Kodėl slapukai tapo tokia galvos skausmo priežastimi

Prisimenu laikus, kai slapukai buvo tiesiog patogi technologija, leidžianti įsiminti vartotojo prisijungimą ar pirkinių krepšelio turinį. Niekas negalvojo, kad vieną dieną dėl jų teks kurti sudėtingas sistemas ir konsultuotis su teisininkais. Bet štai atėjo 2018-ieji, GDPR įsigaliojo, o kartu su juo atsirado ir nauja realybė – kiekvienas slapukas, kuris nėra būtinai reikalingas svetainės veikimui, dabar reikalauja aiškaus vartotojo sutikimo.

Problema ta, kad dauguma mūsų svetainių naudoja ne vieną ar du slapukus. Google Analytics, Facebook pikselis, reklaminės platformos, chat’ai, A/B testavimo įrankiai – visa tai kuria slapukus kaip iš gausybės rago. O GDPR sako: nori sekti vartotoją? Gauk sutikimą. Nori rodyti personalizuotas reklamas? Gauk sutikimą. Ir ne bet kokį – turi būti aiškus, konkretus, informuotas ir laisvanoriškas.

Dabar kiekvienas IT specialistas, kuriantis ar prižiūrintis svetaines, susiduria su šiuo iššūkiu. Ir čia ne tik apie tai, kad reikia pridėti kokį nors popup’ą – reikia suprasti, kaip visa tai veikia techniškai, kaip įgyvendinti teisingai ir kaip nepakenkti vartotojų patirčiai.

Kas iš tiesų yra tas sutikimas pagal GDPR

GDPR 4 straipsnyje sutikimas apibrėžiamas kaip „bet koks laisvanoriškas, konkretus, informuotas ir nedviprasmiškas duomenų subjekto valios pareiškimas”. Skamba kaip teisininko kalba, bet praktiškai tai reiškia kelis svarbius dalykus.

Pirma, sutikimas turi būti laisvanoriškas. Negalite užblokuoti visos svetainės ir pasakyti „sutinki arba išeini”. Tai vadinama „cookie wall” ir daugumoje atvejų yra nelegalus dalykas. Vartotojas turi turėti realią galimybę atsisakyti nebūtinų slapukų ir vis tiek naudotis svetaine.

Antra, sutikimas turi būti konkretus. Negalite paprašyti bendro sutikimo „visiems slapukams”. Turite leisti vartotojui pasirinkti – galbūt jis sutinka su analitika, bet nesutinka su reklaminiais slapukais. Arba atvirkščiai. Tai jo teisė.

Trečia, sutikimas turi būti informuotas. Vartotojas turi žinoti, kam jis sutinka. Kokius slapukus naudojate, kam jie reikalingi, kas juos stato, kiek laiko jie galioja. Ir visa tai turi būti paaiškinta aiškia, suprantama kalba, o ne teisiniais terminais.

Ketvirta, sutikimas turi būti nedviprasmiškas. Tai reiškia, kad turi būti aktyvus veiksmas – paspaudimas mygtuko, varnelės pažymėjimas. Iš anksto pažymėtos varnelės? Negalima. Tylus sutikimas tęsiant naršymą? Irgi ne. Nors kai kurios įmonės vis dar bando šitaip išsisukti.

Techninė implementacija: kas vyksta už kulisų

Gerai, supratome teoriją. O kaip tai veikia techniškai? Tipinė cookie consent implementacija turi keletą komponentų, ir visi jie turi veikti sklandžiai.

Pirmiausia, jums reikia paties consent management platformos (CMP) arba sprendimo. Tai gali būti trečiųjų šalių įrankis kaip Cookiebot, OneTrust, CookieYes ar panašūs, arba savo sukurtas sprendimas. Aš asmeniškai mačiau įvairių variantų – nuo paprastų custom riešinių iki sudėtingų enterprise sistemų.

Esmė ta, kad šis sprendimas turi atlikti keletą funkcijų. Pirma, jis turi rodyti sutikimo langą su visa reikiama informacija. Antra, jis turi išsaugoti vartotojo pasirinkimą (ironiškai, tam naudojamas slapukas, bet tai yra „būtinasis” slapukas, kuriam sutikimo nereikia). Trečia, ir tai svarbiausia – jis turi blokuoti visus nebūtinius slapukus tol, kol vartotojas neduoda sutikimo.

Štai čia ir prasideda įdomybės. Daugelis developerių tiesiog įklijuoja Google Analytics ar Facebook pikselio kodą į svetainę ir galvoja, kad baigta. Bet pagal GDPR, šie skriptai negali būti vykdomi tol, kol vartotojas neduoda sutikimo. Tai reiškia, kad jūs turite kontroliuoti, kada šie skriptai įkeliami.

Yra keletas būdų tai padaryti. Vienas populiarus metodas – naudoti `type=”text/plain”` arba `type=”text/javascript-blocked”` script tagams, kurie reikalauja sutikimo. Pavyzdžiui:

„`html

„`

Tada jūsų CMP, gavęs sutikimą, pakeičia šių skriptų type į `text/javascript`, ir jie pradeda veikti. Kitas būdas – dinamiškai įkelti skriptus JavaScript’u tik po sutikimo gavimo.

Svarbu suprasti, kad tai turi veikti iš tikrųjų. Aš mačiau svetainių, kurios rodo gražų sutikimo langą, bet visi slapukai jau yra įkrauti prieš tai. Tai ne tik neatitinka GDPR, bet ir gali baigtis baudų.

Būtinieji ir nebūtinieji slapukai: kur brėžti ribą

Viena didžiausių diskusijų temų – kas yra būtinasis slapukas, o kas ne. GDPR sako, kad būtinieji slapukai yra tie, kurie „būtinai reikalingi” svetainės veikimui. Bet kas tai reiškia praktiškai?

Aiškūs atvejai: sesijos slapukas, kuris laiko vartotoją prisijungusį – būtinasis. Slapukas, kuris įsimena pirkinių krepšelio turinį e-parduotuvėje – būtinasis. Slapukas, kuris įsimena vartotojo kalbos pasirinkimą – čia jau diskutuotina, bet dažniausiai laikomas būtinuoju.

O kas su Google Analytics? Ne, tai nėra būtinasis slapukas. Jūsų svetainė veiks puikiai ir be jo. Tai, kad jums reikia statistikos verslo tikslais, nedaro jo būtinu. Tas pats su visais reklaminiais slapukais, social media pikseliais, heat map įrankiais ir panašiai.

Yra pilka zona – pavyzdžiui, CDN slapukai, load balancing slapukai, saugumo slapukai. Čia reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Jei slapukas reikalingas svetainės saugumui ar techniniam veikimui, jis gali būti laikomas būtinuoju. Bet jei jis naudojamas sekimui ar analizei, net jei tai „saugumo analizė” – greičiausiai reikia sutikimo.

Praktinis patarimas: jei abejojate, geriau priskirkite prie nebūtinųjų ir prašykite sutikimo. Geriau būti atsargesniems nei vėliau aiškintis su duomenų apsaugos institucijomis.

Google Analytics ir kiti analizės įrankiai po GDPR

Kadangi kalbėjome apie Google Analytics, sustokime prie jo plačiau. Tai vienas populiariausių įrankių, ir daugelis svetainių jo naudoja. Bet po GDPR jo naudojimas tapo sudėtingesnis.

Pirma problema – reikia sutikimo. Kaip jau minėjau, GA nėra būtinasis slapukas, tad turite gauti sutikimą prieš jį įkeldami. Bet yra ir kita problema – duomenų perdavimas į JAV. Europos Sąjungos teismas 2020 metais panaikino Privacy Shield susitarimą, kuris leido perduoti duomenis į JAV. Tai reiškia, kad Google Analytics naudojimas gali būti problematiškas net su sutikimu.

Kai kurios Europos duomenų apsaugos institucijos jau yra išleidusios sprendimus, kad Google Analytics naudojimas pažeidžia GDPR. Austrija, Prancūzija, Italija – sąrašas auga. Tai nereiškia, kad negalite jo naudoti, bet turite būti atsargūs ir imtis papildomų priemonių.

Viena galimybė – naudoti Google Analytics 4 su atitinkamais nustatymais: išjungti duomenų dalijimąsi su Google, naudoti IP anonimizaciją (nors GA4 pagal nutylėjimą nebesaugo pilnų IP adresų), pasirašyti duomenų apdorojimo sutartį su Google.

Kita galimybė – ieškoti alternatyvų. Matomo (buvęs Piwik) – open-source analizės įrankis, kurį galite talpinti savo serveryje. Plausible, Fathom – paprastesnės, privacy-friendly alternatyvos. Simple Analytics – dar vienas populiarus pasirinkimas. Šie įrankiai dažnai reklamuojasi kaip GDPR-compliant ir nereikalaujantys sutikimo, nors čia irgi reikia būti atsargiems – jei jie naudoja slapukus ar seka vartotojus, sutikimas vis tiek gali būti reikalingas.

Aš pats keliuose projektuose perėjau nuo GA prie Plausible, ir patirtis gera. Statistika paprastesnė, bet dažniausiai to ir reikia. O svarbiausia – nėra galvos skausmo dėl GDPR.

Consent management platformos: ką pasirinkti

Grįžtame prie CMP pasirinkimo. Rinkoje yra daugybė sprendimų, ir pasirinkimas gali būti pribloškiantis. Pabandysiu išskaidyti pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.

**Cookiebot** – vienas populiariausių sprendimų. Automatiškai skenuoja jūsų svetainę ir aptinka visus slapukus, sugeneruoja sutikimo langą, blokuoja skriptus. Turi nemokamą versiją iki 100 subdomenų vienam domenui. Veikia gerai, bet kaina gali būti aukšta didesniems projektams.

**OneTrust** – enterprise lygio sprendimas. Labai daug funkcijų, labai daug nustatymų, labai didelė kaina. Jei dirbate su didelėmis korporacijomis, tikriausiai susidursite su šiuo įrankiu. Mažesniems projektams – overkill.

**CookieYes** – pigesnis variantas, panašus į Cookiebot. Geras balansas tarp funkcionalumo ir kainos. Nemokama versija iki 25,000 peržiūrų per mėnesį.

**Osano** – dar vienas populiarus pasirinkimas, ypač JAV rinkoje. Palaiko ne tik GDPR, bet ir kitus privatumo įstatymus (CCPA, LGPD ir t.t.).

**Termly** – paprastesnis, bet funkcionalus sprendimas. Gera nemokama versija.

**Custom sprendimas** – galite sukurti savo. Tai ne taip sudėtinga, kaip gali atrodyti, bet turite būti tikri, kad visa implementacija atitinka GDPR reikalavimus. Turite teisingai blokuoti skriptus, išsaugoti sutikimą, leisti jį atšaukti, saugoti įrašus apie sutikimus.

Jei kuriate custom sprendimą, rekomenduoju naudoti kokį nors esamą open-source projektą kaip bazę. Pavyzdžiui, „vanilla-cookieconsent” – lengvas, be priklausomybių JavaScript library, kurį galite pritaikyti savo poreikiams.

Svarbu suprasti, kad CMP pasirinkimas priklauso nuo jūsų projekto dydžio, biudžeto ir techninių gebėjimų. Mažam blogui gali užtekti paprasto sprendimo ar net custom kodo. Didelei e-parduotuvei su daugybe trečiųjų šalių integracijų – geriau rinktis patikimą mokamą platformą.

Praktiniai patarimai implementacijai

Dabar prie konkrečių dalykų, kurie padės jums įgyvendinti cookie consent teisingai.

**Testuokite be slapukų.** Prieš įdiegdami sprendimą, išvalykite visus slapukus ir pabandykite apsilankyti svetainėje. Ar matote sutikimo langą? Ar jis pasirodo prieš bet kokius nebūtinius slapukus? Jei ne – turite problemą.

**Naudokite developer tools.** Chrome DevTools Application tab rodo visus slapukus. Atverkite jį, išvalykite slapukus, perkraukite puslapį ir stebėkite, kas atsiranda. Jei matote Google Analytics ar Facebook slapukus prieš duodant sutikimą – blogai.

**Testuokite visus scenarijus.** Vartotojas sutinka su visais slapukais – veikia? Vartotojas atsisako visų – veikia? Vartotojas pasirenka tik kai kuriuos – veikia? Vartotojas vėliau pakeičia nuomonę – gali tai padaryti?

**Dokumentuokite slapukus.** Turite turėti sąrašą visų slapukų, kuriuos naudojate. Kas juos stato, kam jie reikalingi, kiek laiko galioja, kokią informaciją saugo. Tai ne tik GDPR reikalavimas – tai ir gera praktika.

**Atnaujinkite privatumo politiką.** Cookie consent langas – ne viskas. Turite turėti detalią privatumo politiką, kuri paaiškina, kaip naudojate slapukus ir asmens duomenis. Ir ji turi būti lengvai pasiekiama.

**Leiskite lengvai atšaukti sutikimą.** Vartotojas turi turėti galimybę bet kada pakeisti savo pasirinkimą. Įprastas būdas – nuoroda puslapio apačioje „Cookie nustatymai” ar panašiai, kuri vėl atidaro sutikimo langą.

**Saugokite įrašus.** GDPR reikalauja, kad galėtumėte įrodyti, jog gavote sutikimą. Tai reiškia, kad turite saugoti informaciją apie tai, kada vartotojas davė sutikimą, kokiems slapukams jis sutiko, kokia buvo sutikimo lango versija tuo metu. Daugelis CMP platformų tai daro automatiškai.

**Atsižvelkite į vartotojo patirtį.** Taip, GDPR reikalavimai svarbūs, bet nepamirškite vartotojo. Sutikimo langas neturėtų būti erzinantis, neturėtų blokuoti viso turinio, neturėtų būti per sudėtingas. Raskite balansą tarp atitikties ir patogaus naudojimo.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per kelerius metus, konsultuodamas įvairius projektus, mačiau tas pačias klaidas kartojantis vėl ir vėl. Štai dažniausios iš jų.

**Klaida #1: Cookie wall.** Svetainė rodo pranešimą „Sutinkate su slapukais arba negalite naudotis svetaine”. Tai nelegalu. Vartotojas turi turėti galimybę atsisakyti nebūtinų slapukų ir vis tiek naudotis svetaine. Yra išimčių – jei jūsų verslo modelis tikrai negali veikti be tam tikrų slapukų (pvz., prenumeratos patvirtinimas), bet tai reti atvejai.

