Jei dirbi su web projektais, tikrai pastebėjai, kad tradicinės turinio valdymo sistemos vis dažniau tampa kliūtimi, o ne pagalba. Kūrėjai nori lankstumo, marketingo komandos – paprastumo, o klientai – greičio. Storyblok bando suderinti visus šiuos poreikius, siūlydamas tai, ką jie patys vadina „visual headless CMS”. Skamba kaip dar vienas marketingo terminas? Galbūt, bet pažiūrėkime, kas slypi už šios frazės.
Kas gi tas Storyblok iš tikrųjų?
Storyblok atsirado 2017 metais, kai keli Austrijos kūrėjai nusprendė, kad esamos CMS sprendimai tiesiog neveikia taip, kaip turėtų. WordPress buvo per sunkus ir monolitinis, o gryni headless sprendimai kaip Contentful palikdavo turinio kūrėjus su JSON laukais ir niekuo daugiau.
Pagrindinis Storyblok skirtumas – jie sukūrė vizualinį redaktorių, kuris veikia realiu laiku. Ne kaip WordPress, kur redaguoji backend’e ir tada eini pažiūrėti, kaip atrodo frontend’e. Čia matai pakeitimus iškart, bet vis tiek išlaikai visą headless architektūros lankstumą. Tai tarsi turėti pyragą ir jį suvalgyti – gali naudoti bet kokį frontend framework’ą, bet turinio redaktoriai vis tiek mato, ką daro.
Sistema pastatyta ant komponentų koncepcijos, kurią jie vadina „bloks”. Kiekvienas blok – tai turinio fragmentas su apibrėžta struktūra. Gali būti hero sekcija, tekstas su paveiksliuku, galerija, forma – bet kas. Ir šie blokai yra pilnai perpanaudojami visame projekte.
Kaip tai veikia praktikoje
Kai pradedi dirbti su Storyblok, pirmiausia apibrėži savo komponentų schemas. Tai daroma per jų web interfeisą, ir čia reikia pasakyti – jis tikrai intuityvus. Sukuri naują blok tipą, pavyzdžiui, „ProductCard”, ir apibrėži, kokius laukus jis turės: pavadinimas (text), kaina (number), nuotrauka (asset), aprašymas (richtext) ir pan.
Kas įdomu – galima naudoti įvairius lauko tipus: nuo paprastų string ir number iki markdown, richtext, multiasset, ir net custom plugin’ų. Yra ir references į kitus įrašus, options laukai, datetime picker’iai. Viskas, ko realistiškai gali prireikti.
Kai schema apibrėžta, frontend’e gauni šiuos duomnus per API. Storyblok siūlo kelias integracijas:
- REST API – klasika, veikia visur
- GraphQL API – jei mėgsti query’us su tiksliai tuo, ko reikia
- JavaScript SDK – supaprastina darbą su API
- Framework-specific SDK – React, Vue, Nuxt, Next.js ir kiti
Pavyzdžiui, su Next.js projektu paprastai naudoju jų @storyblok/react paketą. Setup’as gana paprastas – apibrėžti API raktą, užregistruoti komponentus, ir gali pradėti fetch’inti turinį. Jie turi storyblokApi helper’į, kuris automatiškai tvarko caching’ą ir kitas smulkmenas.
Vizualinis redaktorius – čia ir prasideda magija
Dabar prie smagiausios dalies. Kai turinio redaktorius prisijungia prie Storyblok, jis mato ne JSON struktūrą, o tikrą puslapį su galimybe jį redaguoti. Kaip? Storyblok naudoja iframe, kuriame įkelia tavo frontend’ą, ir per JavaScript bridge’ą komunikuoja tarp redaktoriaus ir tavo aplikacijos.
Praktiškai tai reiškia, kad redaktorius gali spausti ant bet kurio komponento puslapyje ir iškart redaguoti jo turinį. Pakeitimai matomi realiu laiku, be jokio perkrovimo. Tai nėra preview – tai tikras live editing. Ir tai tikrai keičia žaidimo taisykles, ypač dirbant su klientais, kurie neturi techninių žinių.
Setup’ui reikia pridėti Storyblok Bridge script’ą į savo aplikaciją ir užregistruoti komponentus. Pavyzdžiui, React projekte:
import { storyblokEditable } from "@storyblok/react";
const ProductCard = ({ blok }) => {
return (
<div {...storyblokEditable(blok)}>
<h3>{blok.title}</h3>
<p>{blok.price}</p>
</div>
);
};Tas storyblokEditable helper’is prideda reikiamus data atributus, kad Storyblok žinotų, kuris DOM elementas atitinka kurį blok’ą. Paprasta, bet veikia puikiai.
Lokalizacija ir daugiakalbystė
Jei dirbi su tarptautiniais projektais, žinai, kad turinio lokalizacija gali būti skausmas. Storyblok turi įmontuotą field-level translation sistemą, kuri veikia gana gerai. Gali apibrėžti, kurie laukai yra translatable, ir tada turinio redaktoriai mato skirtingas kalbų versijas viename interfeise.
Yra du pagrindiniai būdai struktūrizuoti daugiakalbį turinį:
Field-level translation – kiekvienas laukas gali turėti skirtingas vertes skirtingoms kalboms. Tai veikia gerai, kai turinys yra panašus visose kalbose, tik išverstas. API užklausoje tiesiog perduodi locale parametrą, ir gauni tą versiją.
Folder-based structure – sukuri atskirą folder’į kiekvienai kalbai ir dublikuoji turinį. Tai suteikia daugiau lankstumo, nes gali turėti visiškai skirtingą struktūrą skirtingose rinkose, bet reikalauja daugiau maintenance’o.
Aš paprastai naudoju field-level translation paprastesniems projektams ir folder-based, kai klientas nori turėti skirtingą turinį ar net struktūrą skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, kai JAV rinkai reikia kitokių landing page’ų nei Europai.
Performance ir caching strategijos
Vienas iš didžiausių headless CMS privalumų – galimybė optimizuoti performance kaip tik nori. Bet tai taip pat reiškia, kad performance tampa tavo problema, ne CMS.
Storyblok turi CDN, kuris cache’ina API response’us. Pagal nutylėjimą cache invalidation vyksta automatiškai, kai publikuoji pakeitimus. Bet realybėje norėsi turėti savo caching sluoksnį frontend’e.
Su Next.js naudoju ISR (Incremental Static Regeneration) – statically generuoju puslapius build time, bet nustatau revalidation periodą. Pavyzdžiui:
export async function getStaticProps({ params }) {
const story = await storyblokApi.get(`cdn/stories/${params.slug}`);
return {
props: { story: story.data.story },
revalidate: 3600 // revalidate kas valandą
};
}Tai reiškia, kad puslapiai yra greitesni nei bet koks tradicinis CMS, nes jie static, bet vis tiek atsinaujina reguliariai. Jei reikia dar greitesnio atnaujinimo, gali naudoti webhooks – Storyblok gali trigger’inti rebuild’ą kiekvieną kartą, kai kas nors publikuoja turinį.
Dar vienas trik’as – naudoti draft mode tik preview’ui. Storyblok turi du API endpoint’us: cdn/stories (cache’intas, production) ir stories (realtime, draft). Development’e ir preview’ui naudoji draft API, production’e – CDN. Tai drastiškai pagerina response times.
Kaina ir planai – ar verta investuoti?
Čia tampa įdomu. Storyblok nėra pigus, bet ir ne brangus, palyginus su enterprise alternatyvomis. Jie turi kelis pricing tier’us:
Community plan – nemokamas, bet labai ribotas. Vienas space, 10k API request’ų per mėnesį, vienas user. Tinka išbandyti ar labai mažiems projektams.
Entry plan prasideda nuo ~€99/mėn – gauni 25k API request’ų, 3 space’us, 5 user’ius. Tai jau reali pradžia mažesniems komerciniam projektams.
Business plan (~€279/mėn) – 150k request’ų, 10 space’ų, unlimited users. Čia jau rimtesniems projektams su komandomis.
Enterprise – custom pricing, bet tikėkis kelis tūkstančius per mėnesį. Gauni dedicated support, SLA, custom limits ir visas premium features.
Ar verta? Priklauso. Jei dirbi su klientais, kuriems svarbus user experience ir gali sau leisti ~€100-300/mėn už CMS, tai taip. Vizualinis redaktorius tikrai sumažina support užklausų ir leidžia klientams būti savarankiškesniems. Bet jei projektas turi labai ribotą biudžetą, galbūt Contentful ar net Strapi (open source) būtų geresnė pradžia.
Integracijos ir ekosistema
Storyblok turi gana stiprią ekosistemą. Jie turi marketplace su įvairiais plugin’ais ir integracijomis. Kai kurios naudingos:
Cloudinary – asset management ir image optimization. Vietoj Storyblok asset storage gali naudoti Cloudinary ir gauti visus jų transformation features.
Algolia – search funkcionalumas. Storyblok neturi built-in search, bet su Algolia integracija gali lengvai indexuoti turinį ir pridėti paiešką.
Gatsby/Next.js/Nuxt – oficialūs starter’iai ir plugin’ai. Tai labai pagreitina setup’ą naujam projektui.
Vercel/Netlify – deployment integracijos. Gali setup’inti automatic deploys, kai publikuoji turinį.
Taip pat gali kurti custom field type plugin’us. Pavyzdžiui, jei reikia custom color picker’io ar integration su trečiųjų šalių API, gali sukurti savo plugin’ą naudojant jų SDK. Tai React aplikacija, kuri rodo’si kaip custom field Storyblok interfeise.
Realūs iššūkiai ir kaip juos spręsti
Nenoriu skambėti kaip Storyblok sales pitch, nes yra ir problemų. Štai keletas dalykų, su kuriais susidūriau:
Nested components gali tapti chaotiški. Kai pradedi leisti redaktoriams nest’inti komponentus be ribų, greitai gauni spaghetti struktūrą. Sprendimas – apibrėžti aiškias taisykles, kurie komponentai gali būti kur naudojami. Storyblok leidžia restrict’inti, kurie blok’ai gali būti įdėti į kitus.
API rate limits gali būti problema development’e. Jei darai daug rebuild’ų, gali greitai išnaudoti savo limit’ą. Sprendimas – naudoti local caching development’e ir mock data, kur įmanoma.
Learning curve turinio redaktoriams. Nors vizualinis redaktorius yra intuityvus, komponentų koncepcija gali būti paini ne-techniniam žmogui. Verta investuoti laiko į training’ą ir sukurti gerą dokumentaciją.
Migration iš kitos CMS gali būti skausmingas. Jei turi daug egzistuojančio turinio, migration’as reikalauja scripting. Storyblok turi Management API, bet vis tiek reikės parašyti custom script’us duomenų perkėlimui.
Preview URL setup gali būti tricky. Kad vizualinis redaktorius veiktų, tavo frontend turi būti pasiekiamas. Development’e tai reiškia ngrok ar panašų tunneling tool’ą, arba deploy’inti į staging environment. Ne rocket science, bet papildomas setup step’as.
Kada Storyblok yra gera idėja (ir kada ne)
Po kelių metų darbo su Storyblok, turiu gana aiškų vaizdą, kada jis tinka ir kada geriau ieškoti alternatyvų.
Storyblok puikiai tinka, kai:
Dirbi su marketing komandomis, kurioms svarbus vizualinis feedback. Jei tavo klientai ar kolegos nori matyti, kaip atrodo jų pakeitimai realiu laiku, Storyblok yra vienas geriausių pasirinkimų rinkoje.
Reikia multi-channel turinio. Jei tas pats turinys turi būti naudojamas website, mobile app, digital signage ar kitur, headless architektūra su vizualiu redaktoriumi yra sweet spot.
Projektas turi aiškią komponentų struktūrą. Jei jau dirbi su component-based frontend framework’u (React, Vue, etc.), Storyblok natūraliai integruojasi į tavo workflow.
Biudžetas leidžia. ~€100-300/mėn nėra daug enterprise mastu, bet gali būti per daug mažam projektui ar startup’ui.
Geriau ieškoti alternatyvų, kai:
Projektas yra super paprastas. Jei tai tik blog ar portfolio, WordPress ar net static site generator su markdown failais gali būti paprastesnis sprendimas.
Biudžetas labai ribotas. Yra pigesnių ar net nemokamų alternatyvų (Strapi, Directus, Payload CMS), kurie gali būti self-hosted.
Reikia labai specifinių features. Jei tavo use case reikalauja kažko labai niche, custom CMS ar open source sprendimas gali būti lankstesnis.
Komanda neturi frontend development resursų. Storyblok yra headless, tai reiškia, kad reikia build’inti frontend. Jei to nėra, tradicinis CMS su themes gali būti geresnis startas.
Ką reikėtų žinoti prieš pradedant
Jei nusprendei, kad Storyblok yra tau, štai keletas patarimų, kurie sutaupys laiko:
Pradėk nuo schema design. Prieš rašydamas bet kokį kodą, gerai apgalvok savo komponentų struktūrą. Kokius blok’us reikės? Kaip jie bus nest’inami? Kokie laukai? Vėliau keisti yra įmanoma, bet geriau pradėti su solid foundation.
Naudok TypeScript. Storyblok gali generuoti TypeScript types iš tavo schemas. Tai drastiškai pagerina developer experience ir sumažina bug’ų. Yra storyblok-generate-ts tool’as, kuris daro tai automatiškai.
Setup’ink preview environment anksti. Vizualinis redaktorius yra pagrindinis Storyblok selling point, tai užtikrink, kad jis veikia nuo pat pradžių. Tai padės klientui ar komandai suprasti value proposition.
Dokumentuok komponentus. Storyblok leidžia pridėti descriptions prie blok’ų ir laukų. Naudok tai! Geras aprašymas gali sutaupyti daug support laiko.
Planuok caching strategiją. Nuspręsk, kaip tvarkysi caching, invalidation, preview vs production. Tai turės didelę įtaką performance ir user experience.
Išbandyk jų starter’ius. Vietoj setup’inimo nuo nulio, pažiūrėk į oficialius Storyblok starter projektus. Jie rodo best practices ir gali sutaupyti daug laiko.
Storyblok tikrai nėra tobulas, bet jis sprendžia realią problemą – kaip suteikti turinio kūrėjams gerą UX, išlaikant developer’iams reikiamą lankstumą. Po kelių metų rinkoje, jie įrodė, kad visual headless koncepcija veikia. Jei ieškoti modernus CMS sprendimas ir tavo projektas atitinka use case, Storyblok tikrai verta rimto apsvarstymo. Tik nepamirsk, kad bet koks tool’as yra tik toks geras, kaip žmonės, kurie jį naudoja – investuok laiko į proper setup’ą, training’ą ir dokumentaciją, ir rezultatai bus geri.