Svelte framework privalumai ir trūkumai

Kodėl apie Svelte verta kalbėti dabar

Jei dirbi su front-end technologijomis, tikriausiai jau girdėjai apie Svelte. Gal net bandei sukurti kokį demo projektą, o gal vis dar abejoji, ar verta skirti laiką dar vienam JavaScript framework’ui. Tiesą sakant, Svelte nėra tiesiog dar vienas framework’as – tai visiškai kitoks požiūris į tai, kaip kuriame vartotojo sąsajas.

Skirtingai nei React, Vue ar Angular, kurie didžiąją dalį darbo atlieka naršyklėje, Svelte perkelia sunkiąją artileriją į kompiliavimo etapą. Tai reiškia, kad vietoj to, kad siųstum didelę biblioteką į kliento naršyklę, gauni optimizuotą vanilinio JavaScript kodą. Skamba įdomiai, tiesa? Bet kaip ir su bet kuria technologija, čia yra ir šviesių, ir tamsių pusių.

Kas daro Svelte tokį ypatingą

Pirmiausia, Svelte yra kompiliatorius, o ne tradicinis framework’as. Kai rašai Svelte kodą, jis kompiliavimo metu paverčiamas į efektyvų imperatyvų kodą, kuris tiesiogiai atnaujina DOM. Nereikia jokio virtual DOM, nereikia runtime bibliotekos, kuri interpretuotų tavo komponentus.

Sintaksė yra nuostabiai paprasta. Jei mokėsi HTML, CSS ir JavaScript, Svelte komponentas tau atrodys labai natūralus:

„`html

„`

Nereikia jokių useState, useEffect ar kitų hook’ų. Tiesiog keiti kintamąjį, ir Svelte automatiškai atnaujina UI. Tai vienas iš didžiausių privalumų – reaktyvumas iš dėžės, be jokių papildomų abstrakcijų.

Našumo pranašumai, kurie tikrai jaučiami

Kalbant apie našumą, Svelte dažnai laimi benchmark’uose prieš kitus populiarius framework’us. Bundle dydžiai būna žymiai mažesni – paprastas Svelte aplikacijos bundle gali būti 10-20 kartų mažesnis nei analogiško React aplikacijos.

Kodėl tai svarbu? Na, jei kuri aplikaciją mobiliesiems įrenginiams ar rinkai, kur interneto greitis nėra pats geriausias, kiekvienas kilobaitas skaičiuojasi. Greitesnis pradininis puslapio įkėlimas reiškia geresnę vartotojo patirtį ir geresnius SEO rezultatus.

Be to, kadangi Svelte nesiunčia runtime bibliotekos, aplikacija veikia greičiau. Nėra virtual DOM diff’inimo proceso, nėra papildomų abstrakcijų sluoksnių. Tiesiog grynas JavaScript, kuris daro tiksliai tai, kas reikalinga.

Praktiškai tai reiškia:

  • Greitesnį Time to Interactive (TTI)
  • Mažesnį memory footprint
  • Sklandesnes animacijas ir perėjimus
  • Geresnę patirtį žemesnės klasės įrenginiuose

Kur Svelte tikrai spindi

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Svelte puikiai tinka mažesniems ir vidutinio dydžio projektams. Jei kuri landing page’ą su interaktyviais elementais, dashboard’ą ar vidutinio sudėtingumo web aplikaciją, Svelte leis tai padaryti greitai ir efektyviai.

Animacijos ir perėjimai Svelte yra tikras malonumas. Framework’as turi įmontuotus transition ir animation API, kurie leidžia kurti sklandžias animacijas be jokių papildomų bibliotekų:

„`javascript
import { fade, fly } from ‘svelte/transition’;

Turinys su animacija

„`

SvelteKit, oficialus meta-framework’as, suteikia viską, ko reikia moderniai web aplikacijai: file-based routing, server-side rendering, API routes, static site generation. Tai kaip Next.js, tik Svelte ekosistemoje.

Dar viena sritis, kur Svelte puikiai pasirodo – tai interaktyvūs vizualizacijos projektai. Jei dirbi su D3.js ar panašiomis bibliotekomis, Svelte reaktyvumas ir lengvas būsenos valdymas daro visa tai daug paprasčiau.

Ekosistemos realybė

Dabar pereikime prie ne tokių rožinių dalykų. Svelte ekosistema, nors ir auga, vis dar yra gerokai mažesnė nei React ar Vue. Tai reiškia kelis praktinius dalykus:

Komponentų bibliotekos: Nors yra keletas gerų pasirinkimų (Svelte Material UI, Carbon Components Svelte), pasirinkimas nėra toks platus kaip React ekosistemoje. Jei įpratęs prie Material-UI ar Ant Design funkcionalumo ir brandos, gali pajusti skirtumą.

Trečiųjų šalių integracija: Ne visos populiarios bibliotekos turi oficialius Svelte wrapper’ius. Kartais teks pačiam integruoti arba ieškoti alternatyvų. Tai ne kažkas neįmanomo, bet prideda papildomo darbo.

Komandos formavimas: Rasti kūrėjų su Svelte patirtimi gali būti sudėtingiau nei su React ar Vue. Jei vadovauja komandai ar samdai naujus žmones, tai svarbus faktorius. Tiesa, Svelte mokymosi kreivė yra tokia švelni, kad patyrę front-end kūrėjai paprastai įsitraukia per kelias dienas.

Kai Svelte gali būti ne geriausias pasirinkimas

Būkime sąžiningi – Svelte nėra sidabrinė kulka visiems atvejams. Jei kuri didelę enterprise aplikaciją su šimtais komponentų ir dešimtimis kūrėjų, React ar Angular gali būti saugesnis pasirinkimas. Ne dėl to, kad Svelte negalėtų to padaryti, bet dėl brandesnės ekosistemos ir didesnio community palaikymo.

Jei projektas reikalauja daug specifinių trečiųjų šalių integracijų – pvz., sudėtingų CMS sistemų, specifinių e-commerce platformų ar legacy sistemų – React ekosistemoje tikriausiai rasi daugiau ready-made sprendimų.

TypeScript palaikymas Svelte yra geras, bet ne toks seamless kaip React su TypeScript. Nors oficialus palaikymas egzistuoja ir veikia gerai, kartais gali susidurti su keistomis type inference problemomis, ypač su store’ais ar sudėtingesniais reactive statements.

Dar vienas aspektas – state management dideliuose projektuose. Nors Svelte turi įmontuotus stores, kurie puikiai veikia daugelyje atvejų, trūksta tokių brandžių sprendimų kaip Redux ar MobX su visais jų dev tools ir middleware. Tai gali būti problema, jei reikia sudėtingo būsenos valdymo su time-travel debugging ar panašiais dalykais.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Jei nusprendei išbandyti Svelte, štai keletas patarimų, kurie padės išvengti įprastų klaidų:

Nepiktnaudžiauk reactive statements. Svelte leidžia naudoti `$:` sintaksę reaktyviems skaičiavimams, bet per daug jų gali padaryti kodą sunkiai skaitomu:

„`javascript
// Gerai
$: doubled = count * 2;

// Blogai – per daug logikos
$: {
const temp = count * 2;
const result = temp + 10;
if (result > 50) {
// daug logikos čia
}
finalValue = result;
}
„`

Išmok naudoti stores teisingai. Pradedantiesiems dažnai sunku suprasti, kada naudoti component state, o kada stores. Paprasta taisyklė: jei duomenys reikalingi tik viename komponente ar jo vaikuose – naudok lokalų state. Jei reikia dalintis tarp nesusijusių komponentų – naudok stores.

Nevenk SvelteKit. Jei kuri bet ką daugiau nei paprastą SPA, SvelteKit sutaupys daug laiko. File-based routing, server-side rendering, API endpoints – visa tai out of the box.

Naudok TypeScript nuo pradžių. Net jei projektas mažas, TypeScript prideda tiek daug vertės, kad verta investuoti laiko į setup’ą. Svelte TypeScript palaikymas yra pakankamai geras, kad tai būtų sklandžiai.

Ką ateitis žada Svelte

Svelte bendruomenė auga sparčiai. Framework’as vis populiarėja, ypač tarp indie kūrėjų ir mažesnių komandų. State of JS apklausose Svelte nuolat rodo aukštus satisfaction ratings – žmonės, kurie jį išbando, dažniausiai lieka patenkinti.

Svelte 5 versija, kuri šiuo metu yra development’e, žada dar daugiau našumo patobulinimų ir naują reaktyvumo sistemą, paremtą „runes” koncepcija. Tai turėtų padaryti kodą dar aiškesnį ir efektyvesnį.

SvelteKit jau pasiekė 1.0 versiją ir aktyviai vystomas. Tai rodo, kad ekosistema bręsta ir stabilizuojasi. Vis daugiau įmonių pradeda naudoti Svelte production’e – nuo startupų iki didesnių organizacijų.

Tačiau reikia pripažinti, kad React dominacija rinkoje niekur nedingsta. Jei tavo tikslas – maksimalus employability ar galimybė dirbti su bet kokiu projektu, React žinios vis dar yra svarbiausios. Bet kaip papildoma įrankių dėžės dalis? Svelte tikrai verta dėmesio.

Ar verta šokti į Svelte baseiną

Grįžtant prie pradinio klausimo – ar verta mokytis Svelte? Atsakymas priklauso nuo tavo situacijos. Jei esi freelancer’is ar dirbi mažoje komandoje, kur gali priimti technologijų sprendimus, Svelte gali būti puikus pasirinkimas. Greitesnis development, mažesni bundle’ai, malonesnė developer experience – visa tai realūs privalumai.

Jei dirbi didelėje korporacijoje ar planuoji ieškoti darbo, React ar Vue žinios tikriausiai bus svarbesnės. Bet tai nereiškia, kad Svelte nėra vertas tavo laiko – kaip antroji ar trečioji technologija, ji gali išskirti tave iš kitų kandidatų ir suteikti šviežių perspektyvų į front-end kūrimą.

Asmeniškai rekomenduočiau bent išbandyti Svelte šoniniam projektui ar hackathon’ui. Mokymosi kreivė yra tokia švelni, kad per savaitgalį gali sukurti ką nors prasmingo. O patirtis, kurią gausi dirbdamas su kompiliatoriumi vietoj runtime framework’o, padės geriau suprasti, kaip veikia kitos technologijos.

Galiausiai, technologijų pasaulyje nėra vieno teisingo atsakymo. Svelte turi aiškių privalumų – našumą, paprastumą, malonią sintaksę. Turi ir trūkumų – mažesnę ekosistemą, mažiau job opportunities, ribotas enterprise adoption. Svarbu suprasti šiuos trade-off’us ir priimti sprendimą pagal savo konkrečią situaciją, projekto reikalavimus ir ilgalaikius tikslus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *