Kas vyksta su tradiciniais CMS ir kodėl visi kalba apie headless
Prisimenu, kai prieš kokius penkerius metus kolega biure pradėjo aiškinti apie headless architektūrą. Tuomet tai skambėjo kaip dar viena iš tų „naujos kartos” technologijų, kurios ateis ir praeis. Na, buvau neteisus. Headless požiūris ne tik neišnyko, bet tapo standartu daugelyje projektų, ypač ten, kur reikia lankstumo ir greičio.
Drupal, kaip viena iš galingiausių content management sistemų, puikiai įsišoko į šį traukinį. Nuo Drupal 8 versijos, kai buvo integruotas JSON:API modulis, o vėliau ir GraphQL palaikymas, sistema tapo tikrai patraukli headless implementacijoms. Bet kodėl apskritai kas nors norėtų atskirti frontend nuo backend?
Tradiciniame monolitiniame Drupal projekte turime viską vienoje vietoje – duomenų bazę, verslo logiką, template’us, CSS, JavaScript. Tai veikia, bet tampa problema, kai reikia to paties turinio skirtingose platformose: svetainėje, mobilioje aplikacijoje, IoT įrenginiuose, digital signage ekranuose. Headless architektūra leidžia Drupal tapti „turinio centru”, kuris tiesiog teikia duomenis per API, o frontend gali būti bet kas – React, Vue, Angular, net native mobilios aplikacijos.
Drupal kaip API-first platforma: kas keičiasi techninėje pusėje
Pereiti prie headless Drupal reiškia fundamentaliai pakeisti požiūrį į tai, kaip sistema veikia. Vietoj to, kad Drupal renderintų HTML ir grąžintų pilną puslapį, jis dabar veikia kaip RESTful ar GraphQL API serveris.
Drupal Core jau turi integruotą JSON:API modulį, kuris automatiškai sukuria API endpoint’us visiems jūsų content type’ams, taksonomijoms ir kitiems entity tipams. Tai reiškia, kad sukūrus naują content type „Straipsnis” su laukais pavadinimas, tekstas, autorius, nuotrauka – iš karto gauname API endpoint’ą, per kurį galime gauti šiuos duomenis JSON formatu.
Štai paprastas pavyzdys, kaip atrodo JSON:API užklausa:
GET /jsonapi/node/article
Accept: application/vnd.api+json
Atsakymas grąžins visus straipsnius su visais jų laukais, relationships ir meta informacija. Galima filtruoti, rūšiuoti, įtraukti susijusius objektus (include) – viskas per URL parametrus.
GraphQL variantas dar lankstesnis. Naudojant Drupal GraphQL modulį, frontend gali tiksliai nurodyti, kokių duomenų jam reikia:
{
nodeQuery(filter: {conditions: [{field: "type", value: "article"}]}) {
entities {
... on NodeArticle {
title
body {
processed
}
fieldImage {
url
}
}
}
}
}
Praktiškai tai reiškia mažiau duomenų perdavimą ir greitesnį veikimą. Frontend gauna tiksliai tai, ko prašo, ne daugiau, ne mažiau.
Autentifikacija ir saugumo aspektai, kurių negalima ignoruoti
Vienas didžiausių iššūkių implementuojant headless Drupal – saugumas. Kai atidarote API pasauliui, turite būti tikri, kad kontroliuojate, kas ir prie ko gali prieiti.
Drupal turi kelis autentifikacijos mechanizmus headless scenarijams:
OAuth 2.0 – tai standartas, kurį rekomenduočiau daugumai projektų. Simple OAuth modulis Drupal leidžia sukurti OAuth serverį. Procesas atrodo taip: klientas gauna access token’ą, kurį naudoja kiekvienoje API užklausoje. Token’ai turi galiojimo laiką, gali būti atšaukti, ir tai daug saugiau nei basic authentication.
JWT (JSON Web Tokens) – alternatyva OAuth, ypač populiari single-page aplikacijose. JWT modulis Drupal leidžia generuoti token’us, kurie saugo vartotojo informaciją užšifruotai.
Praktinis patarimas iš patirties: niekada nenaudokite cookie-based autentifikacijos headless projektuose. Tai sukuria CORS problemų ir saugumo spragų. Visada eikite token-based keliu.
Taip pat būtina sukonfigūruoti CORS (Cross-Origin Resource Sharing) nustatymus. Drupal services.yml faile reikia nurodyti, kokie domenai gali kreiptis į jūsų API:
cors.config:
enabled: true
allowedHeaders: ['*']
allowedMethods: ['GET', 'POST', 'PATCH', 'DELETE']
allowedOrigins: ['https://jūsų-frontend.lt']
exposedHeaders: false
maxAge: false
supportsCredentials: true
Content modeling: kaip planuoti struktūrą headless projektui
Headless Drupal projekte content modeling tampa dar svarbesnis nei tradiciniame. Kodėl? Nes jūsų duomenų struktūra tampa API kontraktu tarp backend ir frontend komandų.
Kai kurie praktiniai principai, kuriuos išmokau per skaudžias klaidas:
Vengti field’ų, kurie saugo HTML. Taip, Drupal text format field’ai leidžia saugoti formatuotą tekstą, bet headless kontekste tai tampa problema. Mobilė aplikacija nenori gauti HTML – jai reikia struktūrizuotų duomenų. Geriau naudoti Paragraphs modulį arba Layout Builder, kur kiekvienas turinio blokas yra atskiras entity su struktūrizuotais laukais.
Planuoti relationships iš anksto. JSON:API puikiai palaiko entity relationships, bet jie turi būti teisingai sukonfigūruoti. Jei straipsnis turi autorių, kategorijas, susijusius straipsnius – visa tai turėtų būti entity reference field’ai, ne paprastas tekstas.
Media handling. Drupal Media modulis yra must-have headless projektuose. Jis leidžia centralizuotai valdyti visus media asset’us ir teikia juos per API su visais reikalingais metadata, įskaitant responsive image styles.
Pavyzdys, kaip galėtų atrodyti gerai suprojektuotas „Straipsnio” content type:
- Title (text)
- Summary (text, plain)
- Body (paragraphs reference – leidžia turėti skirtingus content blokus)
- Featured Image (media reference)
- Author (user reference)
- Categories (taxonomy term reference)
- Related Articles (node reference)
- Publication Date (datetime)
- SEO Meta (metatag field)
Performance optimizacija: cache ir kitų galvos skausmų sprendimas
Viena iš didžiausių headless Drupal problemų, su kuria susidūriau – performance. API užklausos gali tapti lėtos, ypač kai reikia daug susijusių duomenų.
Cache strategija yra kritinė. Drupal turi puikią cache sistemą, bet headless kontekste reikia papildomų sluoksnių:
Pirmiausia, įjunkite Internal Page Cache ir Dynamic Page Cache modulius. Taip, net headless projekte jie veikia ir cache’ina API atsakymus.
Antra, naudokite Varnish arba CloudFlare prieš Drupal. Tai leidžia cache’inti API atsakymus edge lygyje, drastiškai sumažinant apkrovą Drupal serveriui.
Trečia, frontend pusėje implementuokite savo cache strategiją. Next.js, pavyzdžiui, turi puikų ISR (Incremental Static Regeneration), kuris leidžia cache’inti puslapius ir atnaujinti juos fone.
Query optimization – JSON:API leidžia įtraukti susijusius objektus per `include` parametrą, bet būkite atsargūs. Užklausa tipo:
/jsonapi/node/article?include=field_author,field_categories,field_related_articles
Gali sukelti N+1 problemą ir užkrauti serverį. Naudokite JSON:API Extras modulį, kuris leidžia kontroliuoti, kokie field’ai eksponuojami ir kaip.
Praktinis patarimas: monitorinkite API performance su New Relic arba Blackfire. Dažnai problemos slypi ne ten, kur tikitės.
Frontend pasirinkimai ir integracija su Drupal
Kai backend paruoštas, ateina laikas pasirinkti frontend technologiją. Čia nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra populiarūs variantai.
Next.js su React – tai turbūt populiariausias pasirinkimas šiuo metu. Next.js teikia SSR (Server-Side Rendering), SSG (Static Site Generation) ir ISR galimybes. Drupal + Next.js combo veikia puikiai, ypač su next-drupal biblioteka, kuri supaprastina integraciją.
Paprastas Next.js pavyzdys, kaip gauti Drupal turinį:
import { DrupalClient } from "next-drupal"
const drupal = new DrupalClient(process.env.NEXT_PUBLIC_DRUPAL_BASE_URL)
export async function getStaticProps(context) {
const node = await drupal.getResource(
"node--article",
context.params.slug
)
return {
props: { node },
revalidate: 60
}
}
Gatsby – kitas populiarus variantas, orientuotas į statinių svetainių generavimą. Gatsby puikiai veikia su Drupal per gatsby-source-drupal plugin’ą. Tinka projektams, kur turinys nesikeičia labai dažnai.
Vue/Nuxt – jei komanda geriau žino Vue ekosistemą, Nuxt.js su Drupal taip pat veikia puikiai. Nuxt 3 su Composition API ir auto-imports yra malonumas naudoti.
Native mobilės aplikacijos – React Native arba Flutter gali tiesiogiai kreiptis į Drupal JSON:API. Čia svarbu gerai apgalvoti autentifikaciją ir offline funkcionalumą.
Nepriklausomai nuo pasirinkimo, rekomenduoju naudoti TypeScript. Drupal JSON:API schemos gali būti konvertuotos į TypeScript tipus, kas labai padeda development procese ir mažina klaidų skaičių.
Preview funkcionalumas: kaip leisti redaktoriams matyti pakeitimus
Vienas didžiausių headless architektūros trūkumų – content editoriai nebemato, kaip atrodys jų turinys realioje svetainėje. Tai rimta problema, ypač didesniuose projektuose su daug redaktorių.
