kurios neturi nei resursų, nei noro mokėti po 100-200 dolerių per mėnesį už Salesforce ar HubSpot. EngageBay siūlo panašų funkcionalumą už gerokai mažesnę kainą, o tai jau yra didelis pliusas. Be to, jie turi nemokamą planą, kuris nėra tik „demo versija”, bet tikrai naudojamas įrankis su pagrindine funkcionalumu.

Rinkodaros automatizavimas be galvos skausmo

Vienas iš stipriausių EngageBay aspektų – rinkodaros automatizavimas. Sistema leidžia kurti el. pašto kampanijas, landing pages, formas ir net paprastus pop-up langus be jokio kodavimo. Tai nėra naujovė rinkoje, bet įgyvendinimas čia tikrai geras.

El. pašto kampanijų kūrimas naudojant drag-and-drop redaktorių yra intuityvus. Galite pasirinkti iš kelių dešimčių šablonų arba sukurti savo nuo nulio. Sistema palaiko A/B testavimą, segmentavimą ir automatizuotus workflow’us. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad naujas prenumeratorius gautų pasveikinimo laišką, po trijų dienų – naudingą turinį, o po savaitės – specialų pasiūlymą.

Kas man patiko – galimybė kurti sudėtingus automatizavimo scenarijus naudojant vizualų redaktorių. Galite nustatyti sąlygas: „jei kontaktas atidarė laišką, bet nepaspaudė nuorodos, siųsk jam kitą laišką po 2 dienų”. Arba „jei kontaktas aplankė kainodaros puslapį 3 kartus, bet neužpildė formos, priskirk jį pardavimų komandai”. Tokios funkcijos anksčiau buvo prieinamos tik brangesnėse sistemose.

Landing page’ų kūrėjas taip pat veikia gerai, nors šablonų pasirinkimas galėtų būti didesnis. Vienas iš trūkumų – puslapiai kartais kraunasi šiek tiek lėčiau nei norėtųsi. Tai ne kritinė problema, bet jei jūsų auditorija yra itin jautri puslapio greičiui, galbūt norėsite naudoti atskirą sprendimą tipo Webflow ar Unbounce.

CRM funkcionalumas kasdieniam darbui

CRM modulis – tai EngageBay širdis. Čia saugomi visi kontaktai, sandoriai, užduotys ir komunikacijos istorija. Sąsaja primena daugelį kitų CRM sistemų, todėl jei anksčiau naudojote Pipedrive ar Zoho, prisitaikysite greitai.

Kontaktų valdymas yra pakankamai lankstus. Galite kurti pasirinktinius laukus, žymas, segmentus. Sistema automatiškai praturtina kontaktų profilius informacija iš socialinių tinklų ir viešų duomenų bazių – tai sutaupo laiko. Tiesa, ši funkcija veikia geriau su JAV ir Europos kontaktais nei su Lietuvos.

Sandorių pipeline’as (pardavimų piltuvas) yra vizualiai aiškus. Galite tempti sandorius tarp etapų, matyti tikimybę ir prognozuojamas pajamas. Kiekvienas sandoris gali turėti prisegtas užduotis, susirašinėjimą, dokumentus. Viskas vienoje vietoje – labai patogu.

Vienas iš dalykų, kuris man tikrai patiko – galimybė skambinti tiesiai iš sistemos. EngageBay turi integruotą VoIP funkciją, kuri leidžia skambinti kontaktams vienu paspaudimu. Skambučiai automatiškai įrašomi ir siejami su kontakto profiliu. Tai gerokai pagerina darbą, ypač jei turite pardavimų komandą.

Integracijų ekosistema ir API galimybės

Nė viena CRM sistema šiandien negali gyvuoti izoliacijoje. EngageBay tai supranta ir siūlo nemažai integracijų su populiariais įrankiais. Yra tiesioginės integracijos su Gmail, Outlook, Slack, Zapier, Stripe, PayPal, Shopify, WordPress ir dar keliais dešimtys kitų.

Zapier integracija yra ypač svarbi, nes ji leidžia prijungti praktiškai bet kurį įrankį, net jei tiesioginio integracijos nėra. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad naujas įrašas Google Sheets automatiškai sukurtų kontaktą EngageBay, arba kad naujas sandoris EngageBay sukurtų užduotį Asana.

Jei esate programuotojas arba turite techninę komandą, EngageBay siūlo REST API. Dokumentacija yra gana detalus, nors galėtų būti daugiau pavyzdžių. Per API galite valdyti kontaktus, sandorius, kampanijas, užduotis – praktiškai viską. Tai leidžia integruoti EngageBay į savo produktus ar sukurti pasirinktinius workflow’us.

Vienas iš trūkumų – kai kurios integracijos veikia tik aukštesniuose planuose. Pavyzdžiui, jei norite naudoti Shopify integraciją, turėsite mokėti už Growth ar Pro planą. Tai suprantama iš verslo perspektyvos, bet gali būti nusivylimas tiems, kurie tikisi visko nemokamame plane.

Klientų aptarnavimo modulis

EngageBay turi ir klientų aptarnavimo (helpdesk) modulį, kuris leidžia valdyti palaikymo užklausas, kurti žinių bazę ir net įdiegti live chat svetainėje. Tai gana įspūdinga, nes daugelis konkurentų tokio funkcionalumo apskritai nesiūlo arba reikalauja papildomų mokesčių.

Helpdesk sistema veikia per bilietus (tickets). Klientai gali siųsti užklausas per el. paštą arba formą svetainėje, ir jos automatiškai virsta bilietais sistemoje. Galite priskirti bilietus skirtingiems komandos nariams, nustatyti prioritetus, statusus. Yra automatiniai atsakymai, SLA (service level agreement) valdymas, net paprasta žinių bazė.

Live chat funkcija yra paprasta, bet veikia. Galite įdiegti chat widget’ą į savo svetainę viena eilute kodo. Lankytojai gali pradėti pokalbį, o jūsų komanda – atsakyti iš EngageBay dashboard’o arba mobilios aplikacijos. Pokalbiai automatiškai siejami su kontaktais, todėl visada matote istorija.

Žinių bazė (knowledge base) leidžia kurti straipsnius ir kategorijas, kuriuos klientai gali naršyti patys. Tai sumažina palaikymo apkrovą, nes daugelis klausimų gali būti atsakyti automatiškai. Dizainas yra gana paprastas, bet funkcionalus. Jei norite kažko labai išskirtinio, tikriausiai norėsite naudoti atskirą įrankį tipo Notion ar Gitbook.

Kainodaros modelis ir planų palyginimas

Vienas iš pagrindinių EngageBay pranašumų – kainodara. Sistema siūlo keturis planus: Free, Basic, Growth ir Pro. Nemokamas planas leidžia turėti iki 15 naudotojų ir 1000 kontaktų, kas yra gana dosniai palyginti su konkurentais.

Free plane gausite pagrindinį CRM funkcionalumą, el. pašto rinkodarą (iki 1000 el. laiškų per mėnesį), landing pages, formas, paprastą automatizavimą ir net helpdesk sistemą. Tai tikrai ne „demo versija” – daugelis mažų įmonių gali visiškai normaliai dirbti su šiuo planu.

Basic planas kainuoja nuo $14.99 per mėnesį vienam naudotojui (mokant metams) ir siūlo 50,000 kontaktų, 10,000 el. laiškų per mėnesį, pažangesnius automatizavimo workflow’us ir A/B testavimą. Tai geras pasirinkimas augančioms įmonėms, kurios jau peržengė nemokamo plano ribas.

Growth planas ($49.99/mėn) ir Pro planas ($99.99/mėn) siūlo dar daugiau – neribotus el. laiškus, pažangią analitika, pasirinktinius pranešimus, API prieigą, prioritetinį palaikymą. Pro plane taip pat gausite dedikuotą account manager’į ir nemokamą migravimą iš kitos sistemos.

Palyginus su HubSpot (kurio mokamas planas prasideda nuo ~$45/mėn vienam naudotojui su labai ribotomis funkcijomis) ar Salesforce (nuo $25/mėn, bet realiai naudojamas funkcionalumas kainuoja $75-150/mėn), EngageBay yra gerokai pigesnis. Tai daro jį ypač patrauklų mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Praktiniai patarimai įgyvendinant sistemą

Jei nusprendėte išbandyti EngageBay, štai keletas patarimų, kurie padės pradėti:

Pradėkite nuo nemokamo plano. Net jei jūsų įmonė gali sau leisti mokamą planą, pirma išbandykite nemokamą versiją. Tai leis suprasti, ar sistema tinka jūsų poreikiams be finansinių įsipareigojimų.

Importuokite kontaktus iš karto. EngageBay palaiko CSV importą, todėl galite lengvai perkelti kontaktus iš Excel, Google Sheets ar kitos CRM sistemos. Sistema automatiškai bandys praturtinti profilius papildoma informacija.

Sukurkite aiškią kontaktų segmentavimo strategiją. Nuo pat pradžių naudokite žymas (tags) ir pasirinktinius laukus. Tai labai palengvins automatizavimą ir tikslingą komunikaciją vėliau. Pavyzdžiui, galite žymėti kontaktus pagal šaltinį (svetainė, renginys, reklama), etapą (lead, klientas, buvęs klientas) ar interesus.

Integruokite su savo el. paštu. Gmail ar Outlook integracija leidžia matyti visą komunikaciją su kontaktu vienoje vietoje. Be to, galėsite siųsti el. laiškus tiesiai iš CRM ir jie automatiškai bus įrašyti.

Sukurkite paprastus automatizavimo workflow’us. Nepulkite kurti sudėtingų scenarijų iš karto. Pradėkite nuo paprastų dalykų: pasveikinimo laiško naujiems prenumeratoriams, priminimo apie neužbaigtą pirkimą, follow-up po susitikimo. Kai įgausite patirties, galėsite kurti sudėtingesnius workflow’us.

Naudokite landing pages lead’ų generavimui. Net jei turite svetainę, sukurkite atskirus landing pages konkretiems pasiūlymams ar kampanijoms. Tai leidžia geriau sekti konversijas ir optimizuoti rezultatus.

Mokykite komandą. EngageBay turi nemažai funkcijų, todėl verta skirti laiko komandos mokymui. Jie siūlo nemokamus webinarus ir turi gana išsamų help center. Taip pat galite paprašyti demo sesijos su jų komanda.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

EngageBay nėra tobula sistema – ji turi savo trūkumų ir apribojimų. Sąsaja kartais gali būti šiek tiek lėtoka, kai kurios funkcijos nėra tokios pažangios kaip brangesnėse sistemose, o palaikymas ne visada atsako iš karto. Tačiau už tą kainą, kurią jie prašo, tai tikrai verta dėmesio.

Ypač įspūdinga tai, kad sistema apjungia rinkodarą, pardavimus ir klientų aptarnavimą vienoje vietoje. Daugelis įmonių naudoja skirtingus įrankius kiekvienam dalykui – Mailchimp rinkodarai, Pipedrive pardavimams, Zendesk palaikymui. Tai reiškia kelis mokesčius, kelis prisijungimus, duomenų sinchronizavimo problemas. EngageBay leidžia viską centralizuoti.

Jei esate maža ar vidutinė įmonė, kuri ieško būdo profesionalizuoti savo verslo procesus be didžiulių investicijų, EngageBay tikrai verta išbandyti. Nemokamas planas leidžia pradėti be rizikos, o mokamų planų kainos yra gerokai prieinamos nei daugelio konkurentų.

Taip pat svarbu paminėti, kad EngageBay aktyviai tobulina savo produktą. Per pastaruosius metus jie pridėjo nemažai naujų funkcijų ir integracijų. Tai rodo, kad įmonė investuoja į produkto vystymą ir klauso naudotojų atsiliepimų.

Galiausiai, sprendimas naudoti ar nenaudoti EngageBay priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių. Jei jums reikia labai specifinių funkcijų ar integracijų, kurios EngageBay nėra, tikriausiai turėsite ieškoti alternatyvų. Bet jei ieškote solid, all-in-one sprendimo už protingą kainą, EngageBay tikrai turėtų būti jūsų short list’e.

„Postmark” transakcinio e-pašto pristatymas

by adminin E-komercija, Hostingas / svetainių talpinimasLeave a Comment on „Postmark” transakcinio e-pašto pristatymas

Kas yra Postmark ir kodėl jis skiriasi nuo kitų

Kai pradedi kurti aplikaciją, kuri turi siųsti el. laiškus, greitai supranti, kad tai nėra toks paprastas dalykas kaip atrodo. Galima, žinoma, sukonfiguruoti savo SMTP serverį, bet tada susiduri su deliverability problemomis, IP reputacija, blacklistais ir kitais malonumais. Arba gali pasirinkti kokį nors bendrą el. pašto siuntimo servisą ir tikėtis geriausio.

Postmark’as čia išsiskiria tuo, kad jis nuo pat pradžių buvo kuriamas vienam konkrečiam tikslui – transakciniams el. laiškams. Ne naujienlaiškiams, ne marketing kampanijoms, o būtent tiems laiškams, kuriuos tavo aplikacija privalo pristatyti: slaptažodžių atkūrimas, registracijos patvirtinimai, sąskaitų siuntimas, pranešimai apie užsakymus. Tai laiškai, kurie turi pasiekti gavėją per kelias sekundes, ne valandas.

Įkūrėjai iš Wildbit komandos sukūrė Postmark maždaug 2009-aisiais, kai patys susidūrė su šiomis problemomis kurdami savo produktus. Jie suprato, kad transakciniams laiškams reikia visiškai kitokio požiūrio nei masiniams siuntimams. Ir šitą filosofiją jie išlaikė iki šiol – jokių marketing funkcijų, tik greitumas ir patikimumas.

Kaip veikia integravimas ir API

Postmark API yra vienas iš tų dalykų, kuriuos integruoji ir tiesiog pamiršti. Jie turi oficialias bibliotekas beveik visoms populiarioms kalboms – PHP, Ruby, Python, Node.js, .NET, Go. Bet net jei dirbi su kažkokia egzotiška technologija, REST API yra toks paprastas, kad galima tiesiog siųsti POST užklausas.

Paprasčiausias pavyzdys su Node.js atrodo maždaug taip:

„`javascript
const postmark = require(„postmark”);
const client = new postmark.ServerClient(„tavo-server-token”);

client.sendEmail({
„From”: „[email protected]”,
„To”: „[email protected]”,
„Subject”: „Sveiki atvykę”,
„TextBody”: „Ačiū už registraciją!”
});
„`

Ir viskas. Laiškas išsiųstas. Bet tikrasis grožis slypi detalėse. Postmark automatiškai tvarko DKIM pasirašymą, SPF įrašus, feedback loops, bounce handling. Tau nereikia galvoti apie šiuos dalykus – jie tiesiog veikia.

Vienas dalykas, kurį tikrai rekomenduoju – naudok jų webhooks. Kai laiškas pristatomas, atmetamas, atsidaromas ar paspaudžiamas nuoroda – gauni realtime pranešimą. Tai neįtikėtinai naudinga debuginimui ir monitoringui. Užuot laukęs klientų skundų, kad laiškai nepasiekia, matai problemas iš karto.

Templates ir dinaminis turinys

Postmark turi įmontuotą template sistemą, kuri yra tikrai gerai apgalvota. Galima kurti šablonus jų web sąsajoje su vizualiu redaktoriumi arba tiesiog rašyti HTML ir naudoti Mustachio sintaksę kintamiesiems.

Kas man asmeniškai patinka – jie turi Layout funkcionalumą. Gali sukurti bendrą layout’ą su header’iu, footer’iu, stiliais, o tada atskiruose template’uose naudoti tik unikalų turinį. Tai labai palengvina palaikymą, kai turi dešimtis skirtingų laiškų tipų.

Template’as gali atrodyti taip:

„`html

Sveiki, {{name}},

Jūsų užsakymas #{{order_id}} buvo patvirtintas.

{{#items}}

  • {{product_name}} – {{price}}€

    • {{/items}}
    „`

    O siųsdamas tiesiog perduodi JSON objektą su reikšmėmis. Postmark pats sugeneruoja galutinį HTML ir text versijas. Beje, jie automatiškai generuoja plain text versiją iš HTML, bet geriau visada pateikti abi versijas pačiam – ne visi klientai nori HTML laiškų.

    Deliverability ir reputacijos valdymas

    Čia Postmark tikrai spinduliuoja. Jų delivery rate’as yra apie 99%, o tai nėra atsitiktinumas. Pirma, jie labai griežtai kontroliuoja, kas gali naudoti jų platformą. Jei pradedi siųsti šlamštą ar perkrautas bounce rate’ą, tave išmes greičiau nei spėsi pasakyti „unsubscribe”.

    Antra, jie turi atskirtas IP grupes skirtingoms klientų kategorijoms. Tavo reputacija nepriklauso nuo kažkokio kito kliento, kuris nusprendė nusiųsti milijoną laiškų į perkamus kontaktų sąrašus. Kiekvienas serveris turi savo dedikuotą IP pool’ą.

    Trečia – jie aktyviai stebi blacklist’us ir turi gerus santykius su pagrindiniais el. pašto provideriais. Kai Gmail ar Outlook keičia savo filtravimo algoritmus, Postmark komanda jau žino apie tai ir prisitaiko iš anksto.

    Praktinis patarimas: naudok jų Message Streams funkciją. Gali atskirti transakciniuose laiškus (slaptažodžiai, patvirtinimai) nuo broadcast tipo laiškų (naujienlaiškiai, pranešimai). Kiekvienas stream’as turi savo reputaciją ir statistiką. Jei kažkas nutinka su vienu stream’u, kitas lieka nepaveiktas.

    Monitoring ir analytics

    Postmark dashboard’as yra vienas iš geriausių, kuriuos esu matęs. Matai realtime, kiek laiškų išsiųsta, pristatyta, atmesta. Galima filtruoti pagal gavėją, temą, datą. Kiekvienas laiškas turi savo detalų logą – kada išsiųstas, kada pristatytas, ar atidarytas, kokie SMTP atsakymai gauti.

    Bounce’ai yra kategorizuojami į hard ir soft. Hard bounce’ai (neegzistuojantis el. paštas) automatiškai pridedami į suppression list’ą, kad nebandytum siųsti į juos dar kartą. Soft bounce’ai (pilnas inbox, laikinas serverio gedimas) yra retryinami automatiškai.

    Vienas iš mano mėgstamiausių feature’ų – Activity per recipient. Įvedi el. paštą ir matai visą istoriją, kokius laiškus tas žmogus gavo, kada, ar atidarė, ar paspaudė nuorodas. Kai klientas sako „negavau jūsų laiško”, per 10 sekundžių gali pasakyti tiksliai, kas nutiko.

    Jie taip pat turi Retention Analytics – rodo, kaip keičiasi engagement per laiką. Gali pastebėti, kad tam tikro tipo laiškai turi mažą open rate’ą ir optimizuoti juos.

    Kainodara ir limitai

    Postmark nėra pigiausias variantas rinkoje, bet jie ir nesislepia už „nuo X€ per mėnesį” tipo kainodaros. Viskas labai skaidru: moki už išsiųstus laiškus. Pirmieji 100 laiškų per mėnesį yra nemokami (puikus variantas testavimui), paskui kaina prasideda nuo $15 už 10,000 laiškų.

    Svarbu suprasti, kad tai kaina už išsiųstus laiškus, ne pristatytus. Jei laiškas bounce’inasi, vis tiek moki. Bet kadangi Postmark automatiškai tvarko suppression list’us, šita problema greitai išnyksta.

    Jie neturi jokių paslėptų mokesčių ar limitų. Nėra „tik X attachment’ų per laišką” ar „maksimalus dydis Y MB”. Galima siųsti attachment’us iki 10MB, naudoti tiek template’ų kiek reikia, turėti neribotą webhooks skaičių.

    Vienas dalykas, kurį verta žinoti – jie turi burst limit’us naujoms paskyroms. Pirmą mėnesį gali siųsti tik tam tikrą kiekį laiškų per valandą, kad apsisaugotų nuo spam’erių. Bet jei turi legitimų use case’ą ir parašai jiems, paprastai padidina limitus be problemų.

    Alternatyvos ir kada Postmark nėra geriausias pasirinkimas

    Būkime sąžiningi – Postmark nėra visiems. Jei tau reikia siųsti masines marketing kampanijas su A/B testavimu, segmentacija, landing pages – geriau žiūrėk į Mailchimp ar SendGrid. Postmark to tiesiog nedaro ir neketina daryti.

    Jei turi labai ribotą biudžetą ir siųsti reikia šimtus tūkstančių laiškų per mėnesį, gali būti pigesnių variantų. Amazon SES, pavyzdžiui, kainuoja $0.10 už 1000 laiškų. Bet tada pats turi tvarkyti bounce handling, reputaciją, monitoring’ą.

    SendGrid ir Mailgun yra tiesioginiai konkurentai transakcinio el. pašto srityje. SendGrid turi daugiau feature’ų (marketing funkcijos, SMS), bet API yra sudėtingesnis ir deliverability kartais būna problematiškas. Mailgun yra panašus į Postmark, bet man asmeniškai jų dashboard’as atrodo chaotiškas ir dokumentacija ne tokia gera.

    SparkPost yra dar viena alternatyva, kuri giriasi didžiausiu tūriu (siunčia milijardus laiškų per dieną). Bet jie daugiau orientuoti į enterprise klientus, o jų pricing modelis yra sudėtingesnis.

    Postmark’as yra geriausias, kai:
    – Tau reikia patikimo transakcinio el. pašto
    – Vertini paprastumą ir gerą dokumentaciją
    – Nori išvengti headache su deliverability
    – Turi biudžetą normaliam servisui (ne pigiausia, bet ne ir brangu)

    Praktiniai patarimai diegiant produkcinėje aplinkoje

    Kai jau nusprendei naudoti Postmark, štai keletas dalykų, kuriuos rekomenduoju padaryti iš karto:

    **Sukonfigūruok DKIM ir Return-Path.** Postmark generuoja DKIM įrašus automatiškai, bet tau reikia pridėti juos į savo DNS. Tai užtrunka 5 minutes, bet delivery rate’as pagerėja akivaizdžiai. Return-Path (arba bounce domain) leidžia Postmark tvarkyti bounce’us tavo domeno vardu.

    **Naudok atskirus serverius skirtingoms aplikacijoms.** Postmark leidžia turėti kelis „serverius” (tai ne fiziniai serveriai, o tiesiog loginis atskyrimas). Kiekvienas turi savo API raktą ir statistiką. Jei turi kelias aplikacijas ar mikroservisus, laikyk juos atskirai. Taip lengviau debuginti ir stebėti.

    **Implementuok webhook handling’ą nuo pirmos dienos.** Net jei iš pradžių tiesiog loguoji įvykius, vėliau bus neįkainojama turėti šitą istoriją. Aš paprastai sukuriu atskirą DB lentelę email_events, kur saugau visus webhook pranešimus. Vėliau galima daryti analytics, debuginti problemas, net parodyt klientui delivery status’ą.

    **Testuok su Postmark Sandbox.** Jie turi specialų sandbox režimą, kur galima siųsti laiškus be realaus pristatymo. Gauni visus webhooks, matai kaip laiškai atrodytų, bet niekas realiai negauna jų. Idealu development ir staging aplinkoms.

    **Sukurk error handling strategiją.** Postmark API gali grąžinti įvairias klaidas – nuo „invalid email address” iki „rate limit exceeded”. Turėk planą, ką daryti kiekvienu atveju. Ar bandysi dar kartą? Ar loguosi ir praneši adminui? Ar tiesiog ignoruosi?

    **Monitorink bounce rate’ą.** Jei jis viršija 5%, kažkas negerai. Galbūt tavo registracijos forma neprivalo validuoti el. paštų. Galbūt kažkas tyčia įveda neteisingus adresus. Postmark turi webhook’us bounce’ams, naudok juos.

    Ką daryti kai kažkas negerai ir kaip išspausti maksimumą

    Net su tokiu patikimu servisu kaip Postmark, kartais atsiranda problemų. Dažniausiai tai ne Postmark kaltė, o konfigūracijos ar turinio problemos.

    Jei laiškai patenka į spam, pirmiausia patikrink SPF ir DKIM įrašus. Postmark turi „Check DNS” įrankį dashboard’e, kuris parodo, ar viskas sukonfiguruota teisingai. Antra, pažiūrėk į laiško turinį – ar nėra per daug didžiųjų raidžių, šauktukinių ženklų, įtartinų nuorodų? Postmark turi spam score checker’į, kuris analizuoja tavo template’us.

    Jei delivery lėtas (nors Postmark paprastai pristato per kelias sekundes), patikrink ar neturi rate limit’ų. Taip pat gali būti gavėjo serverio problema – kai kurie corporate mail serveriai turi greylisting, kuris laikinai atmeta pirmus bandymus.

    Vienas trikų, kurį ne visi žino – Postmark turi „Inbound Email” funkciją. Galima sukonfiguruoti, kad laiškai, atsiųsti į tam tikrą adresą (pvz., [email protected]), būtų perduodami į tavo aplikaciją per webhook. Tai super naudinga support sistemoms, ticket tracking’ui ar tiesiog leisti klientams atsakyti į transakciniuose laiškus.

    Dar vienas cool dalykas – Postmark palaiko CC ir BCC laukus. Gali siųsti vieną laišką keliems gavėjams efektyviai. Bet atsargiai su BCC – jei siųsti tūkstančius laiškų su BCC, tai jau atrodo kaip spam. Geriau naudok batch sending per API.

    Jei dirbi su dideliais kiekiais, išnaudok jų batch API endpoint’ą. Vietoj siuntimo po vieną laišką, gali siųsti iki 500 laiškų vienu request’u. Tai gerokai sumažina API overhead’ą ir pagreitina procesą.

    Galiausiai, naudok Message Streams ne tik atskyrimo, bet ir optimizavimo tikslais. Gali turėti atskirą stream’ą „critical” laiškams (slaptažodžių atkūrimas, 2FA kodai), kurie turi aukščiausią prioritetą, ir kitą stream’ą mažiau svarbiems pranešimams. Postmark leidžia konfigūruoti skirtingus parametrus kiekvienam stream’ui.

    Taigi, Postmark yra vienas iš tų įrankių, kuris tiesiog veikia ir leidžia tau susikoncentruoti į savo produktą, o ne į el. pašto infrastruktūros problemas. Jis nėra tobulas visiems scenarijams, bet jei tau reikia patikimo transakcinio el. pašto be galvos skausmo – sunku rasti geresnę alternatyvą. Investicija į kokybišką el. pašto servisą atsipirks pirmą kartą, kai tau nereikės debuginti, kodėl klientas negavo slaptažodžio atkūrimo laiško 3 val. nakties.

    Contentful headless CMS integravimas

    by adminin E-komercija, Internetinės parduotuvėsLeave a Comment on Contentful headless CMS integravimas

    Kas tas Contentful ir kodėl apie jį verta kalbėti

    Jei dirbate su šiuolaikinėmis web aplikacijomis, turbūt jau girdėjote apie headless CMS koncepciją. Contentful yra vienas iš populiariausių tokio tipo sprendimų, kuris leidžia atskirti turinio valdymą nuo jo pateikimo. Skirtingai nei tradicinės CMS sistemos (WordPress, Drupal ir panašūs), Contentful neturi jokio frontend’o – tai grynai backend’inis sprendimas, kuris teikia turinį per API.

    Kodėl tai svarbu? Nes šiandien turinys vartojamas ne tik svetainėse. Jums gali prireikti to paties turinio mobilioje aplikacijoje, išmaniuose laikrodžiuose, IoT įrenginiuose ar net balso asistentuose. Contentful leidžia sukurti turinį vieną kartą ir naudoti jį bet kur, bet kokioje platformoje.

    Sistema veikia kaip centralizuota turinio saugykla su galingais API – REST ir GraphQL. Tai reiškia, kad jūsų frontend’as gali būti sukurtas su React, Vue, Angular, Next.js ar bet kuria kita technologija, o turinys bus prieinamas per paprastus API užklausimus.

    Kaip pradėti: pirmieji žingsniai su Contentful

    Prieš pradedant integruoti Contentful į savo projektą, reikia suprasti kelias pagrindines koncepcijas. Pirma, yra Spaces – tai jūsų projekto konteineris, kuriame saugomas visas turinys. Viename account’e galite turėti kelis space’us skirtingiems projektams.

    Antra svarbi koncepcija – Content Models. Tai struktūros, kurias apibrėžiate savo turiniui. Pavyzdžiui, jei kuriate blog’ą, galite sukurti „Blog Post” modelį su laukais: pavadinimas, autorius, tekstas, paveikslėlis, data ir pan. Contentful leidžia sukurti labai sudėtingas struktūras su įvairiausiais laukų tipais.

    Trečia – Entries. Tai konkretūs turinio įrašai, sukurti pagal jūsų apibrėžtus modelius. Jei Content Model yra šablonas, tai Entry yra užpildytas šablonas su realiais duomenimis.

    Registracija Contentful platformoje yra paprasta – jie siūlo nemokamą planą, kurio pakanka eksperimentams ir mažesniems projektams. Po registracijos gausite Space ID ir Access Token – šie du dalykai bus būtini integruojant sistemą į savo kodą.

    Content modelių kūrimas ir struktūrizavimas

    Kai pradėjau dirbti su Contentful, didžiausia klaida buvo per mažai laiko skirti content modelių planavimui. Vėliau teko viską perprojektuoti, o tai nėra maloni patirtis. Todėl patarimas – gerai apgalvokite savo turinio struktūrą iš anksto.

    Contentful palaiko daugybę laukų tipų: Short text, Long text, Rich text, Number, Date, Boolean, Location, Media (paveikslėliai, video), JSON objektai ir, svarbiausia, References – nuorodos į kitus įrašus. Šis paskutinis tipas leidžia kurti sudėtingas ryšių struktūras.

    Pavyzdžiui, kuriate e-commerce projektą. Galite turėti tokius modelius:

    • Product – su laukais: pavadinimas, aprašymas, kaina, nuotraukos
    • Category – kategorijos pavadinimas, aprašymas
    • Brand – prekės ženklo informacija
    • Review – atsiliepimai apie produktus

    Product modelyje galite turėti reference laukus, kurie nurodo į Category ir Brand. Taip sukuriate ryšius tarp skirtingų turinio tipų. Kai vėliau gausiate produktą per API, galėsite automatiškai gauti ir susijusią kategoriją bei prekės ženklą.

    Dar vienas svarbus dalykas – Localization. Contentful puikiai palaiko daugiakalbį turinį. Galite apibrėžti, kurie laukai bus lokalizuojami, o kurie bus vienodi visoms kalboms (pavyzdžiui, produkto kodas ar kaina).

    API pasirinkimas: REST ar GraphQL

    Contentful siūlo du API variantus, ir pasirinkimas tarp jų priklauso nuo jūsų projekto poreikių bei asmeninių preferencijų.

    REST API yra paprastesnis ir intuityvesnis pradedantiesiems. Jis veikia per standartinius HTTP endpoint’us. Norėdami gauti visus blog įrašus, darytumėte užklausą į:

    https://cdn.contentful.com/spaces/{SPACE_ID}/entries?access_token={ACCESS_TOKEN}&content_type=blogPost

    REST API privalumai: paprasta pradėti, gera dokumentacija, lengva debuginti. Trūkumai: gali gauti daugiau duomenų nei reikia (over-fetching), reikia kelių užklausų susijusiems duomenims gauti.

    GraphQL API yra galingesnis ir lankstesnis. Galite tiksliai nurodyti, kokių duomenų jums reikia:


    {
    blogPostCollection {
    items {
    title
    slug
    publishDate
    author {
    name
    photo {
    url
    }
    }
    }
    }
    }

    GraphQL privalumai: gaunate tiksliai tiek duomenų, kiek reikia, viena užklausa gali gauti sudėtingus susijusius duomenis, geresnė performance. Trūkumai: šiek tiek statesnis mokymosi kreivė, reikia papildomų įrankių (GraphQL klientų).

    Asmeniškai dažniausiai naudoju GraphQL, nes jis leidžia optimizuoti užklausas ir sumažinti duomenų perdavimą. Bet jei projektas paprastas arba komandoje ne visi susipažinę su GraphQL, REST API yra puikus pasirinkimas.

    Praktinis integravimas su JavaScript frameworkais

    Pereikime prie konkretaus kodo. Contentful turi oficialius SDK įvairioms kalboms, bet JavaScript ekosistemoje dažniausiai naudojamas contentful npm paketas.

    Pirmiausia įdiekite paketą:

    npm install contentful

    Paprastas pavyzdys su vanilla JavaScript:


    const contentful = require('contentful');

    const client = contentful.createClient({
    space: 'jūsų_space_id',
    accessToken: 'jūsų_access_token'
    });

    client.getEntries({
    content_type: 'blogPost',
    order: '-sys.createdAt',
    limit: 10
    })
    .then(response => {
    console.log(response.items);
    })
    .catch(console.error);

    React integracija su hooks yra labai elegentiška. Galite sukurti custom hook:


    import { useEffect, useState } from 'react';
    import { createClient } from 'contentful';

    const client = createClient({
    space: process.env.REACT_APP_CONTENTFUL_SPACE_ID,
    accessToken: process.env.REACT_APP_CONTENTFUL_ACCESS_TOKEN
    });

    export function useContentful(contentType) {
    const [data, setData] = useState([]);
    const [loading, setLoading] = useState(true);
    const [error, setError] = useState(null);

    useEffect(() => {
    client.getEntries({ content_type: contentType })
    .then(response => {
    setData(response.items);
    setLoading(false);
    })
    .catch(err => {
    setError(err);
    setLoading(false);
    });
    }, [contentType]);

    return { data, loading, error };
    }

    Next.js integracija yra ypač įdomi, nes galite naudoti Static Site Generation (SSG) arba Server-Side Rendering (SSR):


    export async function getStaticProps() {
    const client = createClient({
    space: process.env.CONTENTFUL_SPACE_ID,
    accessToken: process.env.CONTENTFUL_ACCESS_TOKEN
    });

    const response = await client.getEntries({
    content_type: 'blogPost'
    });

    return {
    props: {
    posts: response.items
    },
    revalidate: 60 // Incremental Static Regeneration
    };
    }

    Svarbu: niekada nekiekite access token’ų į frontend kodą! Naudokite environment variables ir, jei įmanoma, proxy užklausas per savo backend’ą arba naudokite Next.js API routes.

    Rich Text apdorojimas ir paveikslėlių optimizavimas

    Viena iš sudėtingesnių Contentful integravimo dalių – Rich Text laukų apdorojimas. Contentful grąžina rich text turinį kaip JSON struktūrą, kurią reikia konvertuoti į HTML.

    Naudokite @contentful/rich-text-react-renderer paketą React projektuose:


    import { documentToReactComponents } from '@contentful/rich-text-react-renderer';
    import { BLOCKS, INLINES } from '@contentful/rich-text-types';

    const options = {
    renderNode: {
    [BLOCKS.EMBEDDED_ASSET]: (node) => {
    const { url, title } = node.data.target.fields.file;
    return {title};
    },
    [BLOCKS.EMBEDDED_ENTRY]: (node) => {
    // Custom komponentų renderinimas
    return ;
    },
    [INLINES.HYPERLINK]: (node, children) => {
    return {children};
    }
    }
    };

    function BlogPost({ content }) {
    return

    {documentToReactComponents(content, options)}

    ;
    }

    Dėl paveikslėlių optimizavimo – Contentful turi galingą Images API, kuris leidžia transformuoti paveikslėlius tiesiogiai URL parametrais:


    // Originalus URL
    https://images.ctfassets.net/space_id/asset_id/file_id/image.jpg

    // Optimizuotas: 800px plotis, WebP formatas, 80% kokybė
    https://images.ctfassets.net/space_id/asset_id/file_id/image.jpg?w=800&fm=webp&q=80

    Galite sukurti helper funkciją:


    function optimizeImage(url, width = 1200, format = 'webp', quality = 80) {
    return `${url}?w=${width}&fm=${format}&q=${quality}`;
    }

    Tai leidžia dinamiškai generuoti skirtingo dydžio paveikslėlius responsive dizainui, neperkraunant serverio ar neįdiegiant papildomų image processing bibliotekų.

    Webhooks ir realaus laiko atnaujinimai

    Vienas iš Contentful privalumų – webhooks funkcionalumas. Galite nustatyti, kad Contentful automatiškai praneštų jūsų sistemai, kai turinys pasikeičia.

    Tai ypač naudinga static site’ams. Pavyzdžiui, naudojate Next.js su SSG ir turite blog’ą. Kai turinio redaktorius publikuoja naują straipsnį Contentful, webhook gali automatiškai paleisti rebuild procesą Vercel ar Netlify platformoje.

    Contentful webhooks konfigūracija:

    1. Eikite į Settings → Webhooks
    2. Sukurkite naują webhook
    3. Nurodykite URL, į kurį bus siunčiami pranešimai
    4. Pasirinkite, kokius įvykius norite sekti (publish, unpublish, delete)
    5. Galite filtruoti pagal content type

    Jūsų serverio endpoint’as galėtų atrodyti taip (Express.js pavyzdys):


    app.post('/webhook/contentful', (req, res) => {
    const { sys } = req.body;

    // Patikrinkite webhook signature saugumo tikslais
    const signature = req.headers['x-contentful-webhook-signature'];

    if (sys.type === 'Entry' && sys.contentType.sys.id === 'blogPost') {
    // Paleiskite rebuild procesą
    triggerBuild();
    }

    res.status(200).send('OK');
    });

    Vercel integracijai galite naudoti Deploy Hooks:


    async function triggerBuild() {
    await fetch('https://api.vercel.com/v1/integrations/deploy/...', {
    method: 'POST'
    });
    }

    Taip pasiekiate, kad jūsų svetainė automatiškai atsinaujintų, kai turinys pasikeičia, išlaikant static site performance privalumus.

    Kai viskas sudėliota į lentynėles

    Contentful integravimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas, bet iš tikrųjų tai gana tiesmuka procedūra, jei žinote pagrindinius principus. Svarbiausias dalykas – gerai suplanuoti content modelius iš anksto. Vėliau juos keisti yra įmanoma, bet tai sukuria papildomo darbo.

    Pasirinkimas tarp REST ir GraphQL API priklauso nuo jūsų komandos įgūdžių ir projekto sudėtingumo. Pradedantiesiems rekomenduočiau REST, o sudėtingesniems projektams – GraphQL. Abi opcijos veikia puikiai ir turi gerą dokumentaciją.

    Nepamirškite environment variables saugumui, naudokite Contentful Images API paveikslėlių optimizavimui ir išnaudokite webhooks automatizavimui. Jei kuriate static site’ą, Incremental Static Regeneration (Next.js) arba webhooks su auto-rebuild yra būtini dalykai.

    Dar vienas patarimas – naudokite Contentful Preview API development metu. Tai leidžia matyti unpublished turinį, kas labai patogu testuojant. Tiesiog naudokite preview access token vietoj delivery access token.

    Galiausiai, jei projektas auga ir turite daug užklausų, apsvarstykite caching strategiją. Galite naudoti Redis, Next.js automatic caching arba tiesiog in-memory cache paprastesniems atvejams. Contentful API yra greitas, bet nėra prasmės daryti tą pačią užklausą šimtą kartų per minutę.

    Contentful nėra vienintelis headless CMS rinkoje – yra Strapi, Sanity, Prismic ir kiti. Bet Contentful išsiskiria patogumu, dokumentacija ir ekosistema. Jei dar neišbandėte headless CMS koncepcijos, Contentful yra puikus būdas pradėti. Nemokamas planas leidžia eksperimentuoti be jokių įsipareigojimų, o kai projektas išauga, scaling yra sklandus.

    Directus open-source headless CMS

    by adminin E-komercija, Internetinės parduotuvėsLeave a Comment on Directus open-source headless CMS

    Kai pradedi naują projektą ir reikia greitai sukurti backend’ą su patogiu administravimo interfeisu, dažnai susiduri su dilema: rašyti viską nuo nulio ar ieškoti gatavo sprendimo? Čia į pagalbą ateina Directus – open-source headless CMS, kuris pastaraisiais metais įgavo nemažą populiarumą tarp kūrėjų. Bet ar tikrai verta dėmesio, ar tai tik dar vienas įrankis perpildytoje rinkoje?

    Kas tas Directus ir kodėl jis kitoks

    Directus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dar viena content management sistema, bet iš tikrųjų tai kiek daugiau nei tradicinis CMS. Pagrindinė idėja – jūs naudojate savo SQL duomenų bazę (PostgreSQL, MySQL, SQLite ar net MS SQL), o Directus tiesiog „apsivynioja” aplink ją, suteikdamas REST ir GraphQL API, kartu su vizualia administravimo sąsaja.

    Skirtumas nuo kitų sprendimų yra tas, kad Directus neprimetą savo duomenų struktūros. Jūsų lentelės lieka jūsų lentelės, be jokių keistų prefiksų ar papildomų meta stulpelių, kuriuos įprastai prideda kiti CMS. Galite net prijungti Directus prie jau egzistuojančios duomenų bazės, ir jis tiesiog pradės su ja dirbti. Tai ypač patogu, kai turite legacy projektą ir norite greitai pridėti modernų admin panelą.

    Sistema parašyta naudojant Node.js ir Vue.js, kas reiškia, kad jei dirbi su šiomis technologijomis, kodas tau bus suprantamas ir lengvai pritaikomas. Bet net jei ne – dokumentacija tikrai gera, o bendruomenė aktyvi.

    Kaip tai veikia praktikoje

    Įdiegimas paprastas kaip trys kapeikos. Gali naudoti Docker (rekomenduoju), npm arba tiesiog parsisiųsti ir paleisti. Štai greitas Docker Compose pavyzdys:

    version: '3'
services:
  directus:
    image: directus/directus:latest
    ports:
      - 8055:8055
    environment:
      KEY: 'your-secret-key'
      SECRET: 'another-secret-key'
      DB_CLIENT: 'postgres'
      DB_HOST: 'database'
      DB_PORT: '5432'
      DB_DATABASE: 'directus'
      DB_USER: 'directus'
      DB_PASSWORD: 'directus'
      ADMIN_EMAIL: '[email protected]'
      ADMIN_PASSWORD: 'password'

    Po kelių minučių jau turi veikiančią sistemą. Prisijungi prie admin panelo, ir čia prasideda magija. Sąsaja intuityvi – gali kurti collections (lenteles), nustatyti laukų tipus, ryšius tarp lentelių, teises. Viskas drag-and-drop principu, be jokio kodo rašymo.