**Klaida #2: Iš anksto pažymėtos varnelės.** Sutikimo lange visos kategorijos jau pažymėtos, vartotojas turi jas atžymėti, jei nesutinka. Tai neatitinka GDPR reikalavimo dėl nedviprasmiško sutikimo. Vartotojas turi aktyviai pažymėti, su kuo jis sutinka.

**Klaida #3: Slapukai įkeliami prieš sutikimą.** Gražus sutikimo langas, bet jei pažiūri į developer tools – visi slapukai jau ten. Tai reiškia, kad implementacija neveikia. Slapukai turi būti blokuojami tol, kol nėra sutikimo.

**Klaida #4: „Tęsiant naršymą, sutinkate su slapukais”.** Tai nebeveikia pagal GDPR. Sutikimas turi būti aktyvus veiksmas, ne tylus.

**Klaida #5: Neįmanoma atšaukti sutikimo.** Vartotojas vieną kartą sutiko, ir dabar neturi kaip pakeisti nuomonės. GDPR sako, kad atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva, kaip jį duoti.

**Klaida #6: Neaiški informacija.** Sutikimo lange parašyta „Naudojame slapukus patirčiai gerinti” ir viskas. Tai per nekonkretu. Turite paaiškinti, kokius slapukus naudojate, kam tiksliai, kas juos stato.

**Klaida #7: Ignoruojamas Google Consent Mode.** Jei naudojate Google įrankius (Analytics, Ads), turėtumėte implementuoti Google Consent Mode. Tai leidžia Google įrankiams veikti ribotai be sutikimo (be slapukų) ir pilnai su sutikimu. Tai pagerina duomenų kokybę ir atitinka GDPR.

**Klaida #8: Nesaugomi sutikimo įrašai.** GDPR reikalauja, kad galėtumėte įrodyti, jog gavote sutikimą. Jei nesaugote šios informacijos, esate pažeidžiami situacijoje, kai kas nors paklaus.

Ateitis ir nauji iššūkiai

GDPR jau veikia kelerius metus, bet situacija vis dar evoliucionuoja. Teismai priima naujus sprendimus, duomenų apsaugos institucijos išleidžia naujas gaires, technologijos keičiasi.

Vienas didelis klausimas – trečiųjų šalių slapukų ateitis. Google Chrome planavo juos panaikinti 2024 metais, bet vėl atidėjo. Kai tai įvyks, visa reklamos industrija turės persiorganizuoti. Bet tai nereiškia, kad cookie consent problemos išnyks – atsiras naujos technologijos (FLoC, Topics API, FLEDGE), kurios irgi kels privatumo klausimų.

Kitas dalykas – kiti privatumo įstatymai. GDPR buvo pirmasis, bet dabar turime CCPA Kalifornijoje, LGPD Brazilijoje, PIPEDA Kanadoje, ir daugybę kitų. Jei jūsų svetainė pasiekiama tarptautiniu mastu, gali tekti atitikti kelis skirtingus įstatymus. Laimei, daugelis jų turi panašius principus, tad GDPR-compliant sprendimas dažnai atitinka ir kitus reikalavimus.

Dar viena tendencija – judėjimas link privacy-by-design. Vietoj to, kad bandytume išspręsti privatumo problemas post-factum su sutikimo langais, turėtume kurti sistemas, kurios iš esmės gerbia privatumą. Tai reiškia mažiau sekimo, mažiau duomenų rinkimo, daugiau anoniminių sprendimų.

Matau, kad vis daugiau projektų renkasi privacy-friendly alternatyvas. Vietoj Google Analytics – Plausible ar Fathom. Vietoj Google Fonts iš CDN – self-hosted šriftai. Vietoj Facebook pikselio – serveriniai sprendimai. Tai ne tik dėl GDPR – tai ir dėl to, kad vartotojai tampa vis labiau susirūpinę savo privatumu.

Taip pat matau, kad atsiranda daugiau įrankių, kurie padeda automatizuoti GDPR atitiktį. Automatinis slapukų skenavimas, automatinis sutikimo valdymas, automatinė dokumentacijos generacija. Tai gera žinia developeriams – mažiau rankinio darbo, mažiau klaidų.

Bet svarbiausia pamoka iš viso šito – privatumas nėra kliūtis, kurią reikia apeiti. Tai vertybė, kurią reikia gerbti. GDPR gali atrodyti kaip našta, bet iš tiesų jis skatina mus kurti geresnes, atsakingesnes sistemas. Ir ilgalaikėje perspektyvoje tai naudinga visiems – ir vartotojams, ir verslui, ir mums, IT specialistams.

Taigi, implementuodami cookie consent, galvokime ne tik apie tai, kaip atitikti minimalius reikalavimus, bet ir apie tai, kaip sukurti gerą patirtį vartotojams. Kaip būti skaidriais. Kaip rinkti tik tuos duomenis, kurie tikrai reikalingi. Tai ne tik padės išvengti baudų – tai padės sukurti pasitikėjimą, o tai yra neįkainojama.

Kodėl verta rimtai pasirinkti e-pašto marketingo įrankį

Kiekvieną kartą, kai kalbamės su Lietuvos įmonių atstovais apie e-pašto marketingą, dažniausiai išgirstame vieną iš dviejų dalykų: arba „mes naudojame Gmail ir siunčiame rankiniu būdu”, arba „turime Mailchimp, bet nežinome, ar tai geriausia”. Realybė tokia, kad tinkamos platformos pasirinkimas gali lemti ne tik jūsų laiko sąnaudas, bet ir tai, ar jūsų laiškai apskritai pasieks gavėjus.

Lietuvos rinkoje e-pašto marketingas vis dar yra vienas efektyviausių kanalų – ROI siekia apie 42:1, o tai reiškia, kad kiekvienas investuotas euras gali grąžinti 42 eurus. Tačiau šie skaičiai veikia tik tada, kai naudojate tinkamus įrankius ir žinote, ką darote.

Problema ta, kad rinkoje yra dešimtys platformų, kiekviena su savo privalumais ir trūkumais. Vienos puikiai tinka startuoliams su ribotu biudžetu, kitos – e-commerce verslams, trečios – B2B įmonėms su sudėtingais pardavimo ciklais. Šiame straipsnyje pažvelgsime į populiariausias platformas būtent Lietuvos kontekste – su visais mūsų specifiniais poreikiais, nuo BDAR reikalavimų iki lietuviškų raidžių palaikymo.

Kas iš tikrųjų svarbu renkantis platformą

Prieš pradedant lyginti konkrečias platformas, verta suprasti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Ne visos funkcijos yra vienodai svarbios visiems, bet yra keletas aspektų, kurie turėtų rūpėti kiekvienam.

Pristatymo rodikliai (deliverability) – tai pats svarbiausias dalykas. Galite turėti gražiausius laiškus pasaulyje, bet jei jie nukeliauja į spam aplanką, viskas veltui. Geresnės platformos turi susitarimus su pagrindiniais pašto tiekėjais ir aktyviai stebi savo IP reputaciją. Lietuvoje ypač svarbu, kaip jūsų laiškai atrodo Gmail, Outlook ir vietiniams tiekėjams kaip Zebra ar Cgates.

Sąsajos lokalizacija gali atrodyti smulkmena, bet kai dirbi su komanda, kurioje ne visi laisvai skaito angliškai, tai tampa problema. Kai kurios platformos siūlo lietuvišką sąsają, kitos – ne. Taip pat svarbu, kaip platforma tvarko lietuviškas raides el. laiškuose – ne visos tai daro korektiškai.

BDAR atitiktis Lietuvoje nėra pasirinkimas – tai privalomybė. Platforma turi leisti lengvai valdyti sutikimus, eksportuoti duomenis ir ištrinti kontaktus pagal užklausą. Geriausia, jei serveriai yra ES teritorijoje arba platforma turi atitinkamus sertifikatus.

Integracijų ekosistema lemia, kaip sklandžiai platforma veiks su jūsų esamais įrankiais. Jei naudojate WooCommerce, Shopify, WordPress ar CRM sistemas, patikrinkite, ar yra natyvios integracijos. API kokybė taip pat svarbi, jei planuojate kažką kurti patys.

Kainodara skiriasi drastiškai. Kai kurios platformos ima mokestį už kontaktų skaičių, kitos – už išsiųstus laiškus, trečios – už funkcijas. Lietuvos įmonėms, kurios dažnai turi 5-50 tūkstančių kontaktų bazę, šie skirtumai gali reikšti kelių šimtų eurų skirtumą per metus.

Mailchimp – populiariausias, bet ne visada geriausias

Mailchimp yra tarsi Google e-pašto marketingo pasaulyje – pirmasis dalykas, kurį visi prisimena. Platforma tikrai turi daug privalumų: intuityvią sąsają, galingą drag-and-drop redaktorių, šimtus šablonų ir integracijų su beveik viskuo.

Lietuvos kontekste Mailchimp veikia gerai, jei jūsų bazė nedidelė (iki 10 tūkst. kontaktų) ir nereikia labai sudėtingų automatizacijų. Nemokama versija leidžia turėti iki 500 kontaktų ir siųsti 1000 laiškų per mėnesį – puiku pradedantiesiems ar mažiems projektams.

Tačiau yra ir minusų. Kainodara tampa agresyvi, kai bazė auga – 10 tūkstančių kontaktų kainuos apie 80-100 EUR/mėn, o 50 tūkstančių jau virš 300 EUR. Lietuviškos sąsajos nėra, nors lietuviškos raidės laiškuose veikia normaliai. Didžiausias skausmas – klientų aptarnavimas. Nuo 2019-ųjų Mailchimp praktiškai panaikino el. pašto palaikymą nemokamoms ir pigesnėms paskyroms, palikdamas tik chatbotą ir žinių bazę.

Dar vienas dalykas – Mailchimp 2021-aisiais buvo nupirktas Intuit už 12 mlrd. dolerių, ir nuo to laiko matome aiškų fokusą į didesnius klientus. Mažesniems verslams platforma tampa vis mažiau draugiška.

Kam tinka: Mažiems verslams ir startuoliams, kuriems reikia greitai pradėti ir kurie neplanuoja labai sudėtingų kampanijų. Taip pat tiems, kurie jau naudoja daug kitų įrankių, nes Mailchimp integruojasi su beveik viskuo.

Mailerlite – lietuviškas akcentas tarptautinėje arenoje

Mailerlite yra viena iš nedaugelio platformų, turinčių tiesioginį ryšį su Lietuva – įmonė įkurta Vilniuje 2010 metais. Nors dabar tai tarptautinė kompanija su biurais keliose šalyse, lietuviška šaknis jaučiasi – sąsaja išversta į lietuvių kalbą, palaikymas supranta vietinius poreikius, o kainodara orientuota į mažesnius rinkos dalyvius.

Platforma pasižymi paprastumu ir efektyvumu. Sąsaja švaresnė nei Mailchimp, nors funkcionalumo kiek mažiau. Bet būtent tai ir yra privalumas – nesijausite paskendę šimtuose funkcijų, kurių niekada nenaudosite. Drag-and-drop redaktorius veikia sklandžiai, šablonai modernūs, o automatizacijų kūrimas intuityvus.

Kainodara tikrai konkurencinga: iki 1000 kontaktų – nemokamai (su visomis pagrindinėmis funkcijomis), 10 tūkst. kontaktų kainuos apie 30 EUR/mėn, 50 tūkst. – apie 140 EUR/mėn. Tai beveik perpus pigiau nei Mailchimp.

Deliverability rodikliai geri – Mailerlite investuoja į savo infrastruktūrą ir turi solidžią IP reputaciją. Lietuvoje laiškai pasiekia gavėjus be problemų, tiek Gmail, tiek kitų tiekėjų dėžutėse.

Trūkumai? Integracijų ekosistema mažesnė nei Mailchimp. Nors pagrindiniai dalykai (WordPress, WooCommerce, Shopify, Stripe) veikia, specifinių įrankių gali trūkti. Taip pat pažangesnės funkcijos, kaip predictive sending ar multivariate testing, nėra tokios išvystytos.

Kam tinka: Lietuvos verslams, kurie vertina kainų ir kokybės santykį, nori lietuviškos sąsajos ir neplanuoja super sudėtingų kampanijų. Puikus pasirinkimas e-commerce projektams su WooCommerce ar Shopify.

GetResponse ir Sendinblue – vidutinio segmento kovotojai

GetResponse yra lenkų kompanija, veikianti nuo 1998-ųjų – viena seniausių rinkoje. Platforma siūlo ne tik e-pašto marketingą, bet ir webinarų platformą, landing page kūrimo įrankius, CRM elementus. Tai gali būti privalumas, jei ieškote all-in-one sprendimo, bet gali ir apsunkinti darbą, jei reikia tik e-pašto funkcionalumo.

Kainodara panaši į Mailerlite, bet šiek tiek aukštesnė už bazinį planą. 10 tūkst. kontaktų kainuos apie 40-45 EUR/mėn. Lietuviškos sąsajos nėra, bet palaikymas veikia 24/7 ir gana operatyvus. Automatizacijos galimybės stiprios – galite kurti sudėtingas customer journey schemas su sąlygomis, laukimo laikais ir skirtingais scenarijais.

Sendinblue (dabar vadinasi Brevo) yra prancūzų platforma su įdomiu kainų modeliu – mokate ne už kontaktų skaičių, o už išsiųstus laiškus. Tai gali būti labai naudinga, jei turite didelę bazę, bet siunčiate retai. Pavyzdžiui, 50 tūkst. kontaktų bazei, kuri gauna 2-3 laiškus per mėnesį, tai gali būti pigiausia opcija rinkoje.

Sendinblue taip pat siūlo SMS marketingą, transakcines el. pašto paslaugas (kaip SendGrid), CRM ir chat funkcijas. Nemokama versija leidžia siųsti iki 300 laiškų per dieną – neribotam kontaktų skaičiui. Tai puiku testavimui.

Abi platformos turi gerą deliverability, nors Sendinblue kartais būna griežtesnis su naujais vartotojais – gali reikėti patvirtinti savo verslą prieš leidžiant siųsti didesnius kiekius.

Kam tinka: GetResponse – verslams, kuriems reikia daugiau nei tik e-pašto (webinarai, landing pages). Sendinblue – tiems, kurie turi didelę bazę, bet siunčia retai, arba reikia transakcinio pašto funkcionalumo.

ActiveCampaign ir HubSpot – kai reikia daugiau galios

Jei jūsų verslas rimtesnis ir reikia pažangių automatizacijų, segmentavimo, lead scoring ir glaudžios integracijos su pardavimais, verta žvilgtelėti į ActiveCampaign ar HubSpot.

ActiveCampaign yra viena galingiausių automatizacijų platformų rinkoje. Galite kurti neįtikėtinai sudėtingas schemas, reaguojančias į vartotojo elgesį svetainėje, el. laiškuose, CRM įvykius. Lead scoring leidžia automatiškai vertinti, kurie kontaktai yra „karšti” ir paruošti pardavimui. CRM funkcionalumas integruotas natūraliai.

Kaina atitinkamai aukštesnė – 10 tūkst. kontaktų kainuos nuo 150 EUR/mėn (Professional planas). Bet jei jūsų customer lifetime value yra didelis ir pardavimo ciklas sudėtingas, ši investicija atsipirks. Lietuviškos sąsajos nėra, bet dokumentacija išsami, o palaikymas profesionalus.

HubSpot yra visiškai kita kategorija – tai pilna marketing, sales ir service platforma su e-pašto marketingu kaip viena iš dalių. Nemokama versija leidžia siųsti iki 2000 laiškų per mėnesį ir turi bazinį CRM – puiku pradedantiesiems. Bet kai reikia daugiau, kainos šauna į viršų. Marketing Hub Professional su 10 tūkst. kontaktų kainuos nuo 800 EUR/mėn.

HubSpot privalumas – viskas vienoje vietoje. Jūsų marketingas, pardavimai ir klientų aptarnavimas naudoja tą pačią duomenų bazę, mato tą pačią klientų istoriją. Jei esate B2B įmonė su ilgu pardavimo ciklu, tai gali būti game-changer. Bet mažiems verslams tai tiesiog per brangu.

Kam tinka: ActiveCampaign – B2B įmonėms, e-commerce projektams su sudėtingais pardavimo procesais, tiems, kuriems reikia pažangių automatizacijų. HubSpot – vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurios nori integruoto marketing-sales-service sprendimo.

Praktiniai patarimai renkantis platformą Lietuvoje

Teorija teorija, bet kaip iš tikrųjų pasirinkti? Štai keletas konkrečių rekomendacijų, pagrįstų realiais Lietuvos įmonių atvejais.

Pradėkite nuo nemokamų versijų. Beveik visos platformos turi nemokamus planus ar bandomuosius laikotarpius. Sukurkite testinę paskyrą, importuokite 100-200 kontaktų, sukurkite kelis laiškus, išbandykite automatizacijas. Tai užtruks kelias valandas, bet sutaupys šimtus eurų ir daug nervų.

Apskaičiuokite realią kainą. Žiūrėkite ne tik į bazinį planą, bet ir į tai, kas jums tikrai reikės. Jei reikia A/B testavimo, automatizacijų, kelių vartotojų – patikrinkite, ar tai įeina į bazinį planą. Dažnai „pigesnis” variantas tampa brangesnis, kai pridedi reikiamas funkcijas.

Testuokite deliverability. Išsiųskite testinę kampaniją į skirtingus pašto tiekėjus – Gmail, Outlook, Zebra, Cgates. Patikrinkite, ar laiškai pasiekia inbox, kaip atrodo ant mobiliųjų, ar veikia lietuviškos raidės. Kai kurios platformos turi problemų su specifiniais tiekėjais.

Perskaitykite duomenų apsaugos politiką. Įsitikinkite, kad platforma atitinka BDAR reikalavimus. Patikrinkite, kur saugomi duomenys, ar yra DPA (Data Processing Agreement), kaip veikia duomenų eksportas ir trynimas. Tai nėra formalumas – VDAI baudos gali būti skaudžios.

Pagalvokite apie ateitį. Gal dabar jums pakanka bazinių funkcijų, bet kas bus po metų? Ar platforma galės augti kartu su jumis? Ar lengva migruoti duomenis, jei reikės keisti? Platformos keitimas yra skausmingas procesas, geriau pasirinkti tą, su kuria galėsite gyventi ilgai.

Techniniai aspektai, kurių neverta ignoruoti

Yra keletas techninių dalykų, kurie dažnai lieka už kadro, bet gali lemti jūsų kampanijų sėkmę.

SPF, DKIM ir DMARC – tai autentifikacijos protokolai, kurie įrodo, kad laiškai tikrai siunčiami iš jūsų domeno. Visos normalios platformos leidžia juos konfigūruoti, bet ne visos aiškiai paaiškina, kaip tai padaryti. Jei nematote aiškių instrukcijų lietuvių ar bent anglų kalba, tai raudonas signalas.

Lietuvos įmonėms ypač svarbu naudoti savo domeną siuntimui (pvz., [email protected]), o ne platformos domeną (pvz., jusuverslas.mailchimp.com). Tai ne tik profesionaliau atrodo, bet ir gerokai pagerina deliverability. Dauguma platformų leidžia tai konfigūruoti, bet kai kurios ima papildomą mokestį.

API limitus verta tikrinti, jei planuojate automatizuoti procesus ar integruoti su kitomis sistemomis. Kai kurios platformos leidžia tik 100-200 API užklausų per minutę, kas gali būti per mažai aktyviai e-commerce svetainei.

Duomenų importas ir eksportas turėtų būti paprastas. Patikrinkite, kokius formatus platforma palaiko (CSV, Excel, API), ar galite eksportuoti visus duomenis (ne tik kontaktus, bet ir kampanijų statistiką, automatizacijas). Kai kurios platformos tyčia apsunkina duomenų eksportą, kad būtų sunkiau išeiti.

Serverių lokacija gali turėti įtakos greičiui ir BDAR atitikčiai. Platformos su serveriais ES teritorijoje (kaip Sendinblue, Mailerlite) yra saugesnis pasirinkimas nei tos, kurios laiko viską JAV. Nors Privacy Shield ir kiti mechanizmai teoriškai leidžia perkelti duomenis į JAV, praktiškai ES serveriai yra paprastesnis variantas.

Ką daryti su esamais kontaktais ir istorija

Jei keičiate platformą, migracija gali būti sudėtinga. Kontaktų perkėlimas paprastai nesudėtingas – eksportuojate CSV ir importuojate į naują sistemą. Bet kaip su kampanijų istorija, automatizacijomis, segmentais?

Dauguma platformų leidžia importuoti bazinę informaciją apie kontaktus, bet ne istoriją (kas atidarė, kas paspaudė). Tai reiškia, kad prarasite engagement duomenis, kurie svarbūs segmentavimui. Kai kurios pažangesnės platformos (kaip ActiveCampaign) turi migracijos įrankius, kurie gali perkelti daugiau duomenų, bet tai veikia ne su visomis platformomis.

Automatizacijas teks atkurti rankiniu būdu. Prieš keisdami platformą, dokumentuokite visas savo automatizacijas – padarykite screenshot’us, aprašykite logiką. Tai sutaupys daug laiko naujoje sistemoje.

Segmentus taip pat teks atkurti. Bet tai gali būti gera proga peržiūrėti savo segmentavimo logiką – gal kai kurie segmentai nebereikalingi, gal reikia naujų?

Praktinis patarimas: jei turite didelę bazę ir sudėtingas automatizacijas, neverta skubėti. Geriau paleiskite naują platformą lygiagrečiai su sena 1-2 mėnesius, testuokite, mokykitės. Tik kai būsite tikri, kad viskas veikia – perjunkite visiškai.

Kaip išspausti maksimumą iš bet kurios platformos

Platforma yra tik įrankis. Net su geriausia platforma pasaulyje galite gauti prastus rezultatus, jei nežinote, ką darote. Ir atvirkščiai – su paprastesne platforma galite pasiekti puikių rezultatų, jei žinote keletą triukų.

Segmentavimas yra raktas. Nesiųskite visiems to paties. Net paprasta segmentacija pagal tai, ar žmogus jau pirko, ar tik užsiregistravo, gali padvigubinti open rates. Dauguma platformų leidžia kurti segmentus pagal elgesį, demografiją, engagement – naudokite tai.

Personalizacija nėra tik vardas. Taip, „Labas, [Vardas]” yra gerai, bet galite eiti toliau. Rodykite skirtingą turinį skirtingiems segmentams, siųskite produktų rekomenacijas pagal ankstesnius pirkimus, pritaikykite siuntimo laiką pagal tai, kada žmogus paprastai atidaro laiškus.

A/B testavimas turi būti įprotis. Testuokite temas, siuntėjus, turinį, mygtukų spalvas, siuntimo laiką. Net 5-10% pagerinimas open rate ar click rate gali reikšti šimtus papildomų konversijų per metus. Bet testuokite po vieną dalyką vienu metu – kitaip nežinosite, kas veikė.

Automatizacijos taupo laiką ir didina pajamas. Welcome serija naujiems prenumeratoriams, cart abandonment laiškai, post-purchase follow-up, re-engagement kampanijos neaktyviems kontaktams – visa tai galima automatizuoti. Užtrunka kelias valandas sukurti, bet dirba 24/7.

Monitorinkite metrikas, bet ne tik jas. Open rate ir click rate yra svarbūs, bet galutinis tikslas – konversijos ir pajamos. Jei jūsų open rate 50%, bet niekas neperka – kažkas ne taip. Žiūrėkite į visą kanalą nuo siuntimo iki pardavimo.

Ką rinkos ateitis žada Lietuvos verslams

E-pašto marketingo rinka nuolat keičiasi, ir verta žinoti, kas laukia už kampo.

AI ir machine learning jau dabar keičia žaidimo taisykles. Platformos pradeda siūlyti automatinį siuntimo laiko optimizavimą (siunčia kiekvienam tada, kai jis greičiausiai atidarys), automatinį temos eilučių generavimą, predictive analytics (kas greičiausiai konvertuos). Tai dar tik pradžia – artimiausiais metais AI taps standartu, ne premium funkcija.

Interaktyvūs el. laiškai tampa populiaresni. AMP for Email technologija leidžia kurti laiškus su formomis, karuselėmis, net mini-aplikacijomis viduje. Vartotojas gali užpildyti apklausą, rezervuoti laiką ar net pirkti produktą neišeidamas iš el. laiško. Kol kas tai palaiko tik Gmail ir keletas kitų, bet ateityje taps standartu.

Privacy pokyčiai veikia visą industriją. Apple Mail Privacy Protection jau dabar maskuoja open rates, o ateityje gali būti daugiau panašių pokyčių. Tai reiškia, kad teks labiau pasikliauti click rates ir konversijomis, ne tik open rates.

Konsolidacija rinkoje tęsiasi. Didieji žaidėjai (kaip Intuit, HubSpot) perka mažesnius konkurentus. Tai gali reikšti geresnes integracijų galimybes, bet ir mažiau pasirinkimo bei potencialiai didesnes kainas.

Lietuvos kontekste matome augantį susidomėjimą lokalizuotais sprendimais. Verslai vis labiau vertina lietuvišką palaikymą, BDAR atitiktį, supratimą apie vietinę rinką. Tai geros žinios platformoms kaip Mailerlite, bet ir galimybė naujiems žaidėjams.

Galiausiai, e-paštas niekur nedingsta. Kiekvienais metais kažkas skelbia „el. pašto marketingo mirtį”, bet realybė tokia, kad e-paštas vis dar yra vienas efektyviausių ir patikimiausių kanalų. Socialinės medijos ateina ir išeina, algoritmai keičiasi, bet el. paštas lieka. Tai tiesioginis ryšys su jūsų auditorija, kurį jūs kontroliuojate, ne Facebook ar Google.

Tad investicija į tinkamą e-pašto marketingo platformą ir mokėjimą ją naudoti nėra išlaidos – tai investicija į ilgalaikį jūsų verslo augimą. Nesvarbu, ar pasirinksite Mailchimp, Mailerlite, GetResponse ar bet kurią kitą – svarbu, kad platforma atitiktų jūsų poreikius, biudžetą ir augimo planus. Išbandykite kelias, testuokite, mokykitės ir raskite tą, kuri jums tinka geriausiai. Ir nepamirškite – geriausia platforma yra ta, kurią iš tikrųjų naudojate, o ne ta, kuri turi daugiausiai funkcijų.

Kai pradedi ieškoti patikimo įrankio e-pašto kampanijoms vesti, rinka siūlo tiek daug variantų, kad galva ima suktis. Mailjet – vienas iš tų sprendimų, kuris pastaraisiais metais sugebėjo įsitvirtinti tarp rimtesnių žaidėjų. Šis prancūzų kilmės įrankis ne tik leidžia siųsti e-laiškus, bet ir teikia SMS funkcionalumą, o tai jau kiek platesnė istorija nei paprastas newsletter’ių siuntimas.

Kas įdomu – Mailjet nepersistengė su funkcijomis. Jie pasirinko kelią, kuriuo eina ne vienas sėkmingas SaaS produktas: padaryk keletą dalykų gerai, o ne šimtą vidutiniškai. Tad pažiūrėkime, ką čia turime ir kam tai gali tikti.

Kas yra Mailjet ir kodėl verta dėmesio

Mailjet gimė 2010-aisiais Paryžiuje, o 2019-ais juos nusipirko Mailgun – kitas žinomas vardas šioje industrijoje. Dabar abu produktai veikia po vienu stogu, bet išlaiko savo identitetą. Mailjet labiau orientuotas į marketingo komandas ir tuos, kam reikia vizualaus redaktoriaus bei komandinio darbo funkcijų.

Platforma siūlo transakcinio e-pašto API ir marketingo kampanijų kūrimo įrankius. Skirtumas tarp šių dviejų – esminis. Transakcinis e-paštas – tai patvirtinimai, slaptažodžio atkūrimo laiškai, sąskaitos faktūros. Marketinginis – naujienlaiškiai, akcijų pranešimai, nurture kampanijos. Mailjet leidžia tvarkyti abu šiuos srautus vienoje vietoje, kas nėra toks dažnas dalykas.

Kas dar svarbu – jie turi normalų nemokamą planą. Ne kokį „išbandyk 14 dienų”, o tikrą free tier su 6000 e-laiškų per mėnesį (200 per dieną). Pradedančiam projektui ar mažam startupui – visai pakenčiamas startas.

E-pašto kampanijos: nuo idėjos iki inbox’o

Mailjet redaktorius – tai vieta, kur praleisi daugiausia laiko. Jie turi du variantus: Passport (naujesnysis) ir Classic. Passport atrodo šiuolaikiškai, turi drag-and-drop funkcionalumą ir responsive dizaino galimybes. Galima pradėti nuo tuščio lapo arba rinktis iš šablonų bibliotekos.

Šablonai, beje, neblogai padaryti. Ne tie plastmasiniai „universal business template” dalykai, kuriuos matai visur. Yra ir minimalistinių, ir spalvingesnių variantų. Svarbiausia – jie tikrai responsive, nes 2024-aisiais jei tavo e-laiškas neveikia mobiliuke, tai lyg ir nesiuntei.

Personalizacija veikia per Mailjet Template Language – jų sukurtą sintaksę. Galima įterpti kintamuosius, sąlygas, ciklus. Pavyzdžiui:

Sveiki, {{ var:first_name:"Bičiuli" }}!

Jei kontakto sąraše nėra vardo, rodys „Bičiuli”. Paprasta, bet veikia. Sudėtingesniems scenarijams galima naudoti if/else konstrukcijas, bet čia jau reikia truputį paskaityti dokumentaciją.

Segmentacija – dar viena svarbi dalis. Mailjet leidžia kurti segmentus pagal kontaktų savybes, elgesį, ankstesnę sąveiką su kampanijomis. Galima filtruoti pagal tai, kas atidarė paskutinius 3 laiškus, kas neperskaitė nė vieno per mėnesį, kas paspaudė konkretų linką. Tokia logika leidžia daryti re-engagement kampanijas ar tikslingai siųsti turinį aktyviausiems skaitytojams.

API ir transakcinis e-paštas developerių akimis

Jei esi developeris, kuris integruoja e-pašto funkcionalumą į aplikaciją, Mailjet API – gana draugiškas. Jie turi REST API su normalia dokumentacija ir bibliotekų daugybei kalbų: PHP, Python, Node.js, Ruby, Java, C#, Go. Net Bash pavyzdžių yra, jei esi hardcore.

SMTP relay’us taip pat palaiko, tai galima naudoti su bet kokiu frameworku ar CMS, kuris moka siųsti e-laiškus per SMTP. Laravel, Django, WordPress – viskas veikia be problemų.

Kas patinka – jie turi webhook’us įvairiems event’ams: delivered, opened, clicked, bounced, spam, blocked. Galima realiu laiku gauti info apie tai, kas vyksta su tavo e-laiškais, ir reaguoti programiškai. Pavyzdžiui, automatiškai pašalinti iš sąrašo hard bounce’us arba žymėti aktyvius vartotojus savo CRM’e.

Rate limits nemokamam plane – 200 e-laiškų per dieną. Mokamose versijose limitas kyla pagal planą, bet čia jau reikia žiūrėti į konkretų pricing. Svarbu – jie stebi sender reputation, tad jei pradedi siųsti šlamštą, greitai sulauksi dėmesio. Tai gerai, nes reiškia, kad jų IP adresai išlaiko gerą reputaciją, o tai didina delivery rates visiems.

SMS funkcionalumas: kai e-pašto neužtenka

SMS marketingas – tai ne tas pats, kas e-paštas. Žmonės savo telefono numerius dalina daug atsargiau, o žinutės kainuoja realius pinigus. Bet kai reikia garantuoto pristatymo ir greito atsakymo – SMS laimi.

Mailjet SMS funkcionalumas leidžia siųsti trumpąsias žinutes į 200+ šalių. Galima naudoti tiek marketingui (akcijos, priminimai), tiek transakciniams pranešimams (2FA kodai, užsakymo statusai). Integruojasi su ta pačia kontaktų baze, kurią naudoji e-paštui, tad segmentacija veikia vienodai.

Praktiškai tai atrodo taip: sukuri kampaniją, pasirenki segmentą, parašai trumpą tekstą (iki 160 simbolių standartinei žinutei), ir siųsti. Galima schedulinti konkrečiam laikui arba siųsti iš karto. Personalizacija veikia taip pat kaip e-laiškuose – per kintamuosius.

Kaina priklauso nuo šalies ir operatoriaus. Lietuvoje SMS kainuoja apie 0.04-0.06 EUR už žinutę. Skamba nebrangiai, bet jei siųsti tūkstančius – susidaro. Todėl SMS geriau naudoti tikslingai: svarbiems pranešimams, high-value klientams, laiko jautrioms akcijoms.

Vienas patarimas: visada duok aiškią galimybę atsisakyti SMS. Ne tik dėl GDPR (nors ir dėl to), bet ir dėl to, kad žmonės tikrai nekenčia nepageidaujamų žinučių telefone. Mailjet turi opt-out mechanizmus, bet įsitikink, kad jie veikia ir yra aiškūs.

Statistika ir analitika: kas veikia, o kas ne

Siųsti e-laiškus – tik pusė darbo. Kita pusė – suprasti, kas su jais vyksta. Mailjet dashboard’e matysi pagrindines metricas: delivery rate, open rate, click rate, bounce rate, unsubscribe rate. Tai standartiniai dalykai, bet čia svarbu, kaip jie pateikiami.

Real-time statistika – galima stebėti kampaniją iš karto po išsiuntimo. Matai, kaip auga atidarymų skaičius, kurie linkai populiariausi, kiek žmonių atsisakė prenumeratos. Tai leidžia greitai reaguoti, jei kažkas ne taip – pavyzdžiui, jei bounce rate staiga šauna į viršų, gali sustabdyti kampaniją ir išsiaiškinti problemą.

Heatmap funkcija rodo, kur žmonės spaudžia tavo e-laiške. Jei matai, kad visi ignoruoja pagrindinį CTA ir spaudžia kažkokį šoninį linką – tai signalizuoja, kad dizainas ar turinys reikalauja peržiūros.

A/B testavimas – galima testuoti subject lines, siuntėjo vardus, turinį, siuntimo laiką. Mailjet automatiškai paskirsto auditoriją, išsiųnečia variantus ir po nustatyto laiko išrenka laimėtoją pagal open rate ar click rate. Tada likusiai auditorijai išsiunčia geresnį variantą.

Kas trūksta – gilesnės analitikos, kaip conversion tracking už e-laiško ribų. Čia reikia integruotis su Google Analytics ar savo analytics sistema per UTM parametrus. Mailjet nelabai žino, kas atsitinka po to, kai žmogus paspaudžia linką – ar pirko, ar užsiregistravo, ar išėjo. Tai jau tavo atsakomybė atsekti.

Deliverability: kaip patekti į inbox, o ne spam folderį

Geriausia kampanija nieko nereiškia, jei ji nukeliauja į spam. Mailjet turi keletą įrankių, kurie padeda išlaikyti gerą deliverability:

Domain authentication – SPF, DKIM, DMARC setup’as. Tai DNS įrašai, kurie patvirtina, kad tu tikrai esi tas, kuris siunčia e-laiškus iš savo domeno. Mailjet duoda aiškias instrukcijas, kaip tai sukonfigūruoti. Jei to nepadarysi – didelė tikimybė, kad tavo laiškai bus filtruojami.

Dedicated IP – brangesnėse versijose galima gauti dedicated IP adresą. Tai reiškia, kad tavo reputacija nepriklauso nuo kitų Mailjet klientų elgesio. Bet čia yra catch – reikia „pašildyti” IP, t.y. pradėti siųsti mažus kiekius ir laipsniškai didinti. Jei iš karto pradėsi siųsti tūkstančius – ESP’ai (Gmail, Outlook) įtars spam’ą.

Spam checker – prieš išsiunčiant, Mailjet gali patikrinti tavo e-laišką ir įvertinti, ar jis nepanašus į spam’ą. Patikrina subject line, turinį, linkus, formatavimą. Duoda score ir pasiūlymus, ką pagerinti.

List hygiene – reguliariai valo neaktyvius kontaktus, hard bounce’us, spam complaints. Mailjet automatiškai pažymi probleminius kontaktus, bet galutinį sprendimą palieka tau. Geriausia praktika – kas kelis mėnesius daryti re-engagement kampaniją neaktyviems ir po to pašalinti tuos, kurie nereaguoja.

Vienas dalykas, kurį pastebėjau – Mailjet gana griežtai stebi compliance. Jei pradedi siųsti be aiškaus opt-in, jei tavo bounce rate per aukštas, jei gauni daug spam complaints – sulauksi klausimų arba net account suspension. Tai gali atrodyti kaip nepatogumai, bet iš tikrųjų tai apsaugo visus nuo blogos reputacijos.

Pricing: kiek tai kainuoja realybėje

Mailjet pricing struktūra – gana tipiška šiai industrijai, bet su keliais niuansais. Nemokamas planas – 6000 e-laiškų per mėnesį, 200 per dieną. Nėra credit card reikalavimo, kas smagu. Bet yra Mailjet logo e-laiškuose ir ribotas funkcionalumas.

Essential planas prasideda nuo ~15 EUR/mėn už 15000 e-laiškų. Čia jau be logo, su pilnu funkcionalumu, bet be dedicated IP ir kai kurių advanced features. Tinka mažiems verslams ir startupams.

Premium – nuo ~25 EUR/mėn už tą patį kiekį, bet su A/B testavimu, segmentacija, multi-user collaboration, priority support. Čia jau rimtesniems projektams.

Enterprise – custom pricing, dedicated IP, advanced security, SLA, dedicated account manager. Jei siųsti šimtus tūkstančių ar milijonus e-laiškų per mėnesį – reikia kalbėtis su sales.

SMS kainuojama atskirai, pay-as-you-go principu. Perki credits ir naudoji, kiek reikia. Kainos skiriasi pagal šalį – Vakarų Europoje brangiau, Azijoje pigiau.

Kas svarbu – nėra hidden fees už API requests, webhooks ar papildomus vartotojus (priklausomai nuo plano). Tai skiriasi nuo kai kurių konkurentų, kurie ima pinigus už kiekvieną smulkmeną.

Konkurentai ir alternatyvos: kaip Mailjet atrodo kontekste

Mailjet nėra vienintelis žaidėjas šioje aikštėje. SendGrid, Mailgun, Sendinblue (dabar Brevo), Amazon SES, Postmark – visi šie sprendimai turi savo privalumų.

SendGrid – galingesnis API, geresnė dokumentacija, bet brangesnis ir sunkesnis pradedantiesiems. Jei esi developer-first kompanija – SendGrid gali būti geresnis pasirinkimas.

Mailgun (Mailjet sesuo po tuo pačiu stogu) – labiau orientuotas į developerius ir transaccinį e-paštą. Mažiau marketing funkcijų, bet galingesnis API ir geresnė deliverability dideliems kiekiams.

Brevo (buvęs Sendinblue) – labai panašus į Mailjet funkcionalumu, bet turi CRM ir marketing automation įrankius. Jei reikia all-in-one sprendimo – verta pažiūrėti. Pricing šiek tiek skiriasi, bet panašus.

Amazon SES – pigiausias variantas, jei moki susikonfigūruoti. Bet čia reikia AWS žinių, nėra vizualaus redaktoriaus, nėra kontaktų valdymo. Tai infrastruktūra, ne produktas. Tinka, jei turi dev resursų ir nori maksimaliai sutaupyti.

Postmark – premium pozicionavimas, fokusas į transaccinį e-paštą, puiki deliverability. Bet brangesnis ir neturi tiek marketing funkcijų.

Mailjet užima vidurį – pakankamai galingas, bet ne per sudėtingas. Pakankamai prieinamas, bet ne per pigus (kas dažnai koreliuoja su kokybe). Tinka tiems, kam reikia ir marketing, ir transakcinio e-pašto vienoje vietoje, be poreikio mokytis AWS ar samdyti dedicated email engineer’ių.

Ką reikėtų žinoti prieš pradedant

Mailjet – solidus įrankis, bet ne visiems. Jei tavo poreikiai – paprasti newsletter’iai mažai auditorijai, galbūt per daug mokėsi. Yra pigesnių ar net nemokamų alternatyvų (Mailchimp free tier, Substack, Buttondown).

Jei reikia super advanced automation su sudėtingais workflow’ais, conditional logic, lead scoring – Mailjet gali būti per paprastas. Čia geriau žiūrėti į ActiveCampaign, HubSpot ar Marketo.

Bet jei esi tech startupu, SaaS kompanija, e-commerce projektas, kuris reikalauja ir transakcinio, ir marketingo e-pašto – Mailjet pataikys į tašką. Jis pakankamai lankstus, kad augtum, bet ne toks sudėtingas, kad reikėtų mėnesio mokytis.

Keletas praktinių patarimų, jei nuspręsi bandyti:

• Pradėk nuo domain authentication – pirmas dalykas po registracijos. Be SPF ir DKIM tavo deliverability bus prastas.
• Importuok kontaktus atsargiai – įsitikink, kad turi teisę jiems rašyti. Mailjet klausinės, iš kur gavai sąrašą.
• Testuok ant mažo segmento – prieš siųsdamas tūkstančiams, išsiųsk šimtui ir pažiūrėk, kaip atrodo skirtinguose klientuose (Gmail, Outlook, Apple Mail).
• Naudok webhooks – jei turi dev resursų, realiu laiku gauk event’us ir integruok su savo sistema.
• Stebėk metricas reguliariai – ne tik po kampanijos, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Trends daug pasako.

GDPR compliance – Mailjet yra EU kompanija, tad GDPR jiems natūralu. Jie turi visus reikiamus įrankius: double opt-in, unsubscribe management, data export, right to be forgotten. Bet tai nereiškia, kad tu automatiškai compliant – vis tiek reikia teisingai konfigūruoti ir sekti geriausias praktikas.

Support – priklausomai nuo plano, gausi email support arba priority support. Nemokamame plane – tik dokumentacija ir community forum. Dokumentacija, beje, gana išsami, su code pavyzdžiais ir step-by-step guide’ais. Dažniausiai atsako per 24 val, premium plane – greičiau.

Realybė po marketingo blizgesio

Mailjet nėra tobulas. Interface kartais jaučiasi šiek tiek застарелым, ypač Classic redaktorius. Kai kurios funkcijos paslėptos po keliais menu lygiais. Automation galimybės – bazinės, palyginus su dedicated marketing automation platformomis.

Bet jis daro tai, ką žada, be didelių staigmenų. E-laiškai išsiunčiami, statistika renkama, API veikia stabiliai. Tai skamba kaip low bar, bet šioje industrijoje tai jau nemažas achievement. Kiek kartų teko matyti platformas, kurios žada aukso kalnus, o realybėje neveikia basic dalykai.

SMS funkcionalumas – nice to have, bet ne game changer. Jei SMS yra tavo pagrindinis kanalas, yra specializuotesnių sprendimų. Bet jei reikia kartais išsiųsti SMS kampaniją ar transakcines žinutes – patogus papildomas įrankis toje pačioje vietoje.

Galutinė mintis – Mailjet yra tas įrankis, kurį gali pradėti naudoti šiandien ir jis veiks rytoj. Nėra crazy learning curve, nėra vendor lock-in (visada gali exportuoti kontaktus ir išeiti), pricing skalė kartu su tavimi. Tai ne sexiest sprendimas rinkoje, bet patikimas darbo arklys, kuris leidžia fokusintis į turinį ir strategiją, o ne į techninius niekus.

Jei dar neturi e-pašto marketing platformos arba nori pakeisti esamą – Mailjet tikrai vertas išbandymo. Nemokamas planas leidžia pajausti, kaip viskas veikia, be įsipareigojimų. O jei patiks – skalė yra aiški ir pakankamai skaidri, be hidden surprises sąskaitoje.

Lietuvos verslo aplinkoje pastaraisiais metais pastebimas spartus skaitmeninių sprendimų diegimo augimas. Įmonės, siekdamos efektyviau valdyti klientų santykius ir optimizuoti vidinę komunikaciją, vis dažniau renkasi kompleksines sistemas. Viena tokių – „Bitrix24″ – jau spėjo įsitvirtinti ne vienoje Lietuvos organizacijoje, nuo mažų startuolių iki vidutinio dydžio įmonių.

Šiame straipsnyje pažvelgsime, kaip „Bitrix24″ CRM sistema pritaikoma Lietuvos rinkoje, kokios yra realios jos panaudojimo galimybės ir su kokiais iššūkiais susiduria įmonės ją diegdamos. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais tiems, kurie svarsto šio sprendimo įsigijimą.

Kodėl Lietuvos įmonės renkasi „Bitrix24″

Pirmiausia verta suprasti, kas gi taip traukia vietinius verslus prie šios platformos. Pagrindinis veiksnys – tai nemokama versija su gana plačiomis galimybėmis. Lietuvoje, kur daugelis įmonių vis dar atsargiai žiūri į investicijas į IT infrastruktūrą, galimybė pradėti naudotis sistema be pradinių išlaidų yra didelis privalumas.

Antra vertus, „Bitrix24″ siūlo ne tik CRM funkcionalumą. Tai pilnavertė verslo valdymo platforma, apimanti projektų valdymą, užduočių skirstymą, dokumentų saugojimą, vidinę komunikaciją ir net svetainių kūrimo įrankius. Tokia visapusiškumas ypač patrauklus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios nenori investuoti į kelias atskiras sistemas.

Lietuviškos įmonės dažnai dirba su užsienio partneriais, todėl daugiakalbystė tampa svarbi. „Bitrix24″ palaiko daugiau nei 40 kalbų, įskaitant lietuvių, nors reikia pripažinti, kad lokalizacija ne visada tobula. Tačiau pagrindinės sąsajos dalys išverstos, o tai jau palengvina kasdienį darbą.

Realūs panaudojimo scenarijai Lietuvos kontekste

Praktikoje Lietuvos įmonės „Bitrix24″ naudoja įvairiausiais būdais. Prekybos sektoriuje sistema dažniausiai tarnauja kaip klasikinė CRM – sekama klientų istorija, fiksuojami pokalbiai, valdomi pardavimų procesai. Pavyzdžiui, IT paslaugų įmonės naudoja sistemą projektų valdymui ir klientų aptarnavimui, kai vienas klientas gali turėti kelis aktyvius projektus vienu metu.

Įdomu tai, kad nemažai Lietuvos įmonių „Bitrix24″ naudoja kaip vidinės komunikacijos platformą, konkuruojančią su „Slack” ar „Microsoft Teams”. Integruotas pokalbių funkcionalumas, vaizdo skambučiai ir užduočių valdymas viename lange – tai patogumas, kurį įvertina komandos, dirbančios nuotoliniu ar hibridišku režimu.

Marketingo agentūros sistemą pritaiko kampanijų valdymui ir klientų projektų koordinavimui. Galimybė sukurti klientų portalą, kur užsakovas gali stebėti projekto eigą, peržiūrėti dokumentus ir bendrauti su komanda, tapo ypač aktuali pandemijos laikotarpiu ir išliko populiari iki šiol.

Diegimo ypatumai ir galvos skausmai

Nors „Bitrix24″ giriamas už paprastumą, realybė būna sudėtingesnė. Lietuvos įmonės dažnai susiduria su keliais iššūkiais. Pirmas ir pagrindinis – sistema labai plati, o tai reiškia, kad pradžioje galima pasimesti funkcionalume. Daugelis įmonių pradeda naudoti tik 20-30% galimybių, o likusi dalis lieka neišnaudota.

Kitas aspektas – integracija su Lietuvoje populiariomis sistemomis. Nors „Bitrix24″ turi API ir palaiko integracijas su daugeliu tarptautinių platformų, su vietinėmis apskaitos sistemomis ar e-bankininkystės sprendimais kartais tenka papildomai padirbėti. Tai reiškia papildomas išlaidas programuotojams arba reikalavimą naudoti tarpines integracijos platformas.

Lietuviškos įmonės taip pat mini, kad nemokamai versijai taikomi apribojimai gali tapti problema augant komandai. 5GB saugyklos erdvės gali greitai išsekti, jei aktyviai naudojate dokumentų valdymą. O perėjimas į mokamą planą kartais atrodo per didelis šuolis funkcionalumo ir kainos atžvilgiu.

Praktiniai patarimai sėkmingam diegimui

Jei jūsų įmonė svarsto „Bitrix24″ diegimą, rekomenduočiau pradėti nuo aiškaus tikslų apibrėžimo. Nuspręskite, ar jums reikia tik CRM, ar norite išnaudoti ir kitas platformos galimybes. Tai padės išvengti funkcionalumo perpildymo ir supaprastins mokymų procesą darbuotojams.

Skirkite laiko pradiniam konfigūravimui. „Bitrix24″ leidžia pritaikyti beveik viską – nuo pardavimo etapų iki laukų pavadinimų. Lietuviškame kontekste ypač svarbu pritaikyti terminus ir procesus prie vietinės verslo praktikos. Pavyzdžiui, jei dirbate su PVM mokėtojais ir nemokėtojais, sukonfigūruokite atitinkamus laukus ir automatizacijas.

Dėl integracijos su buhalterinėmis sistemomis – jei naudojate populiarias Lietuvoje „Rivilę”, „Pragma” ar kitas sistemas, iš anksto pasitikrinkite integracijos galimybes. Kartais paprastesnis sprendimas yra eksportuoti duomenis per CSV failus nei bandyti sukurti sudėtingas automatines integracijas.

Dar vienas svarbus aspektas – duomenų migracija. Jei keičiate sistemą iš kitos CRM, skirkite pakankamai laiko duomenų perkėlimui ir testavimui. „Bitrix24″ turi importavimo įrankius, bet jie ne visada veikia sklandžiai su lietuviškais simboliais ar specifiniais duomenų formatais.

Mobiliosios aplikacijos panaudojimas

Lietuvos verslo kontekste mobilumas tampa vis svarbesnis. Pardavėjai, aptarnaujantys klientus jų vietose, projektų vadovai, dirbantys iš namų, ar vadovai, norintys stebėti verslo procesus kelionėje – visiems jiems mobilioji aplikacija tampa neatsiejama darbo dalimi.

„Bitrix24″ mobilioji aplikacija yra gana funkcionalus sprendimas, leidžiantis pasiekti didžiąją dalį sistemos galimybių. Galite peržiūrėti ir redaguoti sandorius, bendrauti su komanda, tvirtinti užduotis, net organizuoti vaizdo konferencijas. Lietuvoje tai ypač vertina įmonės, kurių darbuotojai daug laiko praleidžia kelyje.

Tačiau yra ir trūkumų. Aplikacija kartais būna lėtoka, ypač jei turite daug duomenų sistemoje. Kai kurios funkcijos mobiliojoje versijoje apribotos arba nepatogu jas naudoti mažame ekrane. Pavyzdžiui, sudėtingų ataskaitų kūrimas ar detalus projektų planavimas vis tiek patogiau atliekamas kompiuteryje.

Kainodara ir investicijų grąža

Kalbant apie finansinę pusę, „Bitrix24″ kainodara Lietuvos rinkai atrodo konkurencinga. Nemokama versija tikrai tinka labai mažoms įmonėms ar startuoliams, norintiems išbandyti sistemą. Tačiau rimtesniam darbui greičiausiai prireiks vieno iš mokamų planų.

Lietuvoje populiariausi „Basic” ir „Standard” planai, kainuojantys apie 49-99 eurus per mėnesį (priklausomai nuo vartotojų skaičiaus ir pasirinktos mokėjimo schemos). Tai gerokai pigiau nei daugelis specializuotų CRM sistemų, ypač jei įskaičiuojate papildomas funkcijas – projektų valdymą, dokumentų saugyklą ir komunikacijos įrankius.

Investicijų grąžą skaičiuojant reikia įvertinti ne tik sistemos kainą, bet ir diegimo išlaidas. Jei turite IT specialistų komandoje, galite susitvarkyti patys. Priešingu atveju gali prireikti išorės konsultantų pagalbos, o tai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 100 eurų per valandą, priklausomai nuo specialisto kompetencijos.

Alternatyvos ir palyginimas su kitomis sistemomis

Lietuvos rinkoje „Bitrix24″ konkuruoja su keliais sprendimais. Populiariausios alternatyvos – „HubSpot”, „Pipedrive” (įkurta Estijoje, todėl artima Baltijos rinkai), „Salesforce” ir vietiniai sprendimai kaip „Odoo” ar „SuiteCRM”.

Palyginus su „HubSpot”, „Bitrix24″ siūlo daugiau funkcionalumo už mažesnę kainą, bet „HubSpot” turi geresnę dokumentaciją ir paprastesnę sąsają. „Pipedrive” yra specializuotesnė pardavimams, todėl jei jums reikia tik CRM be papildomų funkcijų, ji gali būti geresnis pasirinkimas.

„Salesforce” yra galingesnis, bet ir daug brangesnis sprendimas, labiau tinkantis didelėms įmonėms. Lietuvos vidutinio dydžio verslui „Bitrix24″ dažnai tampa optimalesniu pasirinkimu tarp funkcionalumo ir kainos.

Ką reikia žinoti prieš priimant sprendimą

Apibendrinant Lietuvos įmonių patirtį su „Bitrix24″, galima teigti, kad tai solidus ir universalus sprendimas, tinkantis įvairiems verslo poreikiams. Sistema ypač patraukli įmonėms, ieškančioms kompleksinio sprendimo už prieinamą kainą ir nenorinčioms investuoti į kelias atskiras platformas.

Tačiau svarbu suprasti, kad „Bitrix24″ nėra stebuklingas sprendimas, kuris pats išspręs visas verslo problemas. Sėkmė priklauso nuo tinkamo planavimo, darbuotojų mokymo ir nuolatinio sistemos tobulinimo. Lietuviškame kontekste ypač svarbu pasirūpinti duomenų saugumu, BDAR atitiktimi ir integracijomis su vietinėmis sistemomis.

Jei jūsų įmonė turi iki 50 darbuotojų, aktyviai dirba su klientais ir projektais, ieško būdų pagerinti vidinę komunikaciją ir procesų valdymą – „Bitrix24″ tikrai verta išbandyti. Pradėkite nuo nemokamos versijos, skirkite laiko konfigūravimui ir mokymams, o rezultatai neturėtų apvilti.

Svarbu nepamiršti, kad bet kokia CRM sistema – tai tik įrankis. Jos efektyvumas priklauso nuo to, kaip ją naudoja žmonės. Todėl investuokite ne tik į programinę įrangą, bet ir į savo komandos kompetencijas bei procesų optimizavimą. Tik tada skaitmeninė transformacija atneš tikrą naudą jūsų verslui.

Kas yra ClickUp ir kodėl automatizacija čia svarbi

Jei dirbate su projektų valdymo įrankiais, greičiausiai jau girdėjote apie ClickUp. Tai vienas iš tų įrankių, kuris bando būti viskuo – nuo paprastos užduočių lentelės iki sudėtingos projektų valdymo sistemos. Bet štai kas įdomu: daugelis komandų naudoja tik 20-30% ClickUp galimybių, o likusios funkcijos tiesiog dulka kažkur nustatymuose.

Viena iš labiausiai neįvertintų ClickUp funkcijų yra automatizacija. Ne, ne ta, apie kurią visi kalba teoriškai, o ta, kuri realiai sutaupo jūsų komandai kelias valandas per savaitę. Problema ta, kad daugelis žmonių mato automatizaciją kaip kažką sudėtingo, reikalaujančio programavimo žinių ar bent jau gilaus techninio supratimo. Realybė? ClickUp automatizacija yra pakankamai intuityvi, kad ją galėtų sukonfigūruoti bet kuris komandos narys, kuris bent kartą sukūrė IF-THEN formulę Excel’yje.

Automatizacija ClickUp platformoje veikia pagal paprastą principą: kai nutinka X, atlik Y. Pavyzdžiui, kai užduotis pakeičia statusą į „Atlikta”, automatiškai priskirk ją kitam asmeniui peržiūrai. Arba kai užduoties prioritetas tampa „Skubus”, automatiškai išsiųsk pranešimą vadovui. Skamba paprasta, bet kai pradedi derinti kelis tokius scenarijus, gali sutaupyti tikrai daug laiko.

Automatizacijos kūrimo pradžia – nuo paprastų dalykų

Pirmą kartą atidarius ClickUp automatizacijos skiltį, galite pajusti lengvą paniką. Yra šablonų, yra custom automatizacijų, yra integracijos su išoriniais įrankiais. Bet pradėkime nuo pagrindų.

ClickUp siūlo apie 50+ gatavų automatizacijos šablonų, kurie padeda pradėti. Tai tokie dalykai kaip „Kai užduotis sukuriama, priskirk ją konkrečiam asmeniui” arba „Kai užduotis vėluoja, pakeisk jos prioritetą”. Šie šablonai puikiai tinka, kad suprastumėte, kaip visa sistema veikia.

Praktinis patarimas: nepradėkite nuo sudėtingų automatizacijų. Pirmiausia sukurkite 2-3 paprastas, kurios sprendžia konkrečias, kasdienes problemas. Pavyzdžiui, jei nuolat pamirštate pridėti datas naujoms užduotims, sukurkite automatizaciją, kuri automatiškai nustato terminą po 3 dienų nuo užduoties sukūrimo. Jei dažnai tenka rankiniu būdu keisti užduočių statusus, kai kažkas prideda komentarą – automatizuokite ir tai.

Viena iš mano mėgstamiausių pradedančiųjų automatizacijų: kai užduotis pažymima kaip „Atlikta”, automatiškai pridedamas komentaras su padėka tam, kas ją atliko. Skamba kaip smulkmena, bet komandoje tai kuria gerą nuotaiką ir parodo, kad sistema „gyva”.

Triggeriai, veiksmai ir sąlygos – automatizacijos anatomija

Kiekviena ClickUp automatizacija susideda iš trijų dalių: triggerio (kas pradeda automatizaciją), sąlygų (kada ji turėtų veikti) ir veiksmų (ką ji daro).

Triggeriai – tai įvykiai, kurie paleidžia automatizaciją. ClickUp palaiko gana daug triggerių tipų:
– Užduoties statusas pasikeitė
– Užduotis sukurta
– Užduotis perkelta į kitą sąrašą
– Pridėtas komentaras
– Pasikeitė terminas
– Užduotis priskirta kam nors
– Pridėtas ar pašalintas žymė (tag)

Sąlygos – tai filtrai, kurie leidžia automatizacijai veikti tik tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad automatizacija veiktų tik tada, kai užduotis turi konkretų prioritetą, arba kai ji priskirta tam tikram asmeniui, arba kai ji yra konkrečiame sąraše.

Veiksmai – tai kas atsitinka, kai triggeris suveikia ir sąlygos atitinka. Galite:
– Keisti statusą
– Priskirti užduotį kam nors
– Pridėti ar pašalinti žymes
– Keisti prioritetą
– Perkelti užduotį į kitą sąrašą
– Pridėti komentarą
– Siųsti el. laišką
– Sukurti naują užduotį
– Keisti terminus

Štai konkretus pavyzdys: triggeris – „užduotis perkelta į ‘Testavimas’ statusą”, sąlyga – „užduotis turi žymę ‘Frontend'”, veiksmas – „priskirti užduotį Jonui (QA specialistui)”. Tokia automatizacija užtikrina, kad visos frontend užduotys, pasiekusios testavimo etapą, automatiškai atsiduria pas tinkamą žmogų.

Sudėtingesnės automatizacijos grandinės

Kai įvaldote pagrindus, galite pradėti kurti sudėtingesnes automatizacijas. ClickUp leidžia sujungti kelis veiksmus į vieną automatizaciją, taip sukuriant tikras darbo procesų grandines.

Pavyzdžiui, galite sukurti tokią automatizaciją: kai užduotis pažymima kaip „Atlikta” → automatiškai sukuriama nauja užduotis „Peržiūrėti [originalios užduoties pavadinimas]” → ši nauja užduotis priskiriama projekto vadovui → pridedama žymė „Reikia peržiūros” → nustatomas terminas po 2 dienų.

Viena automatizacija, penkios operacijos, kurias anksčiau reikėdavo atlikti rankiniu būdu. Jei jūsų komanda per savaitę užbaigia 50 užduočių, tai sutaupo apie 2-3 valandas grynai mechaninio darbo.

Kitas galingas dalykas – sąlyginės automatizacijos su keliais kriterijais. Galite nustatyti, kad automatizacija veiktų tik tada, kai atitinka kelios sąlygos vienu metu. Pavyzdžiui: „Jei užduotis vėluoja DAUGIAU nei 2 dienas IR turi prioritetą ‘Aukštas’ IR nepriskirta niekam, TADA priskirk ją projekto vadovui IR išsiųsk jam el. laišką”.

Tokios automatizacijos tampa tikrais saugikliais, kurie užtikrina, kad nieko nepraleistumėte pro akis.

Integracijos su kitais įrankiais – automatizacijos steroidai

ClickUp automatizacija tampa tikrai galinga, kai pradedi ją jungti su kitais įrankiais. Platformoje yra native integracijos su populiariausiais servisais, o per Zapier ar Make (buvęs Integromat) galite prijungti beveik bet ką.

Populiariausios integracijos, kurias verta apsvarstyti:

Slack/Discord – automatiškai siųskite pranešimus į konkrečius kanalus, kai vyksta tam tikri įvykiai. Pavyzdžiui, kai užduotis pažymima kaip „Blokuojama”, automatiškai išsiunčiamas pranešimas į #urgent kanalą su užduoties nuoroda ir aprašymu.

Gmail/Outlook – automatiškai kurkite užduotis iš el. laiškų su konkrečiomis žymomis arba temomis. Arba atvirkščiai – siųskite el. laiškus, kai tam tikros užduotys užbaigiamos.

GitHub/GitLab – automatiškai keiskite užduočių statusus, kai kuriami pull requestai ar kai jie sujungiami. Tai ypač naudinga development komandose, kur kodas ir projektų valdymas turi būti sinchronizuoti.

Google Calendar – automatiškai kurkite kalendoriaus įvykius, kai užduotims priskiriami terminai arba kai jos pereina į tam tikrus statusus.

Vienas iš įdomiausių panaudojimo atvejų, kurį mačiau: komanda naudojo ClickUp automatizaciją su Zapier, kad automatiškai sukurtų invoice’us Stripe sistemoje, kai projekto užduotys pažymimos kaip užbaigtos. Kai paskutinė projekto užduotis gaudavo „Done” statusą, automatiškai generuodavosi sąskaita klientui. Sutaupė begalę laiko ir išvengė žmogiškųjų klaidų.

Klaidos ir apribojimai, apie kuriuos reikia žinoti

Nors ClickUp automatizacija yra galinga, ji nėra be trūkumų. Yra keletas dalykų, kuriuos reikia turėti omenyje.

Pirmiausia – automatizacijų limitai. Priklausomai nuo jūsų plano, turite ribotą automatizacijų skaičių. Free plane galite turėti tik 100 automatizacijų per mėnesį (ne unikalių automatizacijų, o jų suveikimų). Unlimited plane – 1000, Business – 10000. Jei turite aktyvią komandą, šie limitai gali būti pasiekti greičiau nei manote.

Antra problema – automatizacijų debuginimas. Kai kažkas neveikia, ne visada aišku kodėl. ClickUp turi automatizacijų istoriją, kur galite matyti, kas suveikė ir kas ne, bet kartais reikia tikrai pasikapstytis, kad suprastum, kodėl konkreti automatizacija nesuveikė.

Trečia – per daug automatizacijos. Taip, tai reali problema. Kai pradedi automatizuoti viską, kas įmanoma, gali atsitikti taip, kad niekas nebežino, kas iš tikrųjų vyksta sistemoje. Užduotys pradeda keistis pačios, statusai šokinėja, žmonės gauna pranešimus ir nesupranta iš kur. Automatizacija turi būti skaidri ir suprantama visiems komandos nariams.

Dar vienas dalykas – loop’ai. Jei nesate atsargūs, galite sukurti automatizacijų kilpas. Pavyzdžiui, automatizacija A pakeičia statusą, kas paleidžia automatizaciją B, kuri pakeičia kažką, kas vėl paleidžia automatizaciją A. ClickUp turi tam tikrus apsaugos mechanizmus, bet geriau tokių situacijų iš viso vengti.

Realūs panaudojimo scenarijai iš praktikos

Teorija yra gera, bet pažiūrėkime, kaip realios komandos naudoja ClickUp automatizaciją praktikoje.

Development komanda (10 žmonių): Jie sukūrė automatizacijų sistemą, kuri sinchronizuoja jų sprint’ų valdymą. Kai užduotis perkelta į „In Progress”, automatiškai priskiriama žymė su sprint’o numeriu ir sukuriama susijusi užduotis code review sąraše. Kai pull request’as sujungiamas (per GitHub integraciją), automatiškai keičiamas statusas į „Testing” ir užduotis priskiriama QA specialistui. Kai QA patvirtina, automatiškai keičiamas statusas į „Done” ir išsiunčiamas pranešimas į Slack’ą. Rezultatas: sumažėjo laikas tarp etapų 40%, nes niekas nebeužmiršta perkelti užduočių ar informuoti atitinkamų žmonių.

Marketingo agentūra (25 žmonės): Jie naudoja automatizacijas klientų projektų valdymui. Kai nauja užduotis sukuriama su žyme „Klientas X”, automatiškai priskiriama atitinkam account manager’iui ir pridedamas standartas aprašymo template’as. Kai užduotis artėja prie termino (likus 2 dienoms), automatiškai keičiamas prioritetas ir siunčiamas priminimas. Kai užduotis užbaigiama, automatiškai sukuriama nauja užduotis „Gauti klientų feedback’ą” su terminu po 3 dienų. Tai padėjo jiems sumažinti praleistų terminų skaičių 60%.

HR komanda (5 žmonės): Jie automatizavo onboarding procesą. Kai nauja užduotis sukuriama su žyme „Naujas darbuotojas”, automatiškai generuojamas visas užduočių sąrašas – nuo įrangos užsakymo iki pirmosios savaitės mokymų. Kiekviena užduotis automatiškai priskiriama atitinkam atsakingam asmeniui su konkrečiais terminais. Kai viena užduotis užbaigiama, automatiškai aktyvuojama kita. Tai sutaupė jiems apie 5 valandas per kiekvieną naują darbuotoją.

Patarimai efektyviam automatizacijų valdymui

Po kelių mėnesių darbo su ClickUp automatizacijomis, išmokau keletą dalykų, kurie padeda išlaikyti viską tvarkingai ir efektyviai.

Vardinkite automatizacijas aiškiai. Vietoj „Automatizacija 1” ar „Test automation”, naudokite aprašomus pavadinimus: „Kai užduotis Done → sukurti review užduotį vadovui”. Po kelių mėnesių būsite dėkingi sau už šį paprastą dalyką.

Dokumentuokite sudėtingas automatizacijas. Sukurkite atskirą dokumentą (gali būti net ClickUp Doc’e), kur aprašote, kokios automatizacijos veikia, kam jos skirtos ir kokią problemą sprendžia. Kai į komandą ateina naujas žmogus arba kai po pusmečio bandote suprasti, kodėl kažkas veikia taip, kaip veikia – šis dokumentas bus neįkainojamas.

Testuokite atskirame workspace’e. Prieš įjungdami naują automatizaciją production’e, sukurkite testinį projektą ir išbandykite ten. Ypač jei automatizacija daro kelis veiksmus ar integruojasi su išoriniais įrankiais.

Reguliariai peržiūrėkite automatizacijų efektyvumą. ClickUp rodo, kiek kartų kiekviena automatizacija suveikė. Kartą per ketvirtį peržiūrėkite šią statistiką. Galbūt kai kurios automatizacijos jau nebereikalingos, o kai kurias reikia patobulinti.

Įtraukite komandą. Automatizacijos neturėtų būti vieno žmogaus žinioje. Padarykite mini-workshop’ą komandai, parodykite, kaip veikia pagrindinės automatizacijos, ir leiskite žmonėms siūlyti savo idėjas. Dažnai geriausi automatizacijos scenarijai ateina iš žmonių, kurie kasdien susiduria su konkrečiomis problemomis.

Kai automatizacija tampa komandos kultūros dalimi

Įdomu tai, kad po kurio laiko automatizacija tampa ne tik techniniu įrankiu, bet ir komandos kultūros dalimi. Žmonės pradeda mąstyti automatizacijos terminais: „O gal galėtume tai automatizuoti?” tampa dažnu klausimu retrospektyvose.

Geriausia automatizacija yra ta, apie kurią niekas nebegalvoja – ji tiesiog veikia fone ir daro savo darbą. Kai naujam komandos nariui reikia paaiškinti, kodėl kažkas vyksta automatiškai, ir jis sako „Wow, tai labai patogu”, žinai, kad padarei viską teisingai.

Bet svarbu neprarasti balanso. Automatizacija turėtų palengvinti darbą, o ne jį komplikuoti. Jei žmonės pradeda bijoti pakeisti užduoties statusą, nes nežino, kokia automatizacijų grandinė prasidės – kažkas ne taip. Jei automatizacija sukuria daugiau klausimų nei atsakymų – reikia ją supaprastinti.

ClickUp automatizacija nėra stebuklingas sprendimas, kuris išspręs visas jūsų projektų valdymo problemas. Bet tai galingas įrankis, kuris, teisingai panaudotas, gali sutaupyti jūsų komandai dešimtis valandų per mėnesį ir sumažinti žmogiškųjų klaidų skaičių. Pradėkite nuo mažų, paprastų automatizacijų, mokykitės iš praktikos, klausykite komandos feedback’o ir laipsniškai plėskite. Po kelių mėnesių nustebsite, kaip be šių automatizacijų apskritai dirbote anksčiau.

Kodėl vis dar siunčiame masinius e-laiškus 2025-aisiais

Gal skamba keistai, bet e-paštas vis dar gyvas ir sveikas. Net labiau – jis klesti. Kol socialiniai tinklai keičiasi greičiau nei spėjame prisitaikyti, o algoritmai sprendžia, kas matys mūsų turinį, e-paštas lieka tas patikimas kanalas, kuriame mes valdome žaidimą. Jokių algoritmų, jokių staigių taisyklių pasikeitimų – tiesiog tu ir tavo prenumeratoriai.

Problema ta, kad siųsti šimtams ar tūkstančiams žmonių laiškus per įprastą Gmail ar Outlook paskyrą – ne tik neefektyvu, bet ir pavojinga. Greičiausiai pateksi į spam filtrus, o tavo domenas gali būti užblokuotas. Čia ir ateina į pagalbą specialios platformos masiniam siuntimui. Elastic Email – viena iš tokių, ir šiandien pažiūrėsime, ar verta dėmesio.

Dirbu su įvairiomis email marketing platformomis jau kokius septynerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo super brangių sprendimų, kurie žada aukso kalnus, iki pigių, bet vos veikiančių sistemų. Elastic Email kažkur per vidurį, bet su savo ypatumais.

Kas tas Elastic Email ir kam jis skirtas

Elastic Email – tai debesų paslaugų teikėjas, specializuojantis e-pašto siuntimo infrastruktūroje. Įkurta 2010-aisiais, todėl jau spėjo įsitvirtinti rinkoje. Pagrindinis jų pranašumas – kaina. Jie leidžia siųsti e-laiškus už tikrai prieinamą kainą, palyginti su tokiais gigantais kaip Mailchimp ar SendGrid.

Platforma siūlo du pagrindinius dalykus: transakcines e-pašto paslaugas (kaip slaptažodžio atkūrimo laiškai, užsakymo patvirtinimai) ir marketing e-laiškus (naujienlaiškiai, akcijos, kampanijos). Dauguma mūsų, IT specialistų, dažniausiai susiduriame su abiem atvejais – reikia ir sistemai siųsti automatinius pranešimus, ir marketingo komandai leisti daryti savo kampanijas.

Kas įdomu – Elastic Email turi ir API, ir SMTP relay, ir pilnavertę web sąsają su email builder’iu. Tai reiškia, kad gali naudoti kaip backend sprendimą savo aplikacijai arba kaip standalone įrankį marketingui.

Kainos struktūra ir kodėl ji svarbi

Čia Elastic Email tikrai išsiskiria. Jie naudoja pay-as-you-go modelį, kuris IT žmonėms turėtų būti pažįstamas iš AWS ar Azure pasaulio. Moki už tai, ką sunaudoji, be jokių mėnesinių mokesčių. Bent jau bazinėje versijoje.

Kainodara atrodo maždaug taip: už 1000 e-laiškų moki apie $0.09-$0.12, priklausomai nuo perkamo kiekio. Jei perki didesnį kreditų paketą, kaina mažėja. Pavyzdžiui, 100,000 e-laiškų paketas kainuoja apie $9, o milijonui jau išeina kažkur $80-90.

Palyginkime su konkurentais: Mailchimp už 50,000 e-laiškų per mėnesį prašo apie $100-150, priklausomai nuo kontaktų skaičiaus. SendGrid kiek pigesnis, bet vis tiek brangesnis už Elastic Email. Jei turi startup’ą ar mažą verslą, kur kiekvienas centas svarbus, šis skirtumas tikrai jaučiasi.

Svarbu: yra nemokamas planas, kuris leidžia siųsti iki 100 e-laiškų per dieną. Tai puiku testavimui ar labai mažiems projektams, bet rimtam darbui tikrai per maža.

Integracijos ir techninis setup’as

Dabar prie smagiosios dalies – kaip tai visą integuoti į savo sistemą. Elastic Email palaiko kelis būdus:

SMTP relay – paprasčiausias būdas. Gauni SMTP kredencialus ir konfigūruoji savo aplikaciją ar CMS. Veikia su bet kuo – WordPress, Laravel, Django, Node.js aplikacijomis. Tiesiog nustatai SMTP serverį, portą, username ir password. Pavyzdžiui, Laravel .env faile atrodytų taip:

„`
MAIL_MAILER=smtp
MAIL_HOST=smtp.elasticemail.com
MAIL_PORT=2525
[email protected]
MAIL_PASSWORD=tavo_api_raktas
MAIL_ENCRYPTION=tls
„`

API – jei nori daugiau kontrolės ir funkcionalumo. Jų REST API gana gerai dokumentuotas, nors pripažinsiu, kad ne idealiai. Kartais tenka paieškoti pavyzdžių community forumuose. API leidžia ne tik siųsti laiškus, bet ir valdyti kontaktų sąrašus, kurti kampanijas, gauti statistiką.

Turiu projektą, kur naudoju API automatiniams pranešimams siųsti, ir veikia stabiliai. Štai paprastas Python pavyzdys:

„`python
import requests

api_key = „tavo_api_raktas”
url = „https://api.elasticemail.com/v2/email/send”

data = {
„apikey”: api_key,
„subject”: „Test email”,
„from”: „[email protected]”,
„to”: „gavė[email protected]”,
„bodyHtml”: ”

Labas

Tai test laiškas

”
}

response = requests.post(url, data=data)
print(response.json())
„`

Plugins ir integracijos – yra oficialių pluginų WordPress, Magento, PrestaShop ir kitiems. Diegimas paprastas, bet funkcionalumas kartais ribotas. Jei nori kažko specifinio, geriau naudoti API.

Deliverability – ar laiškai pasiekia inbox’ą

Čia pats svarbiausias klausimas. Gali turėti gražiausius laiškus ir pigiausią kainą, bet jei niekas jų negauna, tai viskas veltui.

Elastic Email deliverability rodikliai yra… įdomūs. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai priklauso nuo to, kaip naudoji platformą. Jei turi švarų, opt-in kontaktų sąrašą ir siunti kokybišką turinį, deliverability bus geras – apie 95-98%. Bet jei bandysi siųsti į perkamus sąrašus ar šlamštą, greitai pateksi į bėdą.

Elastic Email turi bendrą IP pool’ą, ką reiškia, kad dalinies IP reputaciją su kitais klientais. Tai dvipusis kardas – jei kiti elgiasi gerai, tau gerai. Jei ne – kenčia visi. Galima pirkti dedikuotą IP adresą (kainuoja apie $20/mėn), bet tai turi prasmę tik jei siunti bent 50,000+ e-laiškų per mėnesį. Su mažesniais kiekiais neturėsi pakankamai duomenų IP reputacijai užsidirbti.

Praktiniai patarimai deliverability gerinimui:

• Būtinai sukonfigūruok SPF, DKIM ir DMARC įrašus savo domenui. Elastic Email duoda aiškias instrukcijas, bet vis tiek matau daug žmonių, kurie šito nepadaro.
• Šildyk naują paskyrą palaipsniui. Nepradėk siųsti 50,000 e-laiškų pirmą dieną. Pradėk nuo kelių šimtų, paskui didink.
• Stebėk bounce rate ir complaint rate. Jei bounce rate viršija 5% ar complaint rate viršija 0.1%, sustok ir išsiaiškink problemą.
• Naudok double opt-in. Taip, tai sumažina konversijas, bet užtikrina, kad tavo sąrašas švarus.

Pastebėjau, kad Gmail ir Outlook su Elastic Email dirba gerai, bet kartais būna problemų su mažesniais provideriais ar korporaciniais serveriais, kurie turi griežtesnius filtrus.

Sąsaja ir naudojimo patirtis

Elastic Email dashboard’as atrodo kaip sukurtas 2015-ais ir nuo to laiko ne per daug atnaujintas. Tai nėra kritika – jis funkcionalus, bet tikrai ne toks šaunus kaip Mailchimp ar Sendinblue. Jei esi frontend developeris su estetikos jausmu, gali truputį ašaroti.

Email builder’is yra, bet bazinis. Turi drag-and-drop funkcionalumą, bet ribotas. Galima naudoti, bet jei nori kažko sudėtingesnio, geriau koduoti HTML pačiam arba naudoti išorinius įrankius kaip Stripo ar Unlayer, o paskui importuoti.

Kas patinka – statistika gana detalus. Matai opens, clicks, bounces, unsubscribes, geografinę paskirstymą. Galima eksportuoti duomenis CSV formatu, kas patogu tolimesnei analizei.

Kontaktų valdymas… čia jau sudėtingiau. Sistema leidžia kurti sąrašus ir segmentus, bet logika kartais neintuityvus. Užtruko keletą valandų, kol supratau, kaip tinkamai sukonfigūruoti custom fields ir naudoti juos segmentacijai. Dokumentacija šioje vietoje galėtų būti geresnė.

Techninės problemos ir kaip jas spręsti

Per tuos metus, kai naudoju Elastic Email, susidūriau su keliais iššūkiais. Pasidalinsiu, kad jums nereikėtų to pačio išgyventi.

Problema #1: Lėtas siuntimas per SMTP

Kartais pastebėjau, kad siuntimas per SMTP būna lėtokas, ypač kai siunti daug e-laiškų iš eilės. Sprendimas – naudoti API vietoj SMTP arba implementuoti queue sistemą (pvz., Redis su Laravel queues ar Celery su Python). Taip e-laiškų siuntimas nevyksta sinchroniškai ir neblokuoja aplikacijos.

Problema #2: Netikėti account suspendimai

Elastic Email turi automatinę fraud detection sistemą, kuri kartais pernelyg jautri. Jei staiga padidini siuntimo kiekį arba pakeiti siuntimo pattern’ą, gali gauti account suspend’ą. Nutiko man vieną kartą, kai po mėnesio pertraukos pradėjau siųsti kampaniją. Support’as atsakė per kelias valandas ir atblokavo, bet vis tiek nemalonu.

Sprendimas: jei planuoji didinti siuntimo kiekius, geriau iš anksto informuoti support’ą. Taip pat naudok warming up strategiją.

Problema #3: Attachment’ų ribojimai

Elastic Email riboja attachment’ų dydį iki 10MB per e-laišką, o kai kurie failų tipai visai neleidžiami (exe, bat, ir pan.). Jei reikia siųsti didesnius failus, tenka naudoti cloud storage ir įdėti nuorodas.

Problema #4: Rate limiting

Nemokamai ir pigiausiuose planuose yra rate limiting – negali siųsti daugiau nei tam tikrą kiekį e-laiškų per valandą. Tikslūs limitai nėra viešai skelbiami, bet iš patirties – apie 1000-2000 per valandą baziniame plane. Jei reikia daugiau, reikia upgrade’inti.

Alternatyvos ir kada Elastic Email nėra geriausias pasirinkimas

Būkime sąžiningi – Elastic Email nėra idealus visiems. Yra situacijų, kai geriau rinktis kažką kito.

Jei esi enterprise su dideliais reikalavimais support’ui ir SLA, geriau žiūrėk į SendGrid Premium ar Amazon SES su AWS support. Elastic Email support’as yra OK, bet ne 24/7 ir ne telefonu.

Jei reikia labai išvystytų marketing automation funkcijų – segmentacijos, behavior triggers, sudėtingų workflow’ų – geriau rinktis ActiveCampaign ar HubSpot. Elastic Email turi bazinę automatizaciją, bet ji gana primityvus.

Jei siunti labai didelius kiekius (milijonai per dieną) ir reikia maksimalios kontrolės, Amazon SES su tinkamu setup’u bus pigesnis ir lankstesnis. Bet reikės daugiau techninio darbo.

Jei visiškai netechninis ir reikia super friendly sąsajos su daug template’ų ir support’o, Mailchimp ar Brevo (buvęs Sendinblue) bus geresnis pasirinkimas, nors brangesnis.

Elastic Email sweet spot’as – tai small-to-medium projektai, kur yra bent minimalus techninis išmanymas, bet riboti biudžetai. Startup’ai, SaaS produktai early stage’e, agentūros, kurios valdo kelis klientus.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Jei nusprendei bandyti Elastic Email, štai keletas dalykų, kuriuos norėčiau žinoti prieš pradėdamas:

Account verification užtrunka. Nemanyk, kad užsiregistruosi ir iš karto pradėsi siųsti tūkstančius e-laiškų. Reikės patvirtinti domeną, galbūt pateikti papildomos informacijos apie verslo pobūdį. Kartais tai užtrunka iki 24-48 valandų.

Pradžioje bus limitai. Naujos paskyros turi mažesnius daily sending limits. Tai normalu – jie nori įsitikinti, kad nenaudosi platformos spam’ui. Limitai didėja automatiškai, kai įrodi gerą elgesį.

Reikės investuoti laiko į setup’ą. SPF, DKIM, DMARC konfigūracija, warming up, testing – visa tai užtrunka. Nesitikėk, kad per valandą viską sutvarkys.

Dokumentacija nevienoda. Kai kas dokumentuota puikiai, kai kas – labai paviršutiniškai. Būk pasirengęs paieškoti atsakymų community forumuose ar Stack Overflow.

Backup planas. Niekada nenaudok tik vieno e-pašto providerio kritinėms sistemoms. Turėk backup – ar tai būtų kitas SMTP servisas, ar bent jau fallback į savo serverį. Mačiau situacijų, kai Elastic Email turėjo downtime (nors retas), ir jei neturi backup’o, tavo sistema neveikia.

Dar vienas patarimas – pradėk su mažu kredito paketu. Nusipirk už $10-20 kreditų ir išbandyk su realia kampanija. Pažiūrėk deliverability, support’o reakcijos laiką, ar viskas veikia kaip tikėjaisi. Tik paskui investuok į didesnius paketus.

Kai kaina svarbesnė už fancy features

Grįžtant prie pradžios – Elastic Email nėra tobulas, bet jis daro tai, ką žada, už prieinamą kainą. Jei esi developeris ar techninės komandos dalis, kuri ieško cost-effective sprendimo masiniam e-pašto siuntimui, tai tikrai verta apsvarstymo.

Aš jį naudoju keliems projektams ir bendrai esu patenkintas. Taip, kartais tenka paprakaituoti su setup’u, kartais support’as galėtų būti greitesnis, o sąsaja – gražesnė. Bet kai žiūri į sąskaitas ir matai, kad už tą patį kiekį moki 3-4 kartus mažiau nei mokėtum už Mailchimp, tie minusai atrodo ne tokie baisūs.

Svarbiausia – suprask savo poreikius. Jei tau reikia paprastos, patikimos e-pašto siuntimo infrastruktūros be bereikalingų fancy funkcijų, Elastic Email puikiai tiks. Jei ieškote all-in-one marketing automation platformos su AI asistentais ir milijonu integacijų, geriau žiūrėk kitur.

Ir paskutinis dalykas – nepamiršk, kad bet kokia e-pašto platforma yra tik įrankis. Svarbiausias dalykas – tai turinys, kurį siunti, ir žmonės, kuriems siunti. Gali turėti brangiausią platformą pasaulyje, bet jei tavo e-laiškai neįdomūs arba siunti į nekokybišką sąrašą, rezultatai bus prasti. Ir atvirkščiai – su pigiu įrankiu, bet geru turiniu ir engaged audience, pasieksi puikių rezultatų.

Taigi, jei biudžetas ribotas, o techninis išmanymas yra – duok Elastic Email šansą. Tiesiog būk pasirengęs truputį paprakaituoti su setup’u ir neturėk per didelių lūkesčių dėl UI grožio. Už tą kainą – tikrai vertas dėmesio.

Kodėl dar vienas email marketing įrankis?

Kai pradedi ieškoti email marketing platformos, galvą suka nuo pasirinkimų. Mailchimp, Sendinblue, GetResponse – sąrašas atrodo begalinis. Tarp šios minios yra ir Benchmark Email, kuris egzistuoja nuo 2004 metų, bet Lietuvoje apie jį kalba retai. Gal todėl, kad neturi tokio agresyvaus marketingo kaip kai kurie konkurentai? O gal tiesiog žmonės įprato prie tų pačių sprendimų?

Pats pradėjau naudoti Benchmark Email prieš porą metų, kai klientas paprašė padėti su jų email kampanijomis. Jie jau turėjo paskyrą, bet naudojo tik 20% funkcionalumo. Įdomu tai, kad šis įrankis turi tikrai solidų funkcijų rinkinį, bet jį lengva išmokti – net tiems, kas su email marketingu nesusiduria kasdien.

Benchmark Email pozicionuoja save kaip intuityvų sprendimą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ir iš tiesų, jei tau nereikia super sudėtingų automatizacijų ar integracijos su 500 skirtingų sistemų, tai gali būti puikus pasirinkimas. Ypač jei biudžetas ribotas – jų nemokamas planas leidžia siųsti iki 3,500 laiškų per mėnesį 500 kontaktų bazei.

Pirmieji žingsniai: registracija ir sąsajos supratimas

Registracija Benchmark Email nieko neįprasto – el. paštas, slaptažodis, patvirtinimas. Įdomiau prasideda, kai patenki į dashboard. Sąsaja nėra tokia minimalistiška kaip Mailchimp, bet ir ne tokia perkrauta kaip kai kurių kitų platformų.

Kairėje pusėje matai pagrindinį meniu su visomis funkcijomis: Emails, Automation, Lists, Reports ir t.t. Viršuje – greitas priėjimas prie kampanijų kūrimo. Centrinėje dalyje – statistika ir greiti veiksmai. Viskas gana logiška, nors pirmą kartą gali užtrukti kelias minutes, kol supranti, kur kas yra.

Vienas dalykas, kuris man patiko – onboarding procesas nėra primetamas. Yra trumpas tutorial, bet jei nori, gali jį praleisti ir tyrinėti pats. Kai kurie įrankiai tiesiog nepaleidžia tavęs toliau, kol neužbaigi visų jų „svarbių” žingsnių. Čia tokios prievartos nėra.

Kontaktų valdymas ir segmentacija

Prieš pradedant siųsti laiškus, reikia turėti kam juos siųsti. Benchmark Email kontaktų valdymas yra pakankamai lankstus, nors ne be trūkumų.

Kontaktus gali importuoti iš CSV failo, kopijuoti-įklijuoti, arba integruoti su kitomis sistemomis. Importavimas veikia sklandžiai – sistema automatiškai atpažįsta stulpelius ir leidžia juos susieti su reikiamais laukais. Galima pridėti custom fields, kas labai praverčia segmentacijai.

Segmentacija – čia Benchmark Email tikrai neapvilia. Gali kurti segmentus pagal beveik bet kokius kriterijus: demografinius duomenis, elgesį, engagement lygį, pirkimo istoriją (jei integruota su e-commerce). Pavyzdžiui, lengvai sukursi segmentą žmonių, kurie atidarė paskutinius 3 laiškus, bet nepaspaudė nė vieno link.

Vienas praktiškų patarimų: nuo pat pradžių sukurk bent kelis pagrindinius segmentus. Pavyzdžiui:

• Aktyvūs skaitytojai (atidarė bent 3 iš paskutinių 5 laiškų)
• Neaktyvūs (neatidaro jau 3 mėnesius)
• Nauji prenumeratoriai (užsiregistravo per paskutines 30 dienų)
• VIP klientai (jei turi e-commerce)

Šie segmentai leis tau siųsti tikslingesnius laiškus ir gerinti engagement rates. Be to, reguliariai valyk savo sąrašą – ištrink hard bounces ir žmones, kurie neaktyvūs ilgiau nei 6 mėnesius. Taip pagerins delivery rates ir sutaupysi pinigų.

Email dizaino galimybės ir šablonų biblioteka

Čia prasideda tikrasis darbas. Benchmark Email turi drag-and-drop editorių, kuris veikia tikrai gerai. Nereikia mokėti HTML – tiesiog tempi elementus (tekstą, paveikslėlius, mygtukus, social media ikonas) į norimą vietą.

Šablonų biblioteka turi virš 500 ready-made šablonų įvairioms progoms: naujienlaiškiams, produktų pristatymams, event kvietimams, sezoniniams pasiūlymams. Dauguma jų atrodo moderniai ir responsive – gerai rodo tiek kompiuteryje, tiek telefone.

Bet štai ką pastebėjau: kai kurie šablonai atrodo šiek tiek „per daug”. Daug spalvų, daug elementų, daug visko. Jei nori minimalistinio dizaino, geriau pradėti nuo tuščio šablono ir sukurti savo. Arba pasirinkti vieną iš paprastesnių ir jį modifikuoti.

Praktinis patarimas dizainui: laikykis 60-40 taisyklės. 60% turinio turėtų būti tekstas, 40% – vizualai. Taip pat būtinai įtrauk aiškų call-to-action (CTA) mygtuką. Ir ne kažkur apačioje, o viršutinėje pusėje, kad žmogus jį matytų nereikalaudamas scroll.

Dar vienas dalykas – A/B testavimas. Benchmark Email leidžia testuoti subject lines, siuntėjo vardus, turinį ir siuntimo laiką. Tai nėra kokia premium funkcija – prieinama net nemokamame plane (su apribojimais, žinoma). Naudok tai! Testuok skirtingus subject lines ir žiūrėk, kas veikia geriau. Po kelių kampanijų pradėsi matyti patterns.

Automatizacija: kai laikas dirba už tave

Email automatizacija – tai vieta, kur daugelis platformų bando išsiskirti. Benchmark Email turi „Automation Pro” funkciją, kuri leidžia kurti gana sudėtingus workflow.

Galima sukurti klasikinius automation scenarijus:

• Welcome serija naujiems prenumeratoriams
• Abandoned cart emails (su WooCommerce ar Shopify integracija)
• Birthday/anniversary emails
• Re-engagement kampanijos neaktyviems kontaktams
• Post-purchase follow-ups

Automation builder yra vizualus – matai workflow kaip diagramą su triggeriais, veiksmais ir sąlygomis. Gali nustatyti laukimo periodus tarp laiškų, pridėti if/then logikos, skirstyti žmones į skirtingus kelius pagal jų veiksmus.

Pavyzdys: sukuriu welcome seriją iš 5 laiškų. Pirmas išsiunčiamas iš karto po registracijos. Antras – po 2 dienų, bet tik jei žmogus atidarė pirmą. Jei neatidarė, jis gauna kitokį laišką su kitokiu subject line. Trečias laiškas siunčiamas po 5 dienų ir siūlo konkretų produktą ar paslaugą. Ir taip toliau.

Vienas iššūkis su Benchmark Email automatizacija – ji nėra tokia galinga kaip ActiveCampaign ar HubSpot. Jei tau reikia labai sudėtingų, multi-channel automatizacijų su lead scoring ir panašiai, gali pasijusti apribotas. Bet 80% įmonių tokio lygio automatizacijos ir nereikia.

Praktiška rekomendacija: pradėk nuo paprastos welcome serijos. Tai lengviausia ir duoda geriausius rezultatus. Kai ji veiks sklandžiai, pridėk re-engagement kampaniją. Paskui – birthday emails. Ir tik tada eik į sudėtingesnius scenarijus. Per daug automatizacijų iš karto = per daug galimybių kažką sumaišyti.

Analitika ir rezultatų stebėjimas

Siųsti laiškus lengva. Sunku – suprasti, ar jie veikia. Benchmark Email turi solidų reporting funkcionalumą, kuris parodo visą reikalingą informaciją.

Pagrindinė statistika rodo:

• Delivery rate (kiek laiškų pasiekė inbox)
• Open rate (kiek žmonių atidarė)
• Click-through rate (kiek paspaudė ant linkų)
• Bounce rate (kiek laiškų neatėjo)
• Unsubscribe rate (kiek žmonių atsisakė prenumeratos)

Bet įdomiau yra giliau. Gali matyti:

• Kurie linkai gavo daugiausiai paspaudimų
• Kokiu laiku žmonės dažniausiai atidaro laiškus
• Kokiais įrenginiais skaito (desktop, mobile, tablet)
• Geografinė statistika
• Individual subscriber activity

Ypač naudinga yra heat map funkcija, kuri vizualiai parodo, kur žmonės paspaudė laiške. Tai padeda suprasti, kas traukia dėmesį, o kas ignoruojama.

Vienas dalykas, kurio man trūksta – geresnės revenue tracking galimybės. Taip, gali integruoti su Google Analytics ir sekti konversijas, bet tai reikalauja papildomo setup. Kai kurios platformos turi built-in e-commerce tracking, kuris automatiškai parodo, kiek pajamų generavo kiekviena kampanija.

Praktiška rekomendacija: nesikoncentruok tik į open rates. Tai vanity metric, kuri ne visada atspindi realius rezultatus. Svarbiau – click-through rate ir conversion rate. Geriau turėti 20% open rate su 10% CTR, nei 40% open rate su 2% CTR.

Taip pat reguliariai žiūrėk į unsubscribe rate. Jei jis viršija 0.5% per kampaniją, kažkas negerai. Galbūt siunti per dažnai, galbūt turinys neatitinka lūkesčių, galbūt tikslinė auditorija netinkama.

Integracijos su kitais įrankiais

Email marketing platformos vertė labai priklauso nuo to, kaip gerai ji integruojasi su kitais įrankiais, kuriuos naudoji. Benchmark Email turi integracijas su populiariausiomis sistemomis, bet ne su visomis.

Yra native integracijos su:

• WordPress (plugin, kuris leidžia įdėti signup formas)
• Shopify ir WooCommerce (e-commerce)
• Salesforce (CRM)
• Zapier (per kurį gali prisijungti prie tūkstančių kitų apps)
• Facebook Lead Ads
• Google Analytics
• Eventbrite

Zapier integracija iš esmės atidaro duris į beveik bet kokią sistemą. Bet tai reiškia papildomą Zapier subscription, jei naudoji daugiau nei basic funkcionalumą.

Vienas use case, kurį įgyvendinau klientui: jie naudojo Calendly susitikimams planuoti. Per Zapier sukūriau automatizaciją – kai kas užsiregistruoja susitikimui, jis automatiškai pridedamas į Benchmark Email kontaktų sąrašą ir gauna paruošiamąją informaciją. Po susitikimo (po 1 dienos) automatiškai išsiunčiamas follow-up laiškas. Viskas veikia automatiškai, be jokio manual darbo.

Jei naudoji kažkokią labai specifinę sistemą, patikrink, ar yra integracija, prieš rinkdamasis Benchmark Email. Nors Zapier išsprendžia daugumą problemų, kartais native integracija veikia geriau ir greičiau.

Kainodara ir planų palyginimas

Pinigų klausimas visada svarbus. Benchmark Email kainodara yra gana konkurencinga, nors ne pigiausia rinkoje.

Nemokamas planas:

• Iki 500 kontaktų
• Iki 3,500 laiškų per mėnesį
• Pagrindinės funkcijos (email editor, reporting, signup forms)
• Benchmark Email branding laišku apačioje

Pro planas prasideda nuo ~$15/mėn už 500 kontaktų ir auga priklausomai nuo kontaktų skaičiaus. Už 5,000 kontaktų mokėsi apie $50/mėn, už 10,000 – apie $80/mėn.

Pro plane gauni:

• Neribotą laiškų siuntimą
• Automation funkcijas
• A/B testing
• Landing pages
• Priority support
• Be Benchmark branding

Palyginus su konkurentais: Mailchimp panašaus dydžio bazei kainuotų šiek tiek daugiau, Sendinblue – šiek tiek pigiau (bet jie skaičiuoja pagal išsiųstų laiškų kiekį, ne kontaktų). GetResponse ir ActiveCampaign paprastai brangesni.

Vienas patarimas: jei turi didelę kontaktų bazę, bet siunti retai (pvz., kartą per mėnesį), apsvarstyk platformas, kurios skaičiuoja pagal išsiųstų laiškų kiekį, ne kontaktų skaičių. Bet jei siunti reguliariai ir naudoji automatizacijas, Benchmark Email modelis gali būti ekonomiškesnis.

Taip pat žinok, kad galima derėtis. Jei turi didelę bazę arba planuoji ilgalaikį commitment, parašyk jų sales teamui – dažnai gali gauti geresnę kainą nei matai pricing page.

Kas veikia gerai ir kur dar yra erdvės tobulėti

Po kelių metų darbo su Benchmark Email turiu gana aiškų vaizdą, kas šioje platformoje veikia gerai, o kas galėtų būti geriau.

Stipriosios pusės:

Intuityvumas – tikrai vienas iš lengviausiai išmokomų įrankių. Jei turi bent minimalią techninę patirtį, per dieną jau jausiesi komfortiškai. Drag-and-drop editorius veikia sklandžiai, be glitchų.

Delivery rates – mano patirtis rodo, kad Benchmark Email turi gerus santykius su email provideriais. Laiškų delivery rate paprastai virš 98%, kas yra puiku. Žinoma, tai priklauso ir nuo tavo kontaktų sąrašo kokybės.

Customer support – atsakymai greiti (paprastai per kelias valandas), ir support team tikrai supranta produktą. Yra live chat, email support, ir nemažai dokumentacijos bei video tutorialų.

Kur galėtų būti geriau:

Automation funkcionalumas, nors ir pakankamas daugumai, nėra toks galingas kaip kai kurių konkurentų. Jei esi advanced user ir nori labai sudėtingų workflow, gali pasijusti apribotas.

Reporting galėtų būti gilesnis. Yra visa pagrindinė statistika, bet trūksta advanced analytics – cohort analysis, predictive analytics, geresnio revenue tracking.

Mobile app – yra iOS ir Android aplikacijos, bet jos gana basic. Daugiau statistikos peržiūrai, nei realiam darbui. Jei nori sukurti ir išsiųsti kampaniją iš telefono, patirtis nėra ideali.

Template dizainai – nors jų daug, kai kurie atrodo šiek tiek outdated. Būtų smagu matyti daugiau modernių, minimalistinių variantų.

Integracijos – yra pagrindinės, bet galėtų būti daugiau native integrations su populiariomis sistemomis. Dabar per daug tenka pasikliauti Zapier.

Ar Benchmark Email verta dėmesio? Tikrai taip, jei esi mažas ar vidutinis verslas, kuris ieško solid, patikimo email marketing sprendimo be per didelės kainų kortelės. Jei tau nereikia super advanced funkcijų, o svarbiau paprastumas ir patikimumas – tai gali būti puikus pasirinkimas.

Bet jei esi enterprise level, arba tau reikia labai sudėtingų automatizacijų, arba nori all-in-one marketing platformos su CRM, landing pages, webinars ir visa kita – greičiausiai norėsi žiūrėti į kitus variantus kaip HubSpot ar ActiveCampaign.

Geriausias būdas sužinoti, ar Benchmark Email tau tinka – tiesiog išbandyti. Nemokamas planas leidžia ištyrinėti visas pagrindines funkcijas be jokio commitment. Sukurk kelias test kampanijas, pažiūrėk, kaip jaučiasi sąsaja, ar patinka workflow. Jei po savaitės vis dar nori tęsti – greičiausiai radai savo įrankį.