Yra keletas sprendimų:
Next.js Preview Mode – Next.js turi integruotą preview funkcionalumą. Drupal gali generuoti preview URL su secret token’u, kuris aktyvuoja preview režimą Next.js aplikacijoje. Tada vietoj published turinio rodomas draft.
Implementacija Drupal pusėje:
function mymodule_node_presave($node) {
if ($node->isNew() || !$node->isPublished()) {
$preview_url = 'https://frontend.lt/api/preview?secret=YOUR_SECRET&slug=' . $node->toUrl()->toString();
// Saugoti preview_url kaip field arba siųsti notification
}
}
Decoupled Preview modulis Drupal – tai oficialus sprendimas, kuris teikia iframe su frontend preview tiesiai Drupal admin interface. Reikia sukonfigūruoti frontend endpoint’ą, kuris priima draft turinį ir renderina jį.
Gatsby Cloud Preview – jei naudojate Gatsby, jų cloud platforma teikia instant preview funkcionalumą su Drupal integracija.
Praktinis patarimas: preview funkcionalumas turi būti prioritetas, ne afterthought. Redaktoriai, kurie negali matyti savo pakeitimų, greitai taps nepatenkinti sistema.
Deployment strategijos ir ką daryti, kai viskas sudėtingiau
Headless architektūra reiškia, kad turite du atskirus deployment’us – Drupal backend ir frontend aplikaciją. Tai sukuria naujų iššūkių.
Drupal deployment lieka gana tradicinis – galite naudoti Pantheon, Acquia, Platform.sh arba savo serverius. Svarbu užtikrinti, kad API endpoint’ai būtų pasiekiami ir turėtų tinkamus SSL sertifikatus.
Frontend deployment priklauso nuo pasirinktos technologijos:
Next.js puikiai veikia su Vercel (jų pačių platforma), bet taip pat gali būti deployed į AWS, Google Cloud, ar bet kurią kitą platformą, palaikančią Node.js.
Gatsby dažniausiai deployinamas į Netlify arba Gatsby Cloud, kur gaunate automatic builds, kai Drupal turinys pasikeičia.
Webhooks yra būtini, kad frontend žinotų, kada rebuild’inti. Drupal Webhooks modulis leidžia siųsti notifikacijas į frontend platformą, kai turinys publikuojamas ar atnaujinamas:
{
"event": "node.publish",
"entity_type": "node",
"bundle": "article",
"entity_id": 123,
"timestamp": 1634567890
}
Praktinis workflow galėtų atrodyti taip:
- Redaktorius publikuoja straipsnį Drupal
- Drupal siunčia webhook į Vercel/Netlify
- Frontend platforma pradeda rebuild procesą
- Po kelių minučių naujas turinys matomas live svetainėje
Continuous Integration tampa dar svarbesnis. Rekomenduoju setup’inti GitHub Actions arba GitLab CI, kuris automatiškai testo ir deployina abu projektus.
Vienas iš dažniausių klausimų – kaip sinchronizuoti development, staging ir production aplinkas, kai turite du atskirus projektus? Atsakymas: automatizacija ir geros DevOps praktikos. Docker compose file’ai, kurie kelia abi sistemas kartu, labai padeda development metu.
Kai headless tampa realybe: praktiniai insights ir kas laukia ateityje
Po kelių metų darbo su headless Drupal projektais, galiu pasakyti – tai ne silver bullet, bet daugeliu atvejų tai teisingas pasirinkimas. Ypač kai reikia multi-channel turinio teikimo, kai frontend komanda nori naudoti modernius framework’us, arba kai performance ir scalability yra kritiniai.
Didžiausi privalumai, kuriuos pastebėjau realiuose projektuose: frontend developeriai gali dirbti nepriklausomai nuo backend, galima naudoti best-in-class technologijas abiejose pusėse, lengviau scale’inti sistemą horizontaliai, ir paprastai gaunamas greitesnis frontend performance.
Bet yra ir iššūkių. Projekto kompleksiškumas išauga – reikia daugiau DevOps darbo, preview funkcionalumas reikalauja papildomo effort’o, ir debugging tampa sudėtingesnis, kai problema gali būti bet kurioje sistemoje.
Drupal bendruomenė aktyviai tobulina headless galimybes. Drupal 10 atneša dar geresnį JSON:API performance, patobulintą GraphQL palaikymą, ir naujus modulius, kurie supaprastina headless development. Matau tendenciją link „progressively decoupled” architektūros, kur kai kurios svetainės dalys gali būti traditional Drupal, o kitos – headless. Tai leidžia palaipsniui migruoti ir naudoti headless tik ten, kur tai duoda realią naudą.
Jei planuojate headless Drupal projektą, mano patarimas – pradėkite nuo mažo. Padarykite proof of concept su vienu content type, išsiaiškinkite visus techninius aspektus, ir tik tada scale’inkite. Investuokite į gerą dokumentaciją, nes kai komandos yra atskirtos, komunikacija tampa dar svarbesnė. Ir nesibijokite eksperimentuoti – headless pasaulis sparčiai keičiasi, ir tai, kas šiandien atrodo sudėtinga, rytoj gali turėti paprastą sprendimą.