    Bet štai kur įdomiausia dalis – visi pakeitimai, kuriuos darai per admin panelą, iš karto atsispindi duomenų bazėje kaip normalios SQL lentelės. Nėra jokio tarpinio sluoksnio ar abstraktaus modelio. Tai reiškia, kad gali tiesiogiai dirbti su duomenų baze per SQL, jei reikia, ir Directus vis tiek supras, kas vyksta.

    API galimybės ir integracija

    Directus automatiškai generuoja REST API endpoint’us visiems tavo collections. Nereikia rašyti jokių controller’ių ar route’ų – viskas veikia iš karto. Pavyzdžiui, jei sukūrei „articles” collection, automatiškai gauni:

    • GET /items/articles – gauti visus įrašus
    • GET /items/articles/:id – gauti konkretų įrašą
    • POST /items/articles – sukurti naują
    • PATCH /items/articles/:id – atnaujinti
    • DELETE /items/articles/:id – ištrinti

    O jei labiau mėgsti GraphQL – ir tai yra. Vienas endpoint’as, per kurį gali daryti bet kokias užklausas. Filtering, sorting, pagination, nested relations – viskas veikia out of the box. Štai pavyzdys:

    query {
  articles(filter: { status: { _eq: "published" } }, sort: "-date_created") {
    id
    title
    author {
      first_name
      last_name
    }
    categories {
      categories_id {
        name
      }
    }
  }
}

    Kas man asmeniškai patinka – galimybė naudoti field’ų filtravimą tiesiogiai per API. Nereikia gauti viso objekto, jei tau reikia tik kelių laukų. Tai sutaupo tiek trafiko, tiek serverio resursų.

    Teisių valdymas ir saugumas

    Čia Directus tikrai gerai padirbėjo. Teisių sistema labai detali – gali nustatyti, kas gali matyti, kurti, redaguoti ar trinti konkrečius collection’us, net konkrečius laukus. Gali sukurti custom roles ir priskirti jiems specifines teises.

    Bet dar įdomiau – gali nustatyti teises pagal duomenų turinį. Pavyzdžiui, vartotojas gali redaguoti tik tuos straipsnius, kurių autorius yra jis pats. Arba gali matyti tik tuos įrašus, kurie pažymėti kaip „published”. Tai daroma per field permissions ir custom filters.

    Autentifikacija palaiko JWT tokens, OAuth2, SSO. Gali integruoti su Google, Facebook, GitHub ar bet kokiu kitu OAuth provider’iu. Jei reikia kažko specifinio – yra hooks sistema, per kurią gali įterpti savo logiką.

    Failų valdymas ir transformacijos

    Viena iš stipriausių Directus pusių – failų tvarkymas. Upload’ini failą, ir jis automatiškai saugomas (gali rinktis local storage, S3, Google Cloud Storage, Azure). Bet čia ne viskas – Directus turi integruotą image transformation engine.

    Pavyzdžiui, upload’inai high-resolution nuotrauką, o per API gali gauti bet kokio dydžio, formato ar kokybės versiją on-the-fly:

    /assets/abc123.jpg?width=400&height=300&fit=cover&quality=80&format=webp

    Sistema automatiškai sugeneruos ir cache’ins transformuotą versiją. Tai neįtikėtinai patogu, kai dirbi su responsive dizainu ar reikia optimizuoti puslapio įkėlimo greitį. Nebereikia rašyti custom image processing logikos ar naudoti trečiųjų šalių servisų.

    Extensibility ir customization

    Nors Directus out-of-the-box suteikia daug funkcionalumo, tikrasis jo potencialas atsiskleidžia, kai pradedi customize’inti. Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:

    Extensions – gali kurti custom interfaces (kaip laukai atrodys admin panele), displays (kaip duomenys rodomi sąrašuose), layouts (kaip organizuoti collection’ų vaizdavimą), modules (visiškai nauji admin panelo skyriai). Pavyzdžiui, sukūriau custom interface WYSIWYG editoriui su specifinėmis funkcijomis – užtruko gal valandą laiko.

    Hooks – tai event’ai, kurie triggerinasi tam tikrais momentais (prieš/po create, update, delete operacijų). Per juos gali įterpti bet kokią custom logiką. Pavyzdžiui, siųsti email’ą, kai sukuriamas naujas įrašas, arba validuoti duomenis pagal sudėtingas taisykles.

    Custom Endpoints – jei standartinių API endpoint’ų nepakanka, gali sukurti savo. Tai paprasti Express.js route’ai, kurie turi prieigą prie Directus services ir duomenų bazės.

    Štai paprastas hook’o pavyzdys, kuris automatiškai generuoja slug’ą iš pavadinimo:

    export default ({ filter }, { services, exceptions }) => {
  filter('articles.items.create', async (input, meta, context) => {
    if (input.title && !input.slug) {
      input.slug = input.title
        .toLowerCase()
        .replace(/[^a-z0-9]+/g, '-')
        .replace(/(^-|-$)/g, '');
    }
    return input;
  });
};

    Realūs use case’ai ir patirtis

    Naudojau Directus keliuose projektuose, ir kiekvienas buvo skirtingas. Vienas – e-commerce backend’as su sudėtinga produktų struktūra ir inventoriaus valdymu. Kitas – content platform’a su multi-language palaikymu ir sudėtinga workflow sistema. Trečias – paprastas blog’as su keliais autoriais.

    Kas veikė gerai: greitas setup’as, nereikėjo rašyti CRUD operacijų, admin panelas iš karto funkcionalus ir gražus. Klientai galėjo pradėti naudoti sistemą be jokio apmokymo – viskas intuityvu. Multi-language palaikymas veikia puikiai, tereikia įjungti translations extension’ą.

    Kur buvo iššūkių: performance su labai dideliais duomenų kiekiais. Kai lentelėje yra šimtai tūkstančių įrašų, admin panelas gali lėtėti. Sprendimas – optimizuoti indeksus ir naudoti custom queries sudėtingesnėms operacijoms. Taip pat, jei reikia labai specifinės logikos, kartais lengviau parašyti custom endpoint’ą nei bandyti pritaikyti standartinius.

    Dar vienas dalykas – versijų suderinamumas. Directus aktyviai vystomas, ir kartais major update’ai gali reikalauti migration’ų. Bet dokumentacija paprastai gera, ir upgrade path’as aiškus.

    Ar verta rinktis ir kada ne

    Directus tikrai verta dėmesio, jei:

    • Reikia greitai sukurti backend’ą su admin panelu
    • Nori turėti pilną kontrolę virš duomenų bazės struktūros
    • Projektas reikalauja API-first požiūrio
    • Dirbi su komanda, kur ne visi yra programuotojai
    • Reikia multi-language palaikymo

    Bet galbūt ne geriausias pasirinkimas, jei:

    Projektas turi labai specifinę logiką, kuri nesiderina su CRUD operacijomis. Pavyzdžiui, real-time aplikacijos su WebSocket’ais ar sudėtingi calculation engine’ai – čia geriau rašyti custom backend’ą. Arba jei dirbi su NoSQL duomenų bazėmis (MongoDB ir pan.) – Directus orientuotas į SQL.

    Taip pat, jei komandoje niekas nežino Node.js ir nenori mokytis – gali būti sunku customize’inti sistemą. Nors basic funkcionalumas veikia be programavimo, bet realūs projektai dažnai reikalauja bent minimalaus kodo rašymo.

    Performance klausimas irgi svarbus. Jei žinai, kad projektas turės milžinišką traffic’ą ir labai sudėtingas užklausas, galbūt verta pagalvoti apie custom sprendimą, optimizuotą konkrečiam use case’ui. Bet daugumai projektų Directus performance yra daugiau nei pakankamas, ypač jei teisingai sukonfigūruoji caching ir database indeksus.

    Asmeniškai rekomenduoju išbandyti Directus naujuose projektuose, ypač jei dirbi su startup’ais ar MVP. Sutaupysi daug laiko, kurį galėsi skirti verslo logikai vietoj CRUD operacijų rašymo. O jei vėliau supratai, kad reikia kažko specifinio – visada gali išplėsti funkcionalumą per extensions arba net migruoti duomenis kitur, nes duomenų bazė lieka tavo kontrolėje. Tai tikrai vienas iš lankščiausių headless CMS sprendimų rinkoje šiuo metu.

    Craft CMS flexible content modeling

    by adminin E-komercijaLeave a Comment on Craft CMS flexible content modeling

    Kodėl Craft CMS išsiskiria tarp kitų turinio valdymo sistemų

    Kai pradedi dirbti su Craft CMS, pirmą kartą pajunti, kad čia kažkas kitaip. Ne taip kaip su WordPress, kur turi prisitaikyti prie jau sukurtų šablonų ir struktūrų, arba Drupal, kur kartais jaučiesi lyg programuotum raketą kosmoso skrydžiui. Craft CMS duoda laisvę, bet ne tą chaotišką laisvę, kuri baigiasi spagetų kodu ir ašaromis prieš deadline’ą.

    Pagrindinė Craft filosofija – turinio struktūra turi atitikti verslo poreikius, o ne atvirkščiai. Skamba kaip marketingo šūkis, bet praktikoje tai reiškia, kad gali sukurti bet kokią turinio architektūrą be papildomų plaginų ar hackinimo. Tai ypač aktualu, kai dirbi su klientais, kurie dar patys nežino, ko nori, arba kai projektas auga ir keičiasi greičiau nei spėji atnaujinti dokumentaciją.

    Flexible content modeling Craft CMS kontekste reiškia galimybę kurti turinio struktūras, kurios yra ir pakankamai griežtos, kad redaktoriai nesugadintų dizaino, ir pakankamai lankstios, kad verslas galėtų eksperimentuoti su naujomis idėjomis. Tai balanso menas, ir Craft suteikia visus įrankius jam pasiekti.

    Sections, Entries ir Channel struktūra – pamatai, kurie nesubyra

    Craft CMS turinio modeliavimas prasideda nuo trijų pagrindinių koncepcijų: Sections, Entries ir Entry Types. Skamba paprastai, bet šių elementų kombinacijos leidžia sukurti neįtikėtinai sudėtingas struktūras.

    Sections – tai turinio konteineriai. Galima juos palyginti su skyriais svetainėje, bet tai būtų per daug supaprastinta. Section gali būti bet kas: naujienos, produktai, komandos nariai, projektų portfelis, net ir pati svetainės navigacija. Craft siūlo tris section tipus: Singles (vienetiniai puslapiai kaip „Apie mus”), Channels (turinio srautai kaip blog’as) ir Structures (hierarchinės struktūros kaip navigacija).

    Praktiškas pavyzdys: dirbi su e-commerce projektu. Sukuri Channel tipo section „Products”, bet greitai supranti, kad produktai skirstosi į kelis tipus – fiziniai produktai, skaitmeniniai produktai ir paslaugos. Vietoj trijų atskirų sections, sukuri vieną su trimis Entry Types. Kiekvienas entry type gali turėti skirtingus laukus: fiziniams produktams reikia svorio ir matmenų, skaitmeniniams – failo dydžio ir formato, paslaugoms – trukmės ir prieinamumo.

    Štai kur prasideda tikroji magija – entry types leidžia išlaikyti logiką vienoje vietoje, bet turėti skirtingą funkcionalumą. Redaktoriai mato vieną produktų sąrašą, bet kiekvienas produkto tipas turi savo unikalius laukus. Tai sutaupo begalę laiko ir išvengiama situacijos, kai redaktorius bando įvesti svorio lauką skaitmeniniam produktui.

    Matrix laukai – konstruktorius suaugusiems

    Jei Craft CMS turėtų vieną killer feature, tai būtų Matrix laukai. Tai turinio konstruktorius, kuris leidžia redaktoriams kurti sudėtingus puslapius be jokio HTML žinojimo, o developeriams – išlaikyti pilną kontrolę virš išvesties.

    Matrix laukas – tai iš esmės laukų rinkinys, kurį galima kartoti ir kombinuoti bet kokia tvarka. Įsivaizduok, kad kuri svetainės puslapį kaip Lego konstrukciją. Turi tekstinį bloką, paveikslėlių galeriją, video įterptį, citatos bloką, call-to-action mygtuką. Kiekvienas iš šių elementų yra atskiras Matrix block type.

    Praktinis implementavimas atrodo taip:


    {% for block in entry.contentBlocks %}
    {% switch block.type %}
    {% case 'textBlock' %}

    {{ block.text|markdown }}

    {% case 'imageGallery' %}

    {% for image in block.images %}
    {{ image.title }}
    {% endfor %}

    {% case 'videoEmbed' %}

    {{ block.videoUrl|embed }}

    {% endswitch %}
    {% endfor %}

    Kas čia vyksta? Redaktorius administracinėje dalyje gali pridėti bet kokius blokus bet kokia tvarka. Nori tekstą, po to galeriją, po to dar tekstą? Prašom. Nori pradėti nuo video? Nėra problemos. Viskas išlieka semantiškai tvarkingas ir atitinka dizaino sistemą.

    Bet Matrix turi ir savo spąstų. Didžiausia klaida – sukurti per daug block types. Kai redaktorius mato 20 skirtingų blokų tipų, jis paralyžiuojamas pasirinkimo. Geriau pradėti nuo 5-7 bazinių blokų ir plėsti tik tada, kai tikrai reikia. Taip pat svarbu aiškiai pavadinti blokus – ne „Block Type 1”, o „Text with Image” ar „Featured Quote”.

    Relationships ir turinio susietas pasaulis

    Vienas iš galingiausių Craft CMS aspektų – gebėjimas lengvai susieti skirtingus turinio tipus. Tai ne tas primityvus linking, kurį matai WordPress, kur tiesiog įklijuoji nuorodą. Craft relationships yra dvipusiai, dinaminiai ir neįtikėtinai lanksčiai.

    Pavyzdys iš realaus gyvenimo: turi blog’ą ir autorių sąrašą. Kiekvienas straipsnis susijęs su autoriumi per Entries lauką. Bet štai kas įdomu – gali ne tik parodyti autoriaus informaciją straipsnyje, bet ir automatiškai sugeneruoti visų autoriaus straipsnių sąrašą autoriaus profilyje. Craft tai daro automatiškai per reverse relationships.


    {# Straipsnio puslapyje #}
    {% set author = entry.author.one() %}

    Autorius: {{ author.title }}

    {# Autoriaus puslapyje #}
    {% set articles = craft.entries()
    .section('blog')
    .relatedTo(entry)
    .all() %}

    Relationships veikia ne tik su entries. Gali susieti su assets (failais), categories, tags, net su users. Tai atveria begalę galimybių:

    – Produktai susieti su kategorijomis ir susijusiais produktais
    – Projektai susieti su komandos nariais, kurie juos kūrė
    – Naujienos susietos su įvykiais ir lokacijomis
    – Paslaugos susietos su case studies ir testimonials

    Svarbus patarimas – nenaudok per daug relationships. Kiekvienas relationship laukas prideda papildomą database query, o tai reiškia lėtesnį puslapio įkėlimą. Naudok eager loading su `.with()` metodu, kad optimizuotum užklausas.

    Categories ir Tags – kada naudoti ką

    Craft siūlo du būdus turiniui klasifikuoti: Categories ir Tags. Daugelis pradedančiųjų supainioja šias koncepcijas arba naudoja jas neefektyviai. Supratimas, kada naudoti kurį, gali sutaupyti daug galvos skausmo.

    Categories – tai hierarchinė, iš anksto apibrėžta taksonomija. Pavyzdžiui, produktų kategorijos: Elektronika > Kompiuteriai > Nešiojami kompiuteriai. Categories turi struktūrą, tėvus ir vaikus, ir paprastai jas kuria administratoriai, ne redaktoriai.

    Tags – tai laisva forma, plokščia klasifikacija. Nėra hierarchijos, nėra griežtų taisyklių. Redaktorius gali sukurti naują tag’ą tiesiog įvedęs tekstą. Pavyzdžiui, straipsnio temos: „javascript”, „performance”, „tutorial”.

    Praktinis naudojimas: e-commerce svetainėje produktai turi categories (Drabužiai > Vyrams > Marškiniai), bet taip pat gali turėti tags funkcijoms ar stilių aprašyti („vandeniui atsparus”, „vasariškas”, „casual”). Categories naudoji navigacijai ir filtravimui, tags – papildomai kontekstinei informacijai ir susijusio turinio radimui.

    Dažna klaida – bandyti naudoti tags kaip categories arba atvirkščiai. Jei reikia hierarchijos ir kontrolės, naudok categories. Jei reikia lankstumo ir leidžiama redaktoriams patiems klasifikuoti, naudok tags. Kartais reikia abiejų, ir tai visiškai normalu.

    Custom Fields ir jų strateginis naudojimas

    Craft CMS custom fields sistema yra pagrindas visam turinio modeliavimui. Čia nėra „papildomų laukų” kaip WordPress ACF – visi laukai yra custom fields, ir visi jie yra first-class citizens.

    Craft siūlo daugybę field types out of the box: Plain Text, Rich Text, Number, Date, Dropdown, Checkboxes, Radio Buttons, Assets, Entries, Categories, Tags, Matrix, Table, ir dar daugiau. Kiekvienas field type turi savo nustatymus ir validacijos taisykles.

    Praktinis patarimas – naudok Field Groups organizacijai. Kai projektas auga, greitai gali turėti 50+ custom fields. Be tinkamos organizacijos tai tampa košmaru. Grupuok laukus pagal funkcionalumą: „Product Fields”, „SEO Fields”, „Media Fields” ir t.t.

    Dar vienas svarbus aspektas – field reusability. Kai sukuri lauką „Featured Image”, gali jį naudoti keliuose skirtinguose entry types. Bet kartais tai gali būti problema – jei pakeiti lauko nustatymus, jie pasikeičia visur. Todėl kartais geriau sukurti atskirus laukus panašiai funkcionalumui, jei numatai, kad ateityje jie gali skirtis.

    Validacijos taisyklės – tai kitas dalykas, kurį dažnai ignoruoja. Craft leidžia nustatyti, ar laukas privalomas, maksimalų simbolių skaičių, leistinus failo tipus, ir t.t. Naudok šias funkcijas! Jos apsaugo nuo redaktorių klaidų ir užtikrina duomenų kokybę.


    {# Lauko validacijos pavyzdys template'e #}
    {% if entry.getErrors('featuredImage') %}

    {{ entry.getErrors('featuredImage')|join(', ') }}

    {% endif %}

    GraphQL ir headless architektūra

    Nuo Craft 3.3 versijos, sistema turi native GraphQL palaikymą. Tai keičia žaidimo taisykles, ypač kai dirbi su headless CMS architektūra arba kai frontend yra React, Vue ar kitas JavaScript framework.

    GraphQL Craft CMS kontekste reiškia, kad gali gauti tiksliai tuos duomenis, kurių reikia, viena užklausa. Ne daugiau, ne mažiau. Tai drastiškai sumažina duomenų perdavimą ir pagerina performance.

    Praktinis pavyzdys – reikia gauti 10 naujausių blog straipsnių su autoriaus informacija ir featured image:


    {
    entries(section: "blog", limit: 10, orderBy: "postDate DESC") {
    title
    slug
    postDate
    author {
    title
    email
    }
    featuredImage {
    url
    title
    }
    }
    }

    Tai grąžina tiksliai tai, ko prašei, JSON formatu. Palygink su tradiciniu REST API, kur dažnai gauni daugybę nereikalingų duomenų arba turi daryti kelias užklausas.

    Bet GraphQL nėra sidabrinė kulka. Jis prideda complexity – reikia mokėti GraphQL query kalbą, reikia tinkamai sukonfigūruoti schemas, reikia galvoti apie security (ne visi laukai turėtų būti prieinami per API). Craft leidžia labai detaliai kontroliuoti, kas prieinama per GraphQL, naudojant schemas ir tokens.

    Jei kuri headless Craft CMS projektą, rekomenduoju naudoti Element API plugin’ą papildomai prie GraphQL. Jis leidžia sukurti custom REST endpoints specifiniams use cases, kai GraphQL yra per daug.

    Performance optimizacija ir caching strategijos

    Flexible content modeling yra puiku, bet jei svetainė kraunasi 5 sekundes, niekas nevertins tavo architektūros genialumo. Craft CMS turi galingus caching mechanizmus, bet juos reikia mokėti naudoti.

    Pirmiausia – eager loading. Tai būtina, kai dirbi su relationships. Vietoj to, kad kiekvienam entry darytum atskirą database query, eager loading leidžia gauti visus susijusius duomenis viena užklausa:


    {% set entries = craft.entries()
    .section('blog')
    .with(['author', 'featuredImage', 'categories'])
    .all() %}

    Tas `.with()` metodas sutaupo dešimtis, kartais šimtus database queries. Naudok Craft Debug Toolbar, kad matytum, kiek queries vyksta kiekviename puslapyje.

    Antra – template caching. Craft leidžia cache’inti template fragmentus su `{% cache %}` tagu:


    {% cache for 1 hour %}
    {# Sudėtingas turinys, kuris retai keičiasi #}
    {% for entry in heavyQuery %}
    ...
    {% endfor %}
    {% endcache %}

    Bet būk atsargus – cache invalidation yra viena iš sunkiausių problemų programavime. Craft automatiškai invaliduoja cache, kai turinys keičiasi, bet kartais reikia rankinės kontrolės.

    Trečia – asset transformations. Kai naudoji Matrix laukus su paveikslėliais, lengva užmiršti apie image optimization. Craft turi puikią asset transformations sistemą:


    {% set transformedImage = image.one().getUrl({
    width: 800,
    height: 600,
    mode: 'crop',
    quality: 80,
    format: 'webp'
    }) %}

    Tai generuoja optimizuotą paveikslėlį on-the-fly ir cache’ina jį. Naudok šią funkciją visada, kai išvedi paveikslėlius.

    Kai viskas susideda į vieną paveikslą

    Flexible content modeling Craft CMS – tai ne tik techniniai įrankiai, bet ir mąstymo būdas. Reikia suprasti verslo poreikius, numatyti ateities augimą, bet neperkomplikuoti dabarties. Tai balansas tarp lankstumo ir struktūros, tarp redaktoriaus patogumų ir developerio kontrolės.

    Geriausi Craft CMS projektai prasideda nuo turinio audito ir struktūros planavimo. Prieš rašydamas bet kokį kodą, praleisk valandą su klientu ir išsiaiškink, kokie turinio tipai jiems reikia, kaip jie susiję, kas juos redaguos, kaip dažnai keisis. Tai sutaupos savaites darbo vėliau.

    Matrix laukai yra galingi, bet nenaudok jų visur. Kartais paprastas Rich Text laukas yra geresnis pasirinkimas. Relationships leidžia kurti sudėtingas struktūras, bet kiekvienas relationship prideda complexity. GraphQL atveria naujas galimybes, bet ne kiekvienas projektas jo reikia.

    Svarbiausia – Craft CMS duoda įrankius, bet architektūra priklauso nuo tavęs. Pradėk paprastai, testuok su realiais redaktoriais, iteruok. Flexible content modeling reiškia ne tik tai, kad sistema gali viską, bet ir tai, kad gali keistis kartu su projektu. Ir būtent dėl to Craft CMS yra viena geriausių platformų, kai reikia ko nors daugiau nei paprasto blog’o, bet nenorime raketų mokslo sudėtingumo.

    „SendPulse” multi-channel komunikacijos platforma

    by adminin E-komercijaLeave a Comment on „SendPulse” multi-channel komunikacijos platforma

    Kas ta SendPulse ir kodėl ji įdomi

    Kai pradedi ieškoti įrankio klientų komunikacijai, greitai pasimeti tarp šimtų panašių platformų. SendPulse išsiskiria tuo, kad bando sujungti visus pagrindinius komunikacijos kanalus vienoje vietoje – el. paštą, SMS, web push pranešimus, chatbotus ir net Viber žinutes. Skamba kaip dar vienas „viskas viename” sprendimas, bet realybėje šita platforma turi keletą įdomių niuansų, kurie verčia į ją pažvelgti rimčiau.

    Įkurta 2015 metais, SendPulse pradėjo kaip paprastas el. pašto siuntimo įrankis, bet per kelerius metus išaugo į gana solidų daugiakanalės komunikacijos sprendimą. Dabar jie aptarnauja per 1.5 milijono vartotojų visame pasaulyje, o tai reiškia, kad kažką daro gerai. Platformą naudoja tiek smulkūs verslai, tiek vidutinio dydžio įmonės, kurios nori centralizuoti savo klientų komunikaciją.

    Kas įdomiausia – SendPulse siūlo gana dosnų nemokamą planą, kuris leidžia išsiųsti iki 15,000 el. laiškų per mėnesį 500 prenumeratorių bazei. Tai nėra kažkoks demo režimas su apribotomis funkcijomis, o pilnavertis sprendimas, kuris daugeliui mažų projektų gali būti visiškai pakankamas.

    El. pašto automatizavimas ir segmentacija

    El. pašto kampanijos SendPulse platformoje yra gana intuityvi dalis. Drag-and-drop redaktorius leidžia sukurti neblogai atrodančius laiškus net neturint dizaino įgūdžių. Yra apie 130 paruoštų šablonų įvairioms nišoms – nuo e-commerce iki naujienų biuletenių. Bet tikrasis pranašumas slypi ne dizaine, o automatizavimo galimybėse.

    Automation 360 funkcionalumas leidžia kurti gana sudėtingas automatizavimo grandinės. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad naujas prenumeratorius gauna pasisveikinimo laišką, po trijų dienų – produkto pristatymą, o jei jis atidaro tą laišką ir paspaudžia ant konkretaus nuorodos – gauna specialų pasiūlymą. Jei nepaspaudžia – eina kitu keliu ir gauna kitokį turinį. Tokia logika kuriama vizualiu būdu, tempiant blokus ir jungiant juos rodyklėmis.

    Segmentacija čia irgi padaryta protingai. Galite skirstyti prenumeratorius pagal jų elgesį, demografinius duomenis, pirkimo istoriją ar bet kokius kitus parametrus, kuriuos perduodate per API. Pavyzdžiui, galite sukurti segmentą „vartotojai, kurie atsidarė paskutinius tris laiškus, bet nieko nenusipirko” ir jiems siųsti specialų motyvuojantį pasiūlymą.

    Vienas dalykas, kuris kartais erzina – A/B testavimas nemokamame plane yra ribotas. Galite testuoti tik temos eilutes, bet ne viso laiško turinį ar siuntimo laiką. Tai gana standartinis apribojimas, bet vis tiek norėtųsi daugiau lankstumo.

    Chatbotai be programavimo žinių

    SendPulse chatbotų kūrimo įrankis yra viena įdomiausių platformos dalių. Jie palaiko Facebook Messenger, Instagram, WhatsApp, Telegram ir net jūsų pačių svetainės chatbotus. Viskas kuriama tuo pačiu vizualiu principu – tempiate blokus, nustatote sąlygas, kuriate dialogų medžius.

    Praktiškai tai atrodo taip: sukuriate triggerį (pvz., vartotojas parašo „kaina”), tada nustatote, ką botas turėtų atsakyti, gal pateikti keletą mygtukų su pasirinkimais, o priklausomai nuo pasirinkimo – vesti toliau skirtingais keliais. Galite integruoti produktų katalogus, priimti užsakymus, rinkti kontaktus ar net vykdyti apklausas.

    Kas veikia gerai – galite nustatyti „fallback” scenarijus, kai botas nesupranta užklausos. Tuomet jis gali perduoti pokalbį gyvam operatoriui arba pasiūlyti alternatyvius variantus. Tai svarbu, nes niekas nekenčia botų, kurie įstringa ir kartoja „Atsiprašau, nesupratau” be jokios išeities.

    Viena problema – WhatsApp integracija veikia tik per oficialų WhatsApp Business API, o tai reiškia, kad reikia turėti patvirtintą verslo paskyrą ir mokėti už žinutes. Tai nėra SendPulse kaltė, bet verta žinoti prieš planuojant komunikaciją šiuo kanalu. Telegram ir Messenger yra daug paprastesni ir pigesni variantai pradžiai.

    SMS ir Viber kampanijos

    SMS funkcionalumas SendPulse yra gana tiesmukas – rašote tekstą, pasirenkate gavėjus, siunčiate. Galite personalizuoti žinutes, įterpti kintamuosius (vardą, pavardę, bet kokius kitus duomenis iš jūsų kontaktų bazės), nustatyti siuntimo laiką. Palaikoma daugiau nei 200 šalių, o kainos priklauso nuo regiono – nuo kelių centų iki keliolikos centų už žinutę.

    Viber kampanijos veikia panašiai, bet turi vieną didelį pranašumą – galite siųsti ne tik tekstą, bet ir vaizdus, mygtukus, nuorodas. Viber žinutės paprastai yra pigesnės už SMS ir turi didesnį atidarymo rodiklį. Bet čia yra vienas niuansas – jei gavėjas neturi Viber arba neatidarė žinutės per tam tikrą laiką, galite nustatyti „cascade” siuntimą, kai sistema automatiškai persiunčia žinutę per SMS. Tai padidina pristatymo tikimybę, bet ir kainuoja daugiau.

    Praktinis patarimas – jei planuojate siųsti daug SMS ar Viber žinučių, verta pirkti didesnį kreditų paketą iš karto, nes tuomet kaina už vieną žinutę krenta. SendPulse siūlo įvairius paketus, ir skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio gali būti gana reikšmingas.

    Vienas trūkumas – nėra išsamios analitikos apie tai, kodėl kai kurios žinutės nepristatytos. Tiesiog matote skaičių „nepristatyta”, bet ne visada aišku, ar problema buvo neteisingas numeris, operatoriaus klaida ar dar kas nors. Tai apsunkina troubleshooting procesą.

    Web push pranešimai ir jų efektyvumas

    Web push pranešimai yra tas funkcionalumas, kuris dažnai lieka neįvertintas, nors gali duoti neblogų rezultatų. SendPulse leidžia juos įdiegti į svetainę per kelias minutes – tiesiog įterpiate JavaScript kodą, ir viskas veikia. Lankytojai mato prašymą leisti pranešimus, o jei sutinka – patenkate į jų naršyklę net kai jie nėra jūsų svetainėje.

    Galite siųsti įvairius pranešimus – naujienas, specialius pasiūlymus, priminimus apie pamestą krepšelį, bet ką norite. Pranešimai gali turėti paveikslėlį, tekstą, mygtukus ir nuorodą. Statistika rodo, kad web push pranešimų paspaudimų rodiklis (CTR) dažnai būna didesnis nei el. laiškų, nes jie pasirodo tiesiai vartotojo ekrane ir yra labiau „intrusive”.

    Bet čia slypi ir problema – jei persilendate su dažnumu, žmonės greitai atšaukia prenumeratą arba tiesiog pradeda ignoruoti pranešimus. SendPulse turi frequency capping funkciją, kuri leidžia apriboti, kiek pranešimų per dieną ar savaitę gali gauti vienas vartotojas. Tai labai svarbu naudoti, nes kitaip rizikuojate tapti spam šaltiniu.

    Įdomus dalykas – galite nustatyti triggerius pagal vartotojo elgesį svetainėje. Pavyzdžiui, jei kas nors praleidžia tam tikrą laiką konkrečiame puslapyje, bet neužpildo formos – galite po kelių valandų atsiųsti priminimo pranešimą. Arba jei kas nors prideda produktą į krepšelį, bet neužbaigia pirkimo – automatinis priminimas po 24 valandų.

    CRM ir landing page kūrimas

    SendPulse turi integruotą CRM sistemą, kuri nėra tokia išsami kaip specializuoti sprendimai tipo Salesforce ar HubSpot, bet baziniam klientų valdymui visiškai pakanka. Galite matyti visą klientų komunikacijos istoriją visais kanalais vienoje vietoje, priskirti užduotis komandos nariams, sekti sandorių būsenas.

    CRM integruojasi su visais kitais platformos įrankiais, todėl matote, ar klientas atidarė jūsų el. laišką, ar bendravo su chatbotu, ar gavo SMS. Tai padeda suprasti pilną klientų kelionės vaizdą ir priimti geresnius sprendimus. Galite kurti custom laukus, segmentuoti kontaktus, nustatyti automatines užduotis.

    Landing page kūrimo įrankis irgi yra gana paprastas – vėlgi drag-and-drop principas, apie 50 šablonų įvairiems tikslams. Galite sukurti prenumeratos formas, produktų pristatymo puslapius, webinarų registracijos formas. Viską galima publikuoti SendPulse subdomeninėje nuorodoje arba prijungti savo domeną.

    Bet čia reikia būti realistiems – tai nėra pilnavertis landing page builder kaip Unbounce ar Instapage. Funkcionalumas gana bazinis, nėra išsamių A/B testavimo galimybių, riboti SEO nustatymai. Jei jums reikia sudėtingų, aukšto konversijos puslapių su daug interaktyvių elementų – geriau naudoti specializuotus įrankius. Bet greitiems projektams ar paprastoms formoms SendPulse variantas visiškai tinka.

    Integracijos ir API galimybės

    SendPulse palaiko integracijas su populiariausiomis platformomis – Shopify, WooCommerce, WordPress, Magento, Zapier, Google Analytics ir dar keliasdešimt kitų. Dauguma integracijų yra gana tiesioginės – įdiegiate pluginą ar prijungiate per OAuth, ir duomenys pradeda sinchronizuotis automatiškai.

    REST API yra gerai dokumentuotas ir leidžia daryti beveik viską, ką galite daryti per web sąsają – valdyti kontaktus, siųsti kampanijas, gauti statistiką, kurti automatizavimo scenarijus. Yra oficialios bibliotekos PHP, Python, Ruby, Node.js, C# kalboms, todėl integruoti SendPulse į savo sistemą yra gana patogu.

    Vienas praktinis patarimas – jei naudojate Zapier integraciją, verta sukurti atsarginius scenarijus klaidoms. Kartais Zapier gali praleisti įvykius dėl rate limitų ar laikinų trikdžių, todėl svarbiems procesams geriau naudoti tiesioginę API integraciją su proper error handling ir retry logika.

    Webhook palaikymas leidžia gauti realaus laiko pranešimus apie įvykius – kai kas nors užsiprenumeruoja, atsiprenumeruoja, atidaro laišką, paspaudžia nuorodą. Tai labai naudinga, jei norite integruoti SendPulse duomenis į savo analitikos sistemą ar triggerinti kitus procesus pagal komunikacijos įvykius.

    Kainodara ir kas verta dėmesio prieš pradedant

    SendPulse kainodara yra gana lanksti ir priklauso nuo to, kokius kanalus naudojate. El. pašto planai prasideda nuo nemokamo varianto (15,000 laiškų per mėnesį 500 prenumeratoriams), o mokamas prasideda nuo apie 8 USD per mėnesį. Kuo daugiau prenumeratorių turite, tuo daugiau mokate – tai standartinis modelis.

    SMS ir Viber veikia prepaid principu – perkate kreditus ir naudojate juos pagal poreikį. Kainos priklauso nuo šalies ir operatorių, bet paprastai yra konkurencingos palyginus su kitais tiekėjais. Chatbotai Facebook Messenger ir Telegram yra nemokami iki 10,000 prenumeratorių, po to mokate pagal skaičių.

    Kas verta žinoti – jei planuojate siųsti didelius kiekius el. laiškų (šimtus tūkstančių per mėnesį), verta susisiekti su SendPulse pardavimų komanda dėl individualaus plano. Dažnai jie gali pasiūlyti geresnę kainą nei matote standartiniuose planuose. Taip pat verta paklausti apie dedicated IP adresą, jei siunčiate daug laiškų – tai pagerina pristatymo rodiklius.

    Vienas dalykas, kuris kartais suklaidina – kai kurios funkcijos (pavyzdžiui, išsamesnė analitika ar A/B testavimas) yra prieinamos tik aukštesniuose planuose. Verta atidžiai pasižiūrėti, kas įeina į jūsų pasirinktą planą, kad vėliau nebūtų nusivylimo.

    Palyginus su konkurentais tipo Mailchimp, SendPulse dažnai būna pigesnis, ypač kai bazė auga. Mailchimp kainodara gali greitai išsipūsti, kai viršijate tam tikrus ribas, o SendPulse lieka gana nuoseklus. Bet Mailchimp turi geresnę ekosistemą, daugiau integracijų ir išsamesnę analityką – tai kompromisas tarp kainos ir funkcionalumo.

    Ką reikia žinoti apie pristatymo rodiklius ir reputaciją

    Vienas svarbiausių dalykų bet kurioje el. pašto platformoje yra pristatymo rodikliai (deliverability). SendPulse teigia, kad jų vidutinis pristatymo rodiklis yra apie 98%, bet realybėje tai labai priklauso nuo jūsų pačių praktikų. Jei perkate el. pašto sąrašus, siunčiate spam’ą ar nesilaikote gerųjų praktikų – jokia platforma jums nepadės.

    SendPulse turi kai kuriuos įrankius, kurie padeda išlaikyti gerą reputaciją. Pavyzdžiui, jie automatiškai pašalina hard bounce kontaktus (neegzistuojančius el. paštus), leidžia lengvai įterpti atsiprenumeravimo nuorodą, palaiko DKIM ir SPF įrašus domenų autentifikavimui.

    Bet yra keletas dalykų, kuriuos turite padaryti patys. Pirma – būtinai nustatykite SPF ir DKIM įrašus savo domenui. Tai užtrunka 10 minučių, bet drastiškai pagerina pristatymo rodiklius. Antra – reguliariai valykite savo bazę nuo neaktyvių prenumeratorių. Jei kas nors neatidaro jūsų laiškų 6 mėnesius – geriau pašalinkite juos arba pabandykite re-engagement kampaniją.

    Trečia – stebėkite savo metrikas. Jei matote, kad atidarymo rodiklis staiga nukrito arba daug laiškų patenka į spam – tai signalas, kad kažkas negerai. Gali būti, kad jūsų IP reputacija pablogėjo, arba turinys triggerino spam filtrus. SendPulse turi spam checker įrankį, kuris prieš siunčiant patikrina jūsų laišką ir įspėja apie galimas problemas.

    Vienas patarimas – jei tik pradedate ir dar neturite nusistovėjusios reputacijos, geriau pradėti su mažesniais kiekiais ir laipsniškai didinti. Tai vadinama „warming up” procesu ir padeda išvengti automatinio blokavimo. SendPulse turi warming up rekomendacijas savo dokumentacijoje – verta perskaityti.

    Realūs scenarijai ir kaip viską sujungti

    Teorija yra vienas dalykas, bet kaip visa tai atrodo praktikoje? Paimkime keletą realių scenarijų, kurie rodo, kaip SendPulse galima naudoti efektyviai.

    Scenarijus 1: E-commerce parduotuvė. Integruojate SendPulse su savo Shopify parduotuve. Kai kas nors prideda produktą į krepšelį, bet neužbaigia pirkimo, po valandos jis gauna web push pranešimą su priminimo. Jei vis dar nepirko – po 24 valandų gauna el. laišką su 10% nuolaidos kodu. Jei atidaro laišką, bet nepaspaudžia – po trijų dienų gauna SMS su tuo pačiu pasiūlymu. Viskas vyksta automatiškai, jūs tik nustatote logiką vieną kartą.

    Scenarijus 2: SaaS produktas. Naujas vartotojas užsiregistruoja trial versijai. Jis automatiškai patenka į onboarding seką – gauna pasisveikinimo laišką su pradžios gidu, po dviejų dienų – video tutorial apie pagrindinį funkcionalumą, po savaitės – case study apie sėkmingą klientą. Tuo pačiu metu Telegram botas siūlo pagalbą ir atsako į dažniausiai užduodamus klausimus. Jei vartotojas neaktyvuoja tam tikros funkcijos per pirmą savaitę – gauna tikslinį laišką, kuris paaiškina tos funkcijos naudą.

    Scenarijus 3: Naujienų portalas. Lankytojai užsiprenumeruoja web push pranešimus. Kai publikuojate svarbią naujieną, jie iš karto gauna pranešimą. Kartą per savaitę siunčiate el. laišką su populiariausiais straipsniais. Segmentuojate skaitytojus pagal jų interesus (technologijos, verslas, sportas) ir siunčiate personalizuotą turinį. Tie, kurie neatidarė paskutinių trijų laiškų, gauna specialų „grįžk pas mus” pasiūlymą su geriausiu turiniu.

    Visais šiais atvejais raktas yra automatizavimas ir daugiakanalė komunikacija. Nesiremiate tik vienu kanalu, o naudojate kelių kombinaciją, priklausomai nuo vartotojo elgesio ir preferencijų. SendPulse leidžia tai padaryti be sudėtingo programavimo – tiesiog nustatote logiką vizualiu būdu.

    Vienas svarbus dalykas – nepersistenkite su komunikacija. Geriau siųsti retesnius, bet vertingus pranešimus, nei bombarduoti žmones kasdien. Nustatykite frequency caps, stebėkite atsiprenumeravimo rodiklius, klausykite feedback. Jei matote, kad žmonės masiškai atsiprenumeruoja po tam tikro tipo laiškų – tai aiškus signalas keisti strategiją.

    Taip pat verta reguliariai peržiūrėti savo automatizavimo scenarijus ir juos optimizuoti. Galbūt pastebėsite, kad tam tikras laiško variantas veikia geriau, arba kad SMS siuntimas tam tikru laiku duoda geresnius rezultatus. SendPulse analitika leidžia tai matyti, bet jūs turite skirti laiko duomenų analizei ir sprendimų priėmimui. Platforma yra tik įrankis – strategija ir vykdymas priklauso nuo jūsų.

    Apskritai SendPulse yra solidus pasirinkimas, jei ieškote daugiakanalės komunikacijos platformos už prieinamą kainą. Ji nėra tobula – kai kurie funkcionalumai galėtų būti išsamesni, vartotojo sąsaja vietomis galėtų būti intuityvesnė, o dokumentacija kartais trūksta gilesnių paaiškinimų. Bet už tą kainą, ypač jei naudojate nemokamą ar žemiausią mokamą planą, gaunate tikrai daug vertės. Verta išbandyti ir pažiūrėti, ar atitinka jūsų poreikius – nemokamas planas leidžia tai padaryti be jokių įsipareigojimų.