70% žiniasklaidos įmonių neišnaudoja dirbtinio intelekto galimybių, teigia IAB ataskaita

Revoliucija už durų, o mes dar nepasirengę!

Negaliu patikėti, bet tai tikra tiesa! Naujausia IAB (Interactive Advertising Bureau) ataskaita atskleidžia stulbinančius faktus – net 70% žiniasklaidos įmonių praktiškai miega ant potencialaus aukso kasyklos. Dirbtinis intelektas (DI) jau čia, jis keičia viską, o dauguma žiniasklaidos kompanijų vis dar delsia, dvejoja ir praleidžia neįtikėtinas galimybes!

Prisipažinsiu, skaičiau šią ataskaitą išpūstomis akimis. Kaip tai įmanoma? Juk technologijos jau pasiekiamos, įrankiai sukurti, o nauda akivaizdi. Kodėl žiniasklaidos pasaulis taip lėtai įsisavina tai, kas gali kardinaliai pakeisti jų verslą?

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl tiek daug žiniasklaidos įmonių vis dar neišnaudoja DI potencialo, kokias galimybes jos praleidžia ir kaip galėtų pradėti naudotis šia technologija, kad neatsiliktų nuo konkurentų.

Kodėl žiniasklaida bijo dirbtinio intelekto?

Pirmiausia, supraskime priežastis. Kodėl tiek daug žiniasklaidos įmonių vengia DI? IAB ataskaita išskiria keletą pagrindinių kliūčių:

  • Baimė dėl darbo vietų – daugelis žurnalistų ir redaktorių baiminasi, kad DI juos pakeis. Tačiau realybė kitokia – DI gali atlikti rutininius darbus, o žmonėms palikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis!
  • Nepakankamos investicijos – maždaug 45% apklaustų įmonių nurodė, kad tiesiog neturi pakankamai lėšų investuoti į DI technologijas ir mokymą.
  • Žinių trūkumas – daugiau nei pusė respondentų prisipažino, kad jų organizacijose trūksta techninių žinių, kaip efektyviai diegti ir naudoti DI.
  • Etiniai klausimai – susirūpinimas dėl autorių teisių, turinio autentiškumo ir kitų etinių dilemų taip pat stabdo DI įsisavinimą.

Bet, mano nuomone, didžiausia kliūtis – paprasčiausias pasipriešinimas pokyčiams. Mes, žmonės, nemėgstame keisti nusistovėjusių darbo metodų, net jei nauji būdai žada didžiulę naudą!

Neišnaudotos galimybės, kurios stulbina

O dabar pažiūrėkime, ką praleidžia tos 70% įmonių, kurios vis dar neišnaudoja DI potencialo:

Turinio kūrimo efektyvumas – įsivaizduokite, kad per tą patį laiką galite sukurti dvigubai ar net trigubai daugiau kokybiško turinio! DI gali padėti rengti pirminius straipsnių juodraščius, generuoti idėjas, adaptuoti turinį skirtingoms platformoms. Vienas žiniasklaidos gigantų, pradėjęs naudoti DI turinio kūrimui, pranešė apie 40% išaugusį produktyvumą!

Personalizacija aukščiausiu lygiu – šiuolaikiniai skaitytojai nori jiems aktualaus turinio. DI algoritmai gali analizuoti skaitytojų elgesį ir pateikti jiems būtent tai, ko jie ieško. The New York Times jau naudoja DI savo rekomendacijų sistemoje ir pasiekė 60% didesnį skaitytojų įsitraukimą!

Duomenų žurnalistika – DI gali akimirksniu išanalizuoti milžiniškus duomenų kiekius ir padėti žurnalistams atrasti paslėptas istorijas. Įsivaizduokite, kiek įdomių straipsnių lieka neparašyta, nes žmonės tiesiog nepajėgia apdoroti tokių duomenų kiekių!

Sėkmės istorijos, kurios įkvepia

Tos 30% žiniasklaidos įmonių, kurios jau aktyviai naudoja DI, rodo įspūdingus rezultatus. Štai keletas pavyzdžių:

Reuters News Tracer – šis įrankis naudoja DI, kad aptiktų naujienas socialiniuose tinkluose dar prieš joms patenkant į tradicinę žiniasklaidą. Jis ne tik identifikuoja potencialias naujienas, bet ir įvertina jų patikimumą. Rezultatas? Reuters dažnai praneša apie įvykius valandą ar net daugiau anksčiau nei konkurentai!

Washington Post su „Heliograf” – šis DI įrankis padeda automatiškai generuoti straipsnius apie sporto rungtynes, rinkimų rezultatus ir kitus duomenimis paremtus įvykius. Per pirmuosius metus jis sukūrė daugiau nei 850 straipsnių, išlaisvindamas žurnalistus sudėtingesnėms užduotims.

Bloomberg Terminal – naudoja DI, kad apdorotų tūkstančius finansinių ataskaitų ir pateiktų svarbią informaciją investuotojams. Šis įrankis padeda Bloomberg išlikti finansinių naujienų lyderiu.

Šios sėkmės istorijos rodo, kad DI neperima žurnalistų darbo – jis jį transformuoja ir pagerina!

Kaip pradėti? Praktiniai žingsniai DI integracijai

Jei esate tarp tų 70% žiniasklaidos įmonių, kurios dar neišnaudoja DI potencialo, štai keli praktiniai žingsniai, nuo kurių galite pradėti:

  1. Pradėkite nuo mažų projektų – nebandykite iš karto revoliucionizuoti visos redakcijos. Pradėkite nuo nedidelių eksperimentų, pavyzdžiui, naudokite DI antraštėms optimizuoti arba turinio idėjoms generuoti.
  2. Investuokite į mokymą – užtikrinkite, kad jūsų darbuotojai suprastų, kaip DI gali padėti jų darbe, ir mokėtų naudotis pagrindiniais įrankiais.
  3. Bendradarbiaukite su technologijų įmonėmis – nebūtina kurti savo DI sprendimų nuo nulio. Rinkoje jau yra daug specializuotų įrankių žiniasklaidai.
  4. Sukurkite DI strategiją – apibrėžkite, kokiose srityse DI galėtų sukurti didžiausią vertę jūsų organizacijai, ir sudarykite planą, kaip palaipsniui integruoti šias technologijas.

Vienas redaktorius man kartą sakė: „Pradėjome naudoti DI tik vienam nedideliam projektui, o po metų negalėjome įsivaizduoti, kaip anksčiau dirbome be jo!”

Etika ir DI žiniasklaidoje – kaip rasti balansą?

Žinoma, DI kelia ir tam tikrų etinių klausimų, kuriuos būtina spręsti:

Skaidrumas – skaitytojai turi žinoti, kada turinys yra sukurtas ar redaguotas naudojant DI. Kelios žiniasklaidos įmonės jau pradėjo žymėti tokį turinį specialiomis žymomis.

Šaltinių patikimumas – DI gali padėti atrasti naujienas, bet žurnalistai vis tiek turi patikrinti faktus ir šaltinius. Technologija negali pakeisti geros žurnalistinės praktikos!

Autorių teisės – DI mokymas naudojant kitų sukurtą turinį kelia sudėtingų teisinių klausimų. Būtina laikytis autorių teisių įstatymų ir etikos principų.

Man patinka vieno žiniasklaidos etikos eksperto požiūris: „DI yra kaip bet koks kitas įrankis – svarbu ne pats įrankis, o kaip mes jį naudojame.”

Ateities žiniasklaida: kas laukia už kampo?

IAB ataskaita taip pat pateikia įdomių prognozių apie tai, kaip DI transformuos žiniasklaidą per ateinančius 5 metus:

  • Multimodalinis turinys taps norma – DI galės konvertuoti tekstą į vaizdo, garso ar interaktyvų turinį vienu mygtuko paspaudimu.
  • Hiperpersonalizacija – skaitytojai gaus unikalų, jų interesams pritaikytą turinį, tačiau išlaikant redakcinę kontrolę.
  • Automatizuota faktų patikra realiu laiku – DI galės akimirksniu patikrinti faktus ir pateikti kontekstą.
  • Nauji žurnalistikos formatai – atsiras visiškai nauji pasakojimo būdai, kurių šiandien net neįsivaizduojame.

Įdomiausia, kad tie, kurie pradeda integruoti DI jau dabar, turės didžiulį pranašumą prieš konkurentus ateityje. Jie ne tik įgis technologinę patirtį, bet ir sukurs organizacinę kultūrą, atvirą inovacijoms.

Laikas pabusti ir veikti, kol dar nevėlu!

Prisipažinsiu, mane stebina, kad tiek daug žiniasklaidos įmonių vis dar delsia įšokti į DI traukinį. Tai primena situaciją prieš 15 metų, kai daugelis leidėjų ignoravo socialinių tinklų atsiradimą, o vėliau desperatiškai bandė pasivyti.

DI žiniasklaidoje nėra tik mados užgaida ar laikinas reiškinys – tai fundamentalus pokytis, keičiantis visą industriją. Tie 30% pionierių, kurie jau dabar drąsiai eksperimentuoja su šiomis technologijomis, kuria naują žiniasklaidos paradigmą.

Gera žinia ta, kad prisijungti prie šios revoliucijos niekada nevėlu. Pradėkite nuo mažų žingsnių, mokykitės iš kitų patirties, eksperimentuokite ir atraskite, kaip DI gali padėti būtent jūsų organizacijai.

Kaip sakė vienas inovacijų ekspertas: „Geriausia diena pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antra geriausia diena yra šiandien.” Tas pats galioja ir DI integracijai žiniasklaidoje – pradėkite dabar, ir po metų stebėsitės, kaip galėjote dirbti be šių įrankių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *