„Canva” grafinio dizaino įrankio naudojimas verslui

Kodėl verslas vis dažniau renkasi „Canva”

Prisimenu, kaip prieš keletą metų klientas paprašė sukurti paprastą socialinių tinklų įrašą. Tuomet dar direktorius norėjo, kad kreipčiausi į dizainerį, laukčiau eilės, mokėčiau nemažą sumą už vieną grafiką. Dabar tokių situacijų vis mažiau – įmonės suprato, kad ne kiekvienam vizualui reikia profesionalaus dizainerio. Čia ir ateina į pagalbą „Canva”.

Šis įrankis per pastaruosius metus tapo tikru fenomenu verslo pasaulyje. Ne todėl, kad būtų kažkas revoliucinio, o tiesiog todėl, kad puikiai atspindi šiuolaikinį požiūrį į dizainą – greitas, prieinamas, pakankamai kokybiškas. Marketingo specialistai, pardavimų vadybininkai, net IT projektų vadovai vis dažniau kuria vizualinę medžiagą patys, nenorėdami laukti dizainerio ar biudžeto patvirtinimo.

Kas iš tiesų yra „Canva” ir kam ji tikrai tinka

„Canva” – tai debesų kompiuterijos sprendimas, kuris leidžia kurti grafiką naudojant naršyklę arba mobiliąją programėlę. Skamba paprasta, bet čia slypi ir stiprybė, ir silpnybė. Stiprybė – pradėti galite per kelias sekundes, nereikia jokių įdiegimų, mokymų ar sudėtingų licencijų. Silpnybė – tai nėra Adobe Photoshop ar Illustrator pakaitalas, nors kai kurie taip ir bando jį naudoti.

Praktikoje matau, kad „Canva” idealiai tinka vidutinio dydžio įmonėms, kurios neturi nuolatinio dizainerio, bet reguliariai reikia kurti:

  • Socialinių tinklų įrašus (Facebook, Instagram, LinkedIn)
  • Prezentacijas klientams ar partneriams
  • Reklaminius banerius
  • Trumpas video animacijas
  • Dokumentų šablonus (pasiūlymai, ataskaitos)
  • Renginių plakatų ar kvietimų

Viena mano pažįstama startuolių įmonė visą pirmuosius metus egzistavo tik su „Canva”. Visi pitch deck’ai investuotojams, visos reklamos, net produkto mockup’ai – viskas sukurta šiame įrankyje. Ar tai idealu? Ne. Ar tai veikė? Puikiai.

Nemokama vs mokama versija – kur ta riba

Čia prasideda įdomiausia dalis. „Canva” nemokama versija atrodo tokia dosni, kad daugelis įmonių ilgai dvejoja, ar iš viso verta mokėti. Turiu prisipažinti – pats pradėjau nuo nemokamos ir kurį laiką maniau, kad man to pakanka.

Nemokamoje versijoje gausite:

  • Prieigą prie tūkstančių šablonų (nors ne visų)
  • Pagrindinius redagavimo įrankius
  • 5 GB saugyklos
  • Galimybę kurti daugumą standartinių formatų

Bet kai verslas pradeda augti, greitai atsimuša į sienas. Pirmiausia – tas „Premium” ženkliukas ant gražiausių šablonų ir nuotraukų. Antra – komandinis darbas nemokamoje versijoje yra gana ribotas. Trečia – brand kit funkcija, kuri leidžia išsaugoti įmonės spalvas, šriftus ir logotipus, prieinama tik mokamoje versijoje.

„Canva Pro” kainuoja apie 11 eurų per mėnesį vienam naudotojui (metinė prenumerata). „Canva for Teams” – nuo 13 eurų per mėnesį vienam naudotojui, bet čia jau gausite visus komandinio darbo įrankius. Ar verta? Jei kuriate vizualinę medžiagą bent kartą per savaitę ir dirbate komandoje – tikrai taip.

Brand kit ir dizaino nuoseklumas – kaip nevirsti chaotiška įmone

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria įmonės pradėjusios naudoti „Canva” – kiekvienas darbuotojas kuria savo stiliaus grafiką. Marketingo specialistė naudoja vienas spalvas, pardavimų skyrius – kitas, o CEO prezentacijose – dar kitokį šriftą. Rezultatas? Įmonė atrodo kaip dizaino eksperimentų laboratorija.

Brand kit funkcija išsprendžia šią problemą. Čia galite:

  • Įkelti įmonės logotipą (kelis variantus – spalvotą, baltą, juodą)
  • Nustatyti oficialias spalvų paletes
  • Pasirinkti leistinus šriftus
  • Sukurti patvirtintus šablonus, kurių kiti negali keisti

Praktinis patarimas: pirmiausia sukurkite 3-5 pagrindinius šablonus (socialinių tinklų įrašas, prezentacijos skaidrė, dokumentas) ir juos patvirtinkite kaip standartinius. Tada apribokite spalvų paletę iki 3-4 pagrindinių spalvų. Taip darbuotojai turės laisvės kurti, bet neišeis už įmonės vizualinio identiteto ribų.

Viena įmonė, kuriai konsultavau, turėjo problemą – jų Instagram’e buvo matyti, kad kiekvieną įrašą kuria skirtingas žmogus. Kai įdiegėme brand kit ir sukūrėme 5 pagrindinius šablonus, per mėnesį jų socialinių tinklų atpažįstamumas išaugo akivaizdžiai. Žmonės pradėjo atpažinti jų turinį net neperskaitę pavadinimo.

Komandinis darbas ir workflow optimizavimas

„Canva” tikrai spindi, kai pradedi naudoti komandines funkcijas. Bet čia reikia suprasti, kaip tai organizuoti, nes priešingu atveju gali virsti chaosu.

Pirmiausia – aplankai ir struktūra. Sukurkite aiškią hierarchiją:

  • Patvirtinti šablonai (tik skaityti)
  • Aktyvūs projektai (redaguojami)
  • Archyvas (seni darbai)
  • Asmeniniai eksperimentai (kiekvieno nario)

Antra – komentarų ir patvirtinimų sistema. „Canva” leidžia komentuoti konkrečias dizaino vietas, žymėti kolegas, prašyti patvirtinimų. Tai neįtikėtinai pagreitina procesą, ypač kai direktorius nori „tik šitą šriftą pakeisti” – nebereikia siųsti screenshot’ų per email’ą ar Slack’ą.

Trečia – versijų kontrolė. Nors tai nėra Git’as dizaineriams, bet „Canva” saugo visas dizaino versijas. Galite grįžti prie ankstesnės versijos, jei kas nors „patobulino” dizainą iki nebepataisomos būklės.

Praktinis workflow’as, kurį rekomenduoju:

1. Marketingo vadovas sukuria šabloną ir pažymi jį kaip „Template”
2. Komandos nariai dubliuoja šabloną savo projektams
3. Sukūrus dizainą, jie žymi vadovą komentare prašydami patvirtinimo
4. Po patvirtinimo dizainas perkeliamas į „Ready to publish” aplanką
5. Publikuotas turinys archyvuojamas su data

Integracijos su kitais įrankiais – kaip sutaupyti laiko

„Canva” nėra atskira sala – ji puikiai integruojasi su daugeliu įrankių, kuriuos jūsų verslas tikriausiai jau naudoja. Ir čia prasideda tikras efektyvumo šuolis.

Socialinių tinklų integracijos – galite publikuoti tiesiai į Facebook, Instagram, LinkedIn, Twitter, Pinterest. Skamba paprasta, bet praktikoje tai reiškia, kad nebereikia atsisiųsti failo, įkelti į kiekvieną platformą atskirai, tikrinti formatų. Sukūrėte dizainą – paspaudėte „Share” – pasirinkote platformas – nustatėte laiką – done.

Google Drive ir Dropbox – visos nuotraukos, logotipai, kiti failai gali būti importuojami tiesiai iš debesų saugyklų. Tai ypač patogu, kai turite įmonės nuotraukų biblioteką Google Drive’e.

Slack integracija – galite gauti pranešimus apie komentarus ar patvirtinimus tiesiai Slack’e. Jei jūsų komanda gyvena Slack’e (kaip daugelis IT įmonių), tai sutaupo daug laiko.

Zapier ir Make (Integromat) – jei norite automatizuoti procesus, šie įrankiai leidžia sukurti sudėtingas automatizacijas. Pavyzdžiui: naujas įrašas Airtable → automatiškai sukuriamas „Canva” dizainas iš šablono → publikuojamas Instagram’e → pranešimas Slack’e.

Vienas klientas automatizavo visą savo socialinių tinklų turinį: jie turi Google Sheets su turinio kalendoriumi, per Zapier tekstas ir nuotraukos automatiškai patenka į „Canva” šabloną, o tada publikuojamas nustatytu laiku. Marketingo specialistei belieka tik patvirtinti galutinį rezultatą.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per kelerius metus mačiau daugybę įmonių, kurios pradėjo naudoti „Canva” ir padarė tas pačias klaidas. Štai TOP sąrašas:

Klaida #1: Naudoti per daug šriftų ir spalvų

Kai tik žmonės atranda „Canva” šriftų biblioteką, jie nori išbandyti viską. Rezultatas – dizainas atrodo kaip išpirkimo pranešimas. Laikykitės taisyklės: maksimaliai 2 šriftai (vienas antraštėms, kitas tekstui) ir 3-4 spalvos.

Klaida #2: Ignoruoti autorių teises

„Canva” bibliotekoje yra milijonai nuotraukų, bet ne visos yra nemokamos. Kai kurios pažymėtos „Pro” ženkliuku, o kai kurios turi papildomas licencijos sąlygas. Nemokamoje versijoje naudojant „Pro” elementus, jie bus pažymėti vandens ženklu. Bet svarbiausia – jei naudojate dizainą komerciniais tikslais, įsitikinkite, kad turite teisę tai daryti.

Klaida #3: Nekurti šablonų

Daugelis pradeda kiekvieną dizainą nuo nulio. Tai milžiniškas laiko švaistymas. Pirmą kartą sukūrę gerą dizainą, išsaugokite jį kaip šabloną. Per mėnesį turėsite biblioteką, kuri leis kurti naują turinį per 5 minutes.

Klaida #4: Naudoti per mažą raišką

„Canva” leidžia eksportuoti įvairiais formatais ir raiška. Dažnai žmonės pasirenka standartinį variantą, o paskui stebisi, kodėl spausdintas plakatas atrodo pikseliuotas. Jei dizainas bus spausdinamas – visada eksportuokite PDF formatu arba PNG su maksimalia raiška.

Klaida #5: Nesinaudoti „Magic Resize” funkcija

Tai viena naudingiausių „Pro” versijos funkcijų. Sukūrėte Instagram įrašą? Vienu mygtuko paspaudimu galite jį pritaikyti Facebook’ui, LinkedIn’ui, Instagram Stories, net spausdinimui. Bet daugelis apie tai net nežino arba pamiršta.

Kada „Canva” nepakanka ir reikia profesionalaus dizainerio

Būkime sąžiningi – „Canva” nėra visagalis įrankis. Yra situacijų, kai tikrai reikia kreiptis į profesionalų.

Branding ir logotipo kūrimas – nors „Canva” turi logo maker’į, rimtam verslui to nepakanka. Logotipas turi būti vektorinis, turėti įvairius variantus, būti pritaikytas daugybei panaudojimo atvejų. Tai profesionalo darbas.

Sudėtingi spausdinti darbai – jei reikia sukurti katalogą, brošiūrą su sudėtingu maketu, pakuotę – „Canva” ribotos galimybės greitai taps akivaizdžios. Čia reikia Adobe InDesign ar panašių įrankių.

Unikalus, išskirtinis dizainas – „Canva” problema ta, kad daugelis naudoja tuos pačius šablonus. Jei norite, kad jūsų vizualinis identitetas būtų tikrai unikalus, reikės individualaus dizaino.

Sudėtinga foto retušavimas – nors „Canva” turi pagrindinius foto redagavimo įrankius, jie netinka rimtam darbui. Profesionaliam produktų fotografijų apdorojimui reikia Photoshop’o.

Mano rekomendacija: naudokite „Canva” kasdieniniam turiniui (socialiniai tinklai, prezentacijos, paprasti dokumentai), o strateginiams projektams (branding, svarbios kampanijos, spausdinti darbai) kreipkitės į profesionalus. Tai optimali strategija daugumai įmonių.

Realūs rezultatai ir ką tai reiškia jūsų verslui

Pabaigoje norisi pasidalinti konkrečiais skaičiais, nes teorija teorija, o praktika visada įdomesnė.

Vidutinė įmonė, kuri anksčiau už kiekvieną socialinių tinklų įrašą mokėjo dizaineriui 20-30 eurų, su „Canva” sutaupo apie 400-600 eurų per mėnesį. Tai tik tiesioginiai kaštai, nepaskaičiavus laiko, kurį anksčiau užtrukdavo komunikacija su dizaineriu.

Laikas – dar įdomesnis aspektas. Marketingo specialistas, kuris anksčiau kiekvienam įrašui sugaišdavo 30-60 minučių (idėjos aprašymas dizaineriui, laukimas, pataisymai), dabar tą patį padaro per 10-15 minučių. Tai reiškia, kad per savaitę sutaupoma 2-3 valandos, kurias galima skirti strategijai ar turinio kūrimui.

Bet svarbiausia – lankstumas. Kai reikia skubiai sukurti grafiką aktualiems įvykiams, nebereikia laukti dizainerio. Tai ypač svarbu socialiniuose tinkluose, kur aktualumas yra kritiškas.

Viena startuolių įmonė pasidalino, kad po „Canva” įdiegimo jų socialinių tinklų aktyvumas išaugo 300%, nes nebereikėjo planuoti turinio savaitę į priekį ir laukti dizainerio. Galėjo reaguoti į aktualijas realiu laiku.

Žinoma, yra ir kitų aspektų. Kai kurie darbuotojai pradžioje priešinasi – „aš ne dizaineris, nesugebėsiu”. Bet praktika rodo, kad po kelių bandymų dauguma žmonių įsitraukia ir net pradeda mėgautis kūrybiniu procesu. Svarbu suteikti pradines gaires, šablonus ir palaikymą.

Taip pat pastebėjau, kad įmonės, kurios naudoja „Canva”, dažnai tampa vizualiau orientuotos. Kai kurti grafiką tampa paprasta, žmonės pradeda galvoti vizualiai – kaip idėją paversti įrašu, kaip duomenis pateikti grafikų pavidalu, kaip prezentaciją padaryti įdomesnę. Tai keičia komunikacijos kultūrą.

Galiausiai – „Canva” nėra stebuklingas sprendimas, kuris pavers jus dizaineriu per naktį. Tai įrankis, kuris leidžia verslui būti lankstesniam, greitesniam ir efektyvesniam vizualinės komunikacijos srityje. Jei suprasite jos galimybes ir apribojimus, tinkamai organizuosite darbo procesus ir išmokysite komandą – rezultatai bus akivaizdūs. Jei tikėsitės, kad tai pakeis profesionalų dizainerį visose srityse – nusivylsite. Raktas – suprasti, kur šis įrankis prideda vertę, ir naudoti jį būtent ten.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